Vilniaus universitetinė ligoninė Santaros klinikos

STT aptiko spragų kompensacijų medikams darbą COVID-19 sąlygomis suteikime

(atnaujinta 00:21 2021.01.27)
Dėl skaidraus teisinio procedūrų reglamentavimo trūkumo ir aiškių kriterijų nustatymo didėja korupcijos rizika, pažymi STT specialistai

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad kompensavimo medikams dėl mirties, sveikatos sutrikdymo ar nedarbingumo atsiradimo ypatingos aplinkos sąlygomis (tokiomis kaip COVID-19) procesui trūksta skaidraus teisinio procedūrų reglamentavimo ir aiškių kriterijų nustatymo, praneša STT spaudos tarnyba.

Tokias išvadas teikia STT korupcijos prevencijos specialistai, antikorupciniu požiūriu įvertinę Kompensacijų ir draudimo išmokų mokėjimo darbuotojams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar vykdantiems arba dalyvaujantiems vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose tvarkos aprašą.

STT specialistai nustatė keletą kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų. Vienas jų — turėtų būti patvirtinta tvarka, pagal kurią Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) turi nustatyti, ar darbuotojo mirtis, sveikatos ir darbingumo netekimas yra susiję su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje. Kadangi šiuo metu tokios tvarkos nėra, tai didina korupcijos riziką, nes sudaro sąlygas kiekvienam atvejui kurti ir taikyti skirtingas elgesio taisykles.

Kita kritinė antikorupcinė pastaba susijusi su tuo, kad nėra teisės akto, kuriame būtų apibrėžti komisijos, kuri priima sprendimą dėl kompensacijos ir draudimo išmokos mokėjimo, sudarymo principai ir patvirtintas jos darbo reglamentas. Siūloma pašalinti minėtą spragą ir sukurti aiškų teisinį reglamentavimą dėl komisijos veiklos ir įgaliojimų.

Be to, apraše nustatyta, jog kompensacijas ir draudimo išmokas privaloma išmokėti per vienerius metus nuo sprendimo jas išmokėti priėmimo dienos. STT nuomone, toks ilgas terminas gali paskatinti ieškoti "procedūrų pagreitinimo" būdų ar dirbtinai kurti tokių būdų paieškos poreikį.

Tarp kitų pastabų paminėta tai, kad gali būti atsisakoma mokėti kompensacijas ir draudimo išmokas, jeigu darbuotojas be darbdavio žinios dirbo sau bet kokiu pagrindu, pavyzdžiui, įsigijęs individualios veiklos pažymą ar be jos, ar net jeigu dirbo savo buityje. Diskutuotina, ar pagrįstai bet koks darbas be darbdavio žinios laikomas priežastimi nemokėti kompensacijų ir draudimo išmokų. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, STT siūlo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, koks konkrečiai savarankiškas darbas lemia kompensacijų ir draudimo išmokų nemokėjimą bei šio darbo privalomą ryšį su darbuotojo mirtimi, sveikatos ir darbingumo netekimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir SAM per du mėnesius turi informuoti kaip buvo ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktus pasiūlymus.

Tegai:
COVID-19, medikai, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1447)
Dar šia tema
Per šešerius metus lietuvių korupcijos patirtis sumažėjo tris kartus
Nepakanka kontrolės: STT įvertino skiepijimo nuo COVID-19 procesą
STT praneša apie galimą vakcinos nuo COVID-19 juodosios rinkos formavimąsi
Koronaviruso testas

Lietuvos kariuomenės vadui nustatytas COVID-19

(atnaujinta 13:50 2021.03.02)
Kaip teigiama pranešime, kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys susirgo koronavirusu, pranešė respublikos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba.

Nuo praėjusios savaitės pabaigos jis izoliavosi, kai paaiškėjo, kad jis bendravo su sergančiu asmeniu. Dieną prieš tai vadas pajuto specifinius peršalimo simptomus, todėl antradienį jam buvo atliktas testas. Dabar leitenantas jaučiasi gerai. 

"Tarnybos reikalais tenka bendrauti su įvairiais asmenimis, laikomės saugaus atstumo, dėvime apsaugos priemones, matyt, kažkur prasprūdo. Iki šiol pavyko apsisaugoti nuo jo. Pasveiksiu. Kita gera žinia, kad vienas skiepas, skirtas man, dabar galės atitekti kažkam kitam", — teigia generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Pabrėžiama, kad kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų. Izoliacijoje šiuo metu yra dar keli artimos kariuomenės vado aplinkos kariai. Jie taip pat bus testuojami dėl COVID-19.

Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinti 199 825 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 7 109 žmonės, 185 770 žmonių pasveiko.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
Lietuvos kariuomenė, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1447)
prekybos centre Vilniuje

Tyrimas: vasarį pigo pigiausių maisto produktų krepšelis

(atnaujinta 11:47 2021.03.02)
Palyginti su sausiu, vasarį pigiausių maisto produktų krepšelis atpigo 0,23 euro ir buvo 2,64 euro pigesnis nei pernai

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Šių metų vasarį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse sudarė 54,27 euro, praneša portalas Pricer.lt.

Palyginti su 2021 sausio mėnesiu, krepšelis atpigo -0,23 euro ir buvo 2,64 euro (4,6 proc.) pigesnis, nei praeitų metų vasario mėnesį. 

Portalo duomenimis, tinklu su pigiausiu krepšeliu toliau lieka "Maxima", "Norfa" antroje pigiausių prekių krepšelio reitingo vietoje, "IKI"  — trečioje. "Lidl" užima ketvirtą vietą, "Rimi" lieka penktoje vietoje, "E-Rimi" — šeštoje. Paskutinėje, septintoje vietoje lieka "Barbora".

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina sudarė 39,42 euro. Palyginti su 2021 metų sausio mėnesiu, krepšelio kaina sumažėjo 1,39 EUR (-3,4proc.), bet  buvo 0,85 euro (2,2 proc.) didesnė už 2020 metų vasario mėnesio krepšelį.

Vasario mėnesio žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tampa "IKI", antroje vietoje atsiduria "Rimi", trečioje "E-Rimi", ketvirtoje — "Barbora". "Norfa" atsiduria penktoje vietoje, "Maxima" — šeštoje.

Iš "Pricer.LT" stebimų 52 prekių kainų brango 22 prekės, pigo 29 prekės. Labiausiai brangusios prekės — juodoji arbata, juoda duona, saulėgrąžų aliejus, pigiausi avižiniai dribsniai, pomidorų sultys. Labiausiai pigo malta kiauliena, bananai, ryžiai, "Dvaro" varškė, pigiausios pomidorų sultys, dešra, kumpis ir sviestas. Be to pažymėta, kad po truputi pradeda brangti kiauliena  ir vištiena. 

"Po kainų šoktelėjimo sausį, vasario mėnesį augimas stabtelėjo. Ir matome, kad kainų augimą tinklai "stabdo" akcijomis. Atrodytų, kam to reikia, juk sausio mėnesį mažmeninės maisto prekių prekybos rodikliai, o ir 2020 metų rodikliai buvo geri. Tačiau, matyt, ne visi tinklai vienodai dalyvavo šiame augime — štai todėl IKI, RIMI ir Norfa pademonstruoja kiek didesnį, nei įprasta kaininį aktyvumą.

Kita priežastis — 2020 vasaris ir kovas maisto prekybininkams buvo labai geri — žmonės panikoje kaupė atsargas, todėl pirmas 2020 ketvirtis jiems buvo labai geras. Ir tie, ypač su reiklesniais akcininkais, kurie norės turėti geresnius negu 2020 metų pirmo ketvirčio rezultatus, tikrai turės pasistengti, kad parduotų daugiau", — daro išvadą analizės autoriai. 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per sausį dėl COVID-19 įvesto karantino mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 5,1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta sumažėjo 15,4 proc., o maisto prekėmis prekiaujančių — padidėjo 2,1 proc. 2021 metų sausį, palyginti su 2020 metų sausiu, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta padidėjo 9,2 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių — sumažėjo 14,4 proc.

Tegai:
kainos, tyrimas
Dar šia tema
Vilniaus oro uoste pradėta daryti mokamus koronaviruso tyrimus
Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje gali tik "praryti" biudžeto pinigus
Rekordiškai gausus derlius supirkimo kainų nesumažino