Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene

Nausėda pasiūlė, kad prieš brandos egzaminus būtų paskiepyti ir dvyliktokai

(atnaujinta 10:14 2021.01.28)
Šalies vadovo teigimu, tarp pirmųjų, kurie grįš į mokyklas, turėtų būti ne tik pradinukai ar darželinukai, bet ir abiturientai, kurių laukia valstybiniai brandos egzaminai

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir aptarė švietimo aktualijas ir strateginius sprendimus. 

Susitikime aptartos moksleivių ugdymo spragų kompensavimo galimybės, kontaktinio ugdymo palaipsnio atnaujinimo ir artėjančių valstybinių brandos egzaminų vykdymo planai, taip pat planuojami priėmimo į aukštąsias mokyklas pokyčiai ir Nacionalinis švietimo susitarimas.

"Mokiniai yra pamirštos pandemijos aukos, kuriems per šiuos metus atsiradusios žinių spragos gali ilgai atsiliepti ateityje. Tai kelia didžiulį susirūpinimą. Šiandien viena svarbiausių Vyriausybės užduočių — sklandus ir saugus kontaktinio ugdymo atnaujinimas ir maksimaliai efektyvus vasaros išnaudojimas tam, kad būtų kompensuojamos prarastos mokinių žinios", — akcentavo šalies vadovas.

Siekiant užtikrinti pedagogų, grįžtančių į mokyklas, sveikatos saugumą, Nausėda pasiūlė paskiepyti juos kartu su senjorais, tai yra vasario–kovo mėnesiais. Be to, tarp pirmųjų, kurie pandemijai slūgstant grįš į mokyklas, turėtų būti ne tik pradinukai ar darželinukai, bet ir abiturientai, kurių laukia valstybiniai brandos egzaminai, pažymėjo prezidentas.

Pasak šalies vadovo, ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams galėtų būti skiepijami ir juos laikyti apsisprendę dvyliktokai.

Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с министром образования, науки и спорта Юргитой Шюгждинене
Prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene

Ministrė Šiugždinienė prezidentui pristatė planuojamus šių metų priėmimo į studijas pakeitimus – ketinamą didinti valstybės finansavimą vienam studentui. 

Pasak šalies vadovo, studijų prieinamumas visoms socialinėms grupėms yra būtina Gerovės valstybės sudedamoji dalis. Todėl tam, kad šis prieinamumas būtų užtikrintas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius nesumažėtų drastiškai, studijų kainos kėlimas, prezidento nuomone, turi būti pagrįstas ne tik lėšų perskirstymu, bet ir papildomu finansavimu.

Susitikime šalies vadovas paragino ministrę neatidėlioti Nacionalinio švietimo susitarimo, kuris numatytas Vyriausybės programoje, įgyvendinimo. Susitarimas galėtų išspręsti įsisenėjusias švietimo problemas ir kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo. Prezidento nuomone, jame turėtų atsispindėti ambicingesnis, nei šiuo numatytas, MTEP finansavimas — 2030 m. jis turėtų siekti 3 proc. BVP.

Ministrė prezidentą patikino, kad šalies vadovo inicijuotiems "Lygaus starto" Švietimo įstatymo pokyčiams — vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų įtraukimui į ikimokyklinį ugdymą bei pasirengimui visuotiniam ikimokykliniam ugdymui — ruošiamasi jau dabar. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad planas turi būti rengiamas bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis ir būti pagrįstas finansavimu.

Tegai:
švietimas, COVID-19, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1447)
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai per klaidą suleistos penkios COVID-19 vakcinos dozės
Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius per parą išaugo beveik dvigubai
Lietuvos oro uostai: COVID-19 testo rezultatas turi būti ne tik lietuvių kalba
Koronaviruso testas

Lietuvos kariuomenės vadui nustatytas COVID-19

(atnaujinta 13:50 2021.03.02)
Kaip teigiama pranešime, kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys susirgo koronavirusu, pranešė respublikos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba.

Nuo praėjusios savaitės pabaigos jis izoliavosi, kai paaiškėjo, kad jis bendravo su sergančiu asmeniu. Dieną prieš tai vadas pajuto specifinius peršalimo simptomus, todėl antradienį jam buvo atliktas testas. Dabar leitenantas jaučiasi gerai. 

"Tarnybos reikalais tenka bendrauti su įvairiais asmenimis, laikomės saugaus atstumo, dėvime apsaugos priemones, matyt, kažkur prasprūdo. Iki šiol pavyko apsisaugoti nuo jo. Pasveiksiu. Kita gera žinia, kad vienas skiepas, skirtas man, dabar galės atitekti kažkam kitam", — teigia generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Pabrėžiama, kad kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų. Izoliacijoje šiuo metu yra dar keli artimos kariuomenės vado aplinkos kariai. Jie taip pat bus testuojami dėl COVID-19.

Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinti 199 825 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 7 109 žmonės, 185 770 žmonių pasveiko.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
Lietuvos kariuomenė, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1447)
prekybos centre Vilniuje

Tyrimas: vasarį pigo pigiausių maisto produktų krepšelis

(atnaujinta 11:47 2021.03.02)
Palyginti su sausiu, vasarį pigiausių maisto produktų krepšelis atpigo 0,23 euro ir buvo 2,64 euro pigesnis nei pernai

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Šių metų vasarį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse sudarė 54,27 euro, praneša portalas Pricer.lt.

Palyginti su 2021 sausio mėnesiu, krepšelis atpigo -0,23 euro ir buvo 2,64 euro (4,6 proc.) pigesnis, nei praeitų metų vasario mėnesį. 

Portalo duomenimis, tinklu su pigiausiu krepšeliu toliau lieka "Maxima", "Norfa" antroje pigiausių prekių krepšelio reitingo vietoje, "IKI"  — trečioje. "Lidl" užima ketvirtą vietą, "Rimi" lieka penktoje vietoje, "E-Rimi" — šeštoje. Paskutinėje, septintoje vietoje lieka "Barbora".

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina sudarė 39,42 euro. Palyginti su 2021 metų sausio mėnesiu, krepšelio kaina sumažėjo 1,39 EUR (-3,4proc.), bet  buvo 0,85 euro (2,2 proc.) didesnė už 2020 metų vasario mėnesio krepšelį.

Vasario mėnesio žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tampa "IKI", antroje vietoje atsiduria "Rimi", trečioje "E-Rimi", ketvirtoje — "Barbora". "Norfa" atsiduria penktoje vietoje, "Maxima" — šeštoje.

Iš "Pricer.LT" stebimų 52 prekių kainų brango 22 prekės, pigo 29 prekės. Labiausiai brangusios prekės — juodoji arbata, juoda duona, saulėgrąžų aliejus, pigiausi avižiniai dribsniai, pomidorų sultys. Labiausiai pigo malta kiauliena, bananai, ryžiai, "Dvaro" varškė, pigiausios pomidorų sultys, dešra, kumpis ir sviestas. Be to pažymėta, kad po truputi pradeda brangti kiauliena  ir vištiena. 

"Po kainų šoktelėjimo sausį, vasario mėnesį augimas stabtelėjo. Ir matome, kad kainų augimą tinklai "stabdo" akcijomis. Atrodytų, kam to reikia, juk sausio mėnesį mažmeninės maisto prekių prekybos rodikliai, o ir 2020 metų rodikliai buvo geri. Tačiau, matyt, ne visi tinklai vienodai dalyvavo šiame augime — štai todėl IKI, RIMI ir Norfa pademonstruoja kiek didesnį, nei įprasta kaininį aktyvumą.

Kita priežastis — 2020 vasaris ir kovas maisto prekybininkams buvo labai geri — žmonės panikoje kaupė atsargas, todėl pirmas 2020 ketvirtis jiems buvo labai geras. Ir tie, ypač su reiklesniais akcininkais, kurie norės turėti geresnius negu 2020 metų pirmo ketvirčio rezultatus, tikrai turės pasistengti, kad parduotų daugiau", — daro išvadą analizės autoriai. 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per sausį dėl COVID-19 įvesto karantino mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 5,1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta sumažėjo 15,4 proc., o maisto prekėmis prekiaujančių — padidėjo 2,1 proc. 2021 metų sausį, palyginti su 2020 metų sausiu, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta padidėjo 9,2 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių — sumažėjo 14,4 proc.

Tegai:
kainos, tyrimas
Dar šia tema
Vilniaus oro uoste pradėta daryti mokamus koronaviruso tyrimus
Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje gali tik "praryti" biudžeto pinigus
Rekordiškai gausus derlius supirkimo kainų nesumažino