Miškas

Lietuvos gyventojai pareikalavo neapriboti pasivaikščiojimų gamtoje

(atnaujinta 17:23 2021.01.26)
Pandemijos metu, pasak ekspertų, labai svarbu būti gryname ore, tačiau ne visos gyvenvietės turi gamtos zonas. Dėl to lietuviai dažnai gauna baudas už išvykas į mišką

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Seimui, Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai pateikta peticija, raginanti nustoti bausti žmones, esančius gamtoje toli nuo savo savivaldybės, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Karantinas Lietuvoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Sausio 23 dieną paskelbtą peticiją "Už teisę būti gamtoje" jau pasirašė daugiau nei šeši tūkstančiai žmonių. Piliečiai ragina valdžios institucijas kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, nutolusių nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena.

Pasak peticijos iniciatoriaus, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nario Lino Jonausko, šiandien taikomas apribojimai yra neadekvatūs.

"Šiuo metu daugybė žmonių, vykstančių pasivaikščioti į parkus, pažintinius takus, policijos yra apgręžiami, o atsakingai — po vieną vaikštantys pajūriu, miškuose, žvejojantys prie ežerų — yra "apdovanojami" solidžiomis baudomis", — pažymėjo jis.

Pasak Jonausko, ne visos savivaldybės turi miškus, vandens telkinius, prie kurių gyventojai galėtų leisti laisvalaikį. Kai kurie žmonės gyvena tarp dviejų savivaldybių ir susidaro tokia absurdiška situacija, kad net vaikštantys miške, esančiame prie namų, tačiau jau kitoje savivaldybėje, gali būti nubausti.

Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka
Sputnik / Владислав Адамовский

Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad buvimas gamtoje pandemijos metu yra itin svarbus ne tik dėl fizinės, bet ir psichikos sveikatos.

Pasak Jonausko, įvairūs tyrimai rodo, kad pandemija ir visi karantino apribojimai labai paveikė žmonių psichologinę savijautą: fiksuojamas didėjantis nerimas, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių.

"Tuo tarpu buvimas gamtoje, sportas, fizinis aktyvumas teigiamai veikia kraujotaką, stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nerimo lygį. Buvimas gamtoje žmogui yra gyvybiškai svarbus, todėl dabartiniai suvaržymai turi būti kuo greičiau sušvelninti", — pareiškė parlamentaras.

Nuo pandemijos pradžios šalyje nustatyta beveik 178 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirčių skaičius pasiekė 2 688. Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio 31 dienos. Valdžia ketina jį pratęsti bent iki vasario pabaigos.

Tegai:
gamta, Seimas, koronavirusas, karantinas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1412)
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva išlieka ES šalių pagal mirštamumą nuo COVID-19 dešimtuke

(atnaujinta 21:02 2021.02.25)
Remiantis ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.

Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.

Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.

Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.

Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, mirtingumas, Lietuva