Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos oro uostai ketina sudaryti galimybę atlikti COVID-19 testą iškart po skrydžio

(atnaujinta 00:33 2021.01.26)
Planuojama, kad Vilniaus oro uoste keleivių testavimo paslaugos bus pradėtos teikti jau vasario antroje pusėje, o Palangos ir Kauno oro uostuose — balandį

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos oro uostai planuoja sudaryti galimybę keleiviams atlikti įvairaus tipo koronaviruso testus prieš arba po kelionės dar oro uostuose, apie tai praneša uostų spaudos tarnyba. 

Šiuo metu iš Lietuvos vykstant į daugelį Europos Sąjungos arba trečiųjų šalių būtina turėti ne anksčiau kaip prieš 72 arba 48 val. iki atvykimo gautą neigiamo rezultato patvirtinimą. Daugeliu atveju šalys pripažįsta ne tik PGR, bet ir greitųjų antigenų testų pažymas. Lietuva taip pat šiuo metu taiko reikalavimą turėti neigiamą koronaviruso testą jau atvykstant į šalį arba jį atlikti iškart atvykus.

Anot Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, poreikį testavimo galimybėms oro uostuose jau išsakė ne tik keleiviai, bet ir oro bendrovės, todėl būdų kaip tai pradėti daryti buvo ieškoma nuo praėjusio rudens. 

Nuo pat sprendimo dėl testavimo oro uostuose paieškos pradžių didžiausi iššūkiai buvo dėl teisinio reguliavimo trūkumų tokio tipo veiklai pradėti.

"Tikrai žinome, kad keleiviams jau dabar aktualu gauti kokybiškas ir greitai suteikiamas koronaviruso testavimo paslaugas oro uoste, todėl nors tai yra visiškai nauja sritis mūsų procesuose, ieškome geriausių sprendimų ir esame suinteresuoti, kad paslaugas teiktų reikiamą patirtį turinčios ir kokybę garantuoti galinčios įmonės. Nors keleivinė aviacija ir patiria didelį neapibrėžtumą dėl skirtingų šalių taikomų reikalavimų, tačiau matome, kad keleivio rankoje turimas neigiamas koronaviruso testas, tikėtina, taps ilgesnio laikotarpio kelionių proceso dalimi", — teigia Čiuplys.

Čiuplio teigimu, koronaviruso testo atlikimo galimybė jau oro uoste būtų svarbi dar ir todėl, kad atvykusieji į Lietuvą galėtų atlikti reikiamą procedūrą iškart nusileidę, o tai reiškia mažiau papildomo judėjimo šalies viduje, mažėjančią kontaktų galimybę bei krūvio palengvinimą bendriems testavimo punktams.

Lietuvos oro uostai planuoja, kad Vilniaus oro uoste keleivių testavimo paslaugos bus pradėtos teikti jau vasario antroje pusėje, o Palangos ir Kauno oro uostuose — balandį.

Šiuo metu paskelbtas turto nuomos konkursas koronaviruso testavimo paslaugoms teikti išnuomojamuose plotuose šalia oro uostų arba jų viduje.

Turto nuomos konkurso koronaviruso testavimo paslaugoms teikti sąlygos nurodo, kad laimėjusi įmonė keleiviams turės suteikti galimybę atlikti ne mažiau kaip trijų tipų testus — PGR, greituosius PGR ir greituosius antigenų testus. Vis dėlto plečiantis galimybėms testavimo rinkose — testavimo tipai oro uostuose taip pat gali būti pildomi. 

Tegai:
Kaunas, Palanga, Vilnius, COVID-19, Lietuvos oro uostai
Dar šia tema
Lietuva į sąrašą įtraukė nukentėjusias nuo COVID-19 mutacijos šalis
Rusija pirmoji pasaulyje gavo "britiškos" COVID-19 padermės nuotrauką
Į Lietuvą pristatyta šeštoji skiepų nuo COVID-19 siunta
Gaisras

Šiais metais labai padaugėjo gaisruose traumuotų žmonių

(atnaujinta 16:37 2021.02.24)
Pasak vyriausiojo specialisto, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui — pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar šalia yra tinkamų gesinimo priemonių (gesintuvų, nedegių audinių, vandens), ir ar pats gesindamas gaisrą žmogus nenukentės

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Šiemet labai padaugėjo gaisruose sužalotų žmonių, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Gaisruose nukentėjo 31 žmogus, pernai tuo pačiu metu tokių asmenų buvo 22. Praėjusį savaitgalį per 3 dienas gaisruose buvo traumuoti 8 žmonės.

Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, daugelis žmonių kilus gaisrui stengiasi nuslėpti tai, kas vyksta, ir įsivaizduoja, kad gali jį užgesinti savo jėgomis.

"Tai nėra blogai, jeigu, sakykim, užsidegė metalinė šiukšlių dėžė, stovinti ant nedegaus paviršiaus. Ją užtenka užpilti vandeniu ir išvėdinti patalpą. Bet dažniausiai kilus gaisrui žmonės skuba, plikomis rankomis daužia stiklą, prisiliečia prie įkaitusių paviršių ar medžiagų, bėgioja gaisro vietoje su šlepetėmis ar basi. Tad dažniausiai nudega rankas ir kojas", — sakė jis.

Zonio teigimu, senyvo amžiaus žmonės patys paprastai nesiryžta atlikti gesinimo veiksmų. Jie dažniausiai skambina skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

"Gaisras būna kilęs vienoje patalpoje, o žmogus užsidaręs kitoje žiūri televizorių visu garsu, nes neretai tokiame amžiuje suprastėja klausa. Kai pajunta dūmų kvapą, gaisras namuose jau būna įsišėlęs. Žmogus bando skambinti ugniagesiams, bet iš baimės ir streso jam nebepavyksta surinkti numerio. Tad pagalbą dažniausiai iškviečia kaimynai", — pasakojo vyriausias specialistas.

Taip pat nemažai gaisrų kyla ir virtuvėje, pamiršus joje verdantį puodą.

Zonio teigimu, baigiantis žiemai ir temperatūrai lauke svyruojant nuo 20 laipsnių šalčio iki 6 laipsnių šilumos, elektros įrenginiuose susikaupia kondensatas, ypač jeigu elektros instaliacija nekeista 30 metų, ir dėl trumpojo jungimo nešildomuose pastatuose kyla gaisrai.

Pasak vyriausiojo specialisto, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui — pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar šalia yra tinkamų gesinimo priemonių (gesintuvų, nedegių audinių, vandens), ir ar pats gesindamas gaisrą žmogus nenukentės. Ir dar — būtinai įsigyti autonominį dūmų detektorių, kuris laiku ir aiškiai informuos apie kilusį gaisrą.

Tegai:
gaisras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Dar šia tema
Savaitgalį ugniagesiams 11 kartų teko dirbti vandenyje ir ant ledo
Specialistai priminė apie galimus neigiamus gyvsidabrio termometro padarinius
Kaune ugniagesiai gelbėjo į požeminį konteinerį įkritusią moterį
Padangos

Lietuvoje padangų atliekas siūloma naudoti keliams ir takams tiesti

(atnaujinta 16:32 2021.02.24)
Ekspertų teigimu, reikia nustatyti Lietuvos sąlygoms tinkamą perdirbtos gumos žaliavos sudėtį ir darbų technologijas ir atsižvelgiant į tai pakeisti higienos normas, techninius reglamentus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos ekspertai, išanalizavę Lietuvos ir kitų šalių padangų atliekų tvarkymo patirtį, rekomenduoja šias atliekas panaudoti tiesiant kelius, šaligatvius, dviračių takus, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Ekspertų teigimu, valstybė šiame sektoriuje turi formuoti paklausą. 

"Valstybė turėtų finansuoti tyrimus, kurie nustatytų mūsų šalies sąlygoms tinkamą perdirbtos gumos žaliavos sudėtį ir darbų technologijas. Atsižvelgus į tyrimų rezultatus, turėtų būti pakeistos higienos normos, techniniai reglamentai", — sakoma pranešime.

Savo rekomendacijas ekspertai pateikė Aplinkos ministerijos užsakymu parengtoje studijoje apie padangų atliekų panaudojimą statybos ir kitų produktų gamybos veiklose.

Studijos autoriai siūlo patobulinti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, skatinant įsigyti iš padangų atliekų pagamintą produkciją. Jie nepataria taikyti padangų atliekų tvarkymo užstato sistemos modelio, nes jam įgyvendinti reikėtų gerokai didesnių investicijų nei dabar veikiančiai sistemai.

Siūloma skirti valstybės lėšų susikaupusioms iš praeities paveldėtoms padangų atliekoms sutvarkyti, parengti finansavimo metodiką didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėms, kuriose iš gyventojų surenkamos padangų atliekos.

Dar viena rekomendacija — skatinti kolektyvinį padangų atliekų tvarkymą, griežčiau kontroliuoti šių atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą, atliekų tvarkytojų laikomas padangų atliekų ir iš jų pagamintos produkcijos kiekius.

Tegai:
Lietuva, padangos
Kirpykla

Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino

(atnaujinta 16:42 2021.02.24)
Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Kirpėjas iš Bairoito miesto (Bavarija, Vokietija) Andreasas Nuislis (Andreas Nuysl) "eBay" platformoje pateikė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino. Apie tai pranešė agentūra "DPA".

Мост через реку Нерис в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus. Nuo vasario 12 iki vasario 20 dienos imtinai ji padidėjo iki 422 eurų. Už šią kainą paslaugą įsigijo 43 metų vyras.

Be 422 eurų, Nuisliui pavyko surinkti dar 1 310 eurų aukų. Visi šie pinigai bus skirti padėti vaikams per vieną iš labdaros organizacijų.

Kirpyklos Vokietijoje buvo uždarytos dėl karantino priemonių nuo praėjusių metų gruodžio 16 dienos. Vasario 10 d. Vokietijos valdžia nusprendė pratęsti karantino režimą iki kovo 7 d. su atskiromis išlygomis. Pakeitimais numatyta nuo kovo 1 dienos atidaryti kirpyklas — tik su sąlyga, kad bus laikomasi higienos taisyklių.

Tegai:
karantinas, kirpėjas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje