Vakcinacija nuo COVID-19

Gydytojas pasakė, kam dažniau pasireiškia pašaliniai poveikiai po vakcinos

(atnaujinta 23:15 2021.01.26)
Nacionalinio vėžio instituto specialisto teigimu, revakcinacijos nuo COVID-19 metu aktyvinamas atminties imuninis atsakas, o jo išraiška ir yra įvairaus intensyvumo į gripą panašūs simptomai

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas Marius Strioga savo Facebook paskyroje paaiškino, kuriems žmonėms dažniau pasireiškia pašaliniai poveikiai po vakcinos nuo COVID-19.

Gydytojas atkreipė dėmesį į tai, jog daugelis žmonių nerimauja dėl pašalinių poveikių po antro skiepo: aukšta temperatūra, dideli galvos, rankos, sąnarių skausmai, padidėję kaklo, pažastų limfmazgiai, ir klausia, ar yra koks protingas paaiškinimas, kodėl tiek daug pašalinių reiškinių, ir ar galima kokia nors premedikacija.

Mariaus Striogos teigimu, agresyvesni šalutiniai poveikiai būdingesni jausnesniems žmonėms.

Gydytojas papasakojo, jog vakcinos viengrandė mRNR molekulė yra ne tik viruso S baltymą koduojantis fragmentas — ji gali veikti ir kaip stiprus imuninis adjuvantas.

"Ją (vakcinos molekulę — Sputnik) atpažįsta imuninės sistemos ląstelių (pagrinde dendritinių ląstelių, makrogagų ir kt.) endosomų TLR7/8 receptoriai, citoplazminiai RIG receptoriai, kurie atpažįsta įvairias svetimas viengrandes RNR molekules. Todėl tiek po pirmos, tiek ir po antros vakcinos dozės gali vystytis audringa lokali ir sisteminė uždegiminė reakcija. Žinoma, mRNR molekules stengtasi modifikuoti, kad jas kuo silpniau atpažintų šie receptoriai, bet organizmo taip lengvai neapgausi", — papasakojo gydytojas.

Anot Striogos, po antros vakcinos dozės uždegiminių reakcijų išraiška dar labiau sustiprėja, nes revakcinacijos metu aktyvinamas atminties imuninis atsakas, kuris yra daug mobilesnis ir operatyvesnis, todėl greičiau ir intensyviau vystosi nei pirminis (naivusis) imuninis atsakas.

"Bet kokio intensyviai besivystančio imuninio atsako išraiška ir yra įvairaus intensyvumo į gripą panašūs simptomai — tai priklauso tiek nuo amžiaus, tiek nuo genetiškai determinuoto imuninės sistemos "temperamento", — pabrėžė specialistas.

Gydytojas paaiškino, jog po vakcinacijos padidėja limfmazgiai, nes juose vystosi specifinis imuninis atsakas. Be to, po vakcinacijos pasitaiko alpimų. Tai gali būti tiek vazovagalinio reflekso, tiek ir audringo imuninio atsako išraiškos padarinys.

"Imuninė sistema — mūsų organizmo kariuomenė. O bet kokios kariuomenės aktyvi veikla yra triukšminga — tačiau pratybų (vakcinacijos) metu ji nėra žalinga, o tikro karo (natūralios infekcijos) eiga ir padariniai gali būti įvairūs", — parašė gydytojas.

Strioga pažymėjo, jog panašios šalutinės reakcijos būdingos ir rekombinantinėms vakcinoms nuo B grupės meningokoko. Prieš šias vakcinas net rekomenduojama premedikacija.

Pašalinių reiškinių valdymui gydytojas patarė vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną, naprokseną, diklofenaką.

"Beje, tikėtina, kad kuo stipresnė šalutinių poveikių išraiška, tuo intensyvesnis specifinis imuninis atsakas vystosi", — pridūrė gydytojas.

Lietuvoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo pradėta skiepyti personalą, kovojantį su koronavirusu. Tada buvo pradėta skiepyti kitas gyventojų grupes.

Žmonės su kaukėmis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Павел Лисицын

Naujausiais duomenimis, daugiau nei 9,5 tūkstančio gyventojų buvo visiškai paskiepyti, o daugiau nei 58 tūkstančiai žmonių gavo pirmąją dozę.

Lietuvoje užregistruota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 121 tūkstantis žmonių, o mirė — 2 688.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Tegai:
COVID-19, vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1401)
Gaisras

Šiais metais labai padaugėjo gaisruose traumuotų žmonių

(atnaujinta 16:37 2021.02.24)
Pasak vyriausiojo specialisto, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui — pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar šalia yra tinkamų gesinimo priemonių (gesintuvų, nedegių audinių, vandens), ir ar pats gesindamas gaisrą žmogus nenukentės

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Šiemet labai padaugėjo gaisruose sužalotų žmonių, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Gaisruose nukentėjo 31 žmogus, pernai tuo pačiu metu tokių asmenų buvo 22. Praėjusį savaitgalį per 3 dienas gaisruose buvo traumuoti 8 žmonės.

Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, daugelis žmonių kilus gaisrui stengiasi nuslėpti tai, kas vyksta, ir įsivaizduoja, kad gali jį užgesinti savo jėgomis.

"Tai nėra blogai, jeigu, sakykim, užsidegė metalinė šiukšlių dėžė, stovinti ant nedegaus paviršiaus. Ją užtenka užpilti vandeniu ir išvėdinti patalpą. Bet dažniausiai kilus gaisrui žmonės skuba, plikomis rankomis daužia stiklą, prisiliečia prie įkaitusių paviršių ar medžiagų, bėgioja gaisro vietoje su šlepetėmis ar basi. Tad dažniausiai nudega rankas ir kojas", — sakė jis.

Zonio teigimu, senyvo amžiaus žmonės patys paprastai nesiryžta atlikti gesinimo veiksmų. Jie dažniausiai skambina skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

"Gaisras būna kilęs vienoje patalpoje, o žmogus užsidaręs kitoje žiūri televizorių visu garsu, nes neretai tokiame amžiuje suprastėja klausa. Kai pajunta dūmų kvapą, gaisras namuose jau būna įsišėlęs. Žmogus bando skambinti ugniagesiams, bet iš baimės ir streso jam nebepavyksta surinkti numerio. Tad pagalbą dažniausiai iškviečia kaimynai", — pasakojo vyriausias specialistas.

Taip pat nemažai gaisrų kyla ir virtuvėje, pamiršus joje verdantį puodą.

Zonio teigimu, baigiantis žiemai ir temperatūrai lauke svyruojant nuo 20 laipsnių šalčio iki 6 laipsnių šilumos, elektros įrenginiuose susikaupia kondensatas, ypač jeigu elektros instaliacija nekeista 30 metų, ir dėl trumpojo jungimo nešildomuose pastatuose kyla gaisrai.

Pasak vyriausiojo specialisto, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui — pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar šalia yra tinkamų gesinimo priemonių (gesintuvų, nedegių audinių, vandens), ir ar pats gesindamas gaisrą žmogus nenukentės. Ir dar — būtinai įsigyti autonominį dūmų detektorių, kuris laiku ir aiškiai informuos apie kilusį gaisrą.

Tegai:
gaisras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Dar šia tema
Savaitgalį ugniagesiams 11 kartų teko dirbti vandenyje ir ant ledo
Specialistai priminė apie galimus neigiamus gyvsidabrio termometro padarinius
Kaune ugniagesiai gelbėjo į požeminį konteinerį įkritusią moterį
Padangos

Lietuvoje padangų atliekas siūloma naudoti keliams ir takams tiesti

(atnaujinta 16:32 2021.02.24)
Ekspertų teigimu, reikia nustatyti Lietuvos sąlygoms tinkamą perdirbtos gumos žaliavos sudėtį ir darbų technologijas ir atsižvelgiant į tai pakeisti higienos normas, techninius reglamentus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos ekspertai, išanalizavę Lietuvos ir kitų šalių padangų atliekų tvarkymo patirtį, rekomenduoja šias atliekas panaudoti tiesiant kelius, šaligatvius, dviračių takus, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Ekspertų teigimu, valstybė šiame sektoriuje turi formuoti paklausą. 

"Valstybė turėtų finansuoti tyrimus, kurie nustatytų mūsų šalies sąlygoms tinkamą perdirbtos gumos žaliavos sudėtį ir darbų technologijas. Atsižvelgus į tyrimų rezultatus, turėtų būti pakeistos higienos normos, techniniai reglamentai", — sakoma pranešime.

Savo rekomendacijas ekspertai pateikė Aplinkos ministerijos užsakymu parengtoje studijoje apie padangų atliekų panaudojimą statybos ir kitų produktų gamybos veiklose.

Studijos autoriai siūlo patobulinti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, skatinant įsigyti iš padangų atliekų pagamintą produkciją. Jie nepataria taikyti padangų atliekų tvarkymo užstato sistemos modelio, nes jam įgyvendinti reikėtų gerokai didesnių investicijų nei dabar veikiančiai sistemai.

Siūloma skirti valstybės lėšų susikaupusioms iš praeities paveldėtoms padangų atliekoms sutvarkyti, parengti finansavimo metodiką didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėms, kuriose iš gyventojų surenkamos padangų atliekos.

Dar viena rekomendacija — skatinti kolektyvinį padangų atliekų tvarkymą, griežčiau kontroliuoti šių atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą, atliekų tvarkytojų laikomas padangų atliekų ir iš jų pagamintos produkcijos kiekius.

Tegai:
Lietuva, padangos
Kirpykla

Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino

(atnaujinta 16:42 2021.02.24)
Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Kirpėjas iš Bairoito miesto (Bavarija, Vokietija) Andreasas Nuislis (Andreas Nuysl) "eBay" platformoje pateikė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino. Apie tai pranešė agentūra "DPA".

Мост через реку Нерис в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus. Nuo vasario 12 iki vasario 20 dienos imtinai ji padidėjo iki 422 eurų. Už šią kainą paslaugą įsigijo 43 metų vyras.

Be 422 eurų, Nuisliui pavyko surinkti dar 1 310 eurų aukų. Visi šie pinigai bus skirti padėti vaikams per vieną iš labdaros organizacijų.

Kirpyklos Vokietijoje buvo uždarytos dėl karantino priemonių nuo praėjusių metų gruodžio 16 dienos. Vasario 10 d. Vokietijos valdžia nusprendė pratęsti karantino režimą iki kovo 7 d. su atskiromis išlygomis. Pakeitimais numatyta nuo kovo 1 dienos atidaryti kirpyklas — tik su sąlyga, kad bus laikomasi higienos taisyklių.

Tegai:
karantinas, kirpėjas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1401)