Karantinas Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Siūloma karantiną Lietuvoje taikyti iki vasario pabaigos

(atnaujinta 16:40 2021.01.25)
Naujausiais duomenimis, susirgimų vidurkis šalyje siekia 527 atvejus 100 tūkst. gyventojų

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) nusprendė Vyriausybei siūlyti tęsti karantiną nuo vasario 1 dienos iki vasario 28 dienos, skelbia Vidaus reikalų ministerijos (VRM) spaudos tarnyba.

Vyriausybė sprendimą turėtų priimti trečiadienį.

"Matome, kad susirgimų kreivė mažėja. Tai griežto karantino rezultatai, tačiau jie dar nėra tokie, kokių siekiame, todėl siūlome pratęsti karantiną. Tikimės, kad artimiausiu metu galėsime pasiūlyti ir pirmuosius atlaisvinimus verslui", — teigė vidaus reikalų ministrė, VESK pirmininkė Agnė Bilotaitė.

Tvirtinama, jog posėdžio metu buvo pristatyti ribojimų atlaisvinimų etapai, grindžiami epidemiologinės situacijos stebėsenos rodikliais. Kuo mažiau bus susirgimų, skaičiuojant teigiamų COVID-19 testų skaičių, tenkantį 100 000 gyventojų per 14 dienų skaičių, tuo palankesnė bus situacija ir galima bus svarstyti atlaisvinimus. 

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos prognozių, vasario pradžioje galėtų būti pasiektas 500 atvejų skaičius 100 000 gyventojų, pasiekus šią ribą, galima būtų kalbėti apie atlaisvinimus. Sekmadienio duomenimis, susirgimų vidurkis šalyje siekia 527 atvejus 100 000 gyventojų.

"Džiugu, kad susitelkę pasiekėme gerėjančių rezultatų. Mums tikrai gerai sekasi, tačiau pusiaukelėje sustoti negalime — jeigu norime didesnių ribojimų atlaisvinimų, turime išlikti vieningi ir laikytis galiojančių rekomendacijų", — teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Planuojami atlaisvinimai

Preliminariai planuojama, kad nuo vasario vidurio, jeigu mažėtų sergamumo rodikliai, galima būtų leisti bendrauti dviem namų ūkiams, taip pat būtų didinimas gydymo įstaigų planinių stacionarinių paslaugų skaičius, atsižvelgus ir į atlaisvintas lovas dėl sumažėjusio COVID-19 susirgimų skaičiaus.

Dar vienas galimas atlaisvinimas — nuo vasario antrosios pusės svarstoma apie grįžimą prie kontaktinio arba mišraus pradinių klasių ugdymo, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo reikalavimus.

"Teiktume prioritetą verslo atlaisvinimui, o judėjimo ribojimai tarp savivaldybių bus dar svarstomi šią savaitę kartu su ekspertais. Tikimės, kad sprendimai dėl šio reguliavimo bus priimti artimiausiu metu", — kalbėjo Bilotaitė.

Kaip veiktų parduotuvės

Vienas iš pirmųjų svarstomų atlaisvinimų verslui — leisti veikti ir parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla yra ne maisto prekių  pardavimas, tačiau tik su sąlyga, kad parduotuvė turi atskirą įėjimą iš lauko. Taip pat vienam lankytojui turi būti užtikrintas 20 m2 plotas. Tokie atlaisvinimai galėtų būti vasario antroje pusėje arba pabaigoje. Tarp svarstymų yra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas leisti veikti centrams, kurie teikia lauko slidinėjimo paslaugas, užtikrinant saugumo reikalavimus. Tokių centrų Lietuvoje yra 6.

Nuotolinis darbas

Iki kovo 1 dienos išliktų rekomendacija, jeigu įmanoma, tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje rinktis nuotolinį darbą, išskyrus tas funkcijas, kurias būtina atlikti darbo vietoje.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 541 naujas COVID-19 atvejis, per parą Lietuvoje mirė 15 žmonių.

Iš viso Lietuvoje buvo nustatyti 177 166 COVID-19 atvejai. 119 254 žmonės pasveiko, o šiuo metu serga 53 232 pacientai. Bendra mirčių nuo koronaviruso skaičius yra 2 664 žmonės.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis pirmąją vakcinos doze paskiepyta 58 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai daugiau nei 2 proc., nuo visų Lietuvos gyventojų, o antrąją vakcinos doze paskiepyta 9 000 gyventojų. Lietuva pagal skiepijimą yra šeštoje vietoje Europos Sąjungoje, valstybių rodikliai yra gana panašus. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu didžiausias sergamumas yra Airijoje.

Anot Policijos departamento, per sausio mėnesį daugiau nei 18 tūkstančių transporto priemonių buvo apgręžta, per šį mėnesį surašyta daugiau nei 5 200 protokolų už karantino sąlygų pažeidimus. Judėjimas šalies keliuose sumenkęs 72 procentais.

Tegai:
karantinas, COVID-19, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1400)
Gaisras

Šiais metais labai padaugėjo gaisruose traumuotų žmonių

(atnaujinta 16:37 2021.02.24)
Pasak vyriausiojo specialisto, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui — pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar šalia yra tinkamų gesinimo priemonių (gesintuvų, nedegių audinių, vandens), ir ar pats gesindamas gaisrą žmogus nenukentės

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Šiemet labai padaugėjo gaisruose sužalotų žmonių, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Gaisruose nukentėjo 31 žmogus, pernai tuo pačiu metu tokių asmenų buvo 22. Praėjusį savaitgalį per 3 dienas gaisruose buvo traumuoti 8 žmonės.

Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, daugelis žmonių kilus gaisrui stengiasi nuslėpti tai, kas vyksta, ir įsivaizduoja, kad gali jį užgesinti savo jėgomis.

"Tai nėra blogai, jeigu, sakykim, užsidegė metalinė šiukšlių dėžė, stovinti ant nedegaus paviršiaus. Ją užtenka užpilti vandeniu ir išvėdinti patalpą. Bet dažniausiai kilus gaisrui žmonės skuba, plikomis rankomis daužia stiklą, prisiliečia prie įkaitusių paviršių ar medžiagų, bėgioja gaisro vietoje su šlepetėmis ar basi. Tad dažniausiai nudega rankas ir kojas", — sakė jis.

Zonio teigimu, senyvo amžiaus žmonės patys paprastai nesiryžta atlikti gesinimo veiksmų. Jie dažniausiai skambina skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

"Gaisras būna kilęs vienoje patalpoje, o žmogus užsidaręs kitoje žiūri televizorių visu garsu, nes neretai tokiame amžiuje suprastėja klausa. Kai pajunta dūmų kvapą, gaisras namuose jau būna įsišėlęs. Žmogus bando skambinti ugniagesiams, bet iš baimės ir streso jam nebepavyksta surinkti numerio. Tad pagalbą dažniausiai iškviečia kaimynai", — pasakojo vyriausias specialistas.

Taip pat nemažai gaisrų kyla ir virtuvėje, pamiršus joje verdantį puodą.

Zonio teigimu, baigiantis žiemai ir temperatūrai lauke svyruojant nuo 20 laipsnių šalčio iki 6 laipsnių šilumos, elektros įrenginiuose susikaupia kondensatas, ypač jeigu elektros instaliacija nekeista 30 metų, ir dėl trumpojo jungimo nešildomuose pastatuose kyla gaisrai.

Pasak vyriausiojo specialisto, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui — pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar šalia yra tinkamų gesinimo priemonių (gesintuvų, nedegių audinių, vandens), ir ar pats gesindamas gaisrą žmogus nenukentės. Ir dar — būtinai įsigyti autonominį dūmų detektorių, kuris laiku ir aiškiai informuos apie kilusį gaisrą.

Tegai:
gaisras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Dar šia tema
Savaitgalį ugniagesiams 11 kartų teko dirbti vandenyje ir ant ledo
Specialistai priminė apie galimus neigiamus gyvsidabrio termometro padarinius
Kaune ugniagesiai gelbėjo į požeminį konteinerį įkritusią moterį
Padangos

Lietuvoje padangų atliekas siūloma naudoti keliams ir takams tiesti

(atnaujinta 16:32 2021.02.24)
Ekspertų teigimu, reikia nustatyti Lietuvos sąlygoms tinkamą perdirbtos gumos žaliavos sudėtį ir darbų technologijas ir atsižvelgiant į tai pakeisti higienos normas, techninius reglamentus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos ekspertai, išanalizavę Lietuvos ir kitų šalių padangų atliekų tvarkymo patirtį, rekomenduoja šias atliekas panaudoti tiesiant kelius, šaligatvius, dviračių takus, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Ekspertų teigimu, valstybė šiame sektoriuje turi formuoti paklausą. 

"Valstybė turėtų finansuoti tyrimus, kurie nustatytų mūsų šalies sąlygoms tinkamą perdirbtos gumos žaliavos sudėtį ir darbų technologijas. Atsižvelgus į tyrimų rezultatus, turėtų būti pakeistos higienos normos, techniniai reglamentai", — sakoma pranešime.

Savo rekomendacijas ekspertai pateikė Aplinkos ministerijos užsakymu parengtoje studijoje apie padangų atliekų panaudojimą statybos ir kitų produktų gamybos veiklose.

Studijos autoriai siūlo patobulinti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, skatinant įsigyti iš padangų atliekų pagamintą produkciją. Jie nepataria taikyti padangų atliekų tvarkymo užstato sistemos modelio, nes jam įgyvendinti reikėtų gerokai didesnių investicijų nei dabar veikiančiai sistemai.

Siūloma skirti valstybės lėšų susikaupusioms iš praeities paveldėtoms padangų atliekoms sutvarkyti, parengti finansavimo metodiką didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėms, kuriose iš gyventojų surenkamos padangų atliekos.

Dar viena rekomendacija — skatinti kolektyvinį padangų atliekų tvarkymą, griežčiau kontroliuoti šių atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą, atliekų tvarkytojų laikomas padangų atliekų ir iš jų pagamintos produkcijos kiekius.

Tegai:
Lietuva, padangos