Nukritę medžiai

Lietuvoje be elektros liko apie 11 tūkstančių vartotojų

(atnaujinta 10:18 2021.01.29)
Šiuo metu po snygio be elektros lieko daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių. Planuojama, kad iki savaitgalio jų skaičius sumažės iki šimtų

VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Pasak elektros skirstymo operatoriaus ESO, per pastarąją dieną elektros energijos tiekimas, nutrūkęs dėl snygio, buvo atkurtas 6 000 vartotojų.

Šiuo metu be elektros liko 11 000 vartotojų. Pažymima, kad padėtis išlieka labai sunki ar net kritinė dar neatkurtose linijų atkarpose.

Vilniaus regione be elektros liko apie 5,7 tūkst., Utenoje — 2,6 tūkst., Alytuje — 2,5 tūkst., Kauno regione — apie 350 vartotojų.

Sniegas Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Iš viso elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas 250 tūkstančių klientų.

Pirmenybė teikiama remonto darbams, kurie įvyko sausio 25–26 naktį. Alytaus regione gedimai išlieka keliose linijose. Generatoriai gabenami, kad būtų galima sujungti bent kai kurias linijų atkarpas. Tačiau tikėtina, kad šeštadienį keli šimtai vartotojų liks be elektros.

Yra vietų, kuriose linijos nutrūksta keliose dešimtyse taškų, skirtingose ​​vietose ant jų nukrito dešimtys medžių, o kai kuriose vietose atstačius linijas, medžiai lūžta — susidaro nauji trūkumai. Kartais tą pačią liniją tenka atstatyti kelis kartus.

Bandant patekti į tolimiausius sniego taškus, įstringa automobiliai, net gaisrininkų, gelbėjimo mašinos ir traktoriai.

ESO specialistai dirba visą parą, kad kuo greičiau atkurtų energiją.

Priklausomai nuo situacijos, labai padaugėjo specialistų, aptarnaujančių klientus telefonu. Klientų palaikymas telefonu teikiamas visą parą.

Elektros linijos buvo pažeistos dėl snygio, kuris Lietuvoje tęsėsi kelias dienas. Dėl stipraus, šlapio sniego nutrūko laidai ir krito medžiai. Pažymima, kad respublikoje tokių oro sąlygų nebuvo kelis dešimtmečius.

Tegai:
sniegas, elektra, Lietuva
Lietuva

Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

(atnaujinta 17:36 2021.03.04)
Taip pat laboratorija leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Startuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo technologijas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pažymima, kad tam bus skiriama 6 mln. eurų ES investicijų.

Teigiama, kad tai bus pirma aukšto pasaulinio lygio mokslinė laboratorija respublikoje, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui.

Taip pat ši laboratorija įtvirtins ir išplės Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje aukščiausio lygio molekulinės biologijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pritaikymo erdvėje, leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

"Ši žinia reiškia, kad Lietuva visateisiškai ir aktyviai įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą. Šis įvykis reikšmingas dviem aspektais. Pirma, tokio centro kūrimas Lietuvoje — tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas", — sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ji pabrėžia dar vieną svarbų finansinį tokio centro įkūrimo Lietuvoje aspektą.

"Institute veiks konkurencinga tyrėjų atlyginimų sistema — tokiu būdu sudarysime naujas galimybes Lietuvos talentams dirbti mūsų šalyje ir vykdyti aukščiausios klasės tyrimus gaunant panašų atlyginimą, kurį jie gautų dirbdami tarptautinėse EMBL partnerystės tinklo  mokslo institutuose. Tai neabejotinai prisidės prie nacionalinės geriausių protų sugrąžinimo ir tarptautinių talentų pritraukimo į Lietuvą iniciatyvos, — pažymi ji.

Pabrėžiama, kad įsijungimas į EMBL skatina Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių —  biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.

Tegai:
mokslo tyrimai, mokslas, Lietuva
Klaipėdos uostas

Klaipėdos uosto direkcija stiprina akvatorijos taršos prevencijos priemones

(atnaujinta 17:09 2021.03.04)
Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Norint nustatyti galimus teršalų, išsiliejančių uosto akvatorijoje, židinius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija naftos taršos aptikimo daviklius perkelia į potencialiai problemiškiausias vietas, praneša uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad toks sprendimas jau duoda rezultatų — suveikus davikliui, pavyko užfiksuoti teršėją.

Pabrėžiama, kad suveikus prie Smiltelės upės žiočių sumontuotam naftos taršos aptikimo davikliui, Uosto direkcijos inspektorius nuvyko į įvykio vietą. Šioje vietoje buvo vykdoma bunkeravimo operacija ir aptikta, jog jos metu į akvatoriją prie krantinės pateko nežymus kiekis teršalų.

Pažymima, kad apie incidentą informuoti Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai.

"Net keletas litrų naftos produktų, patekusių į akvatoriją, gali pridaryti daug bėdos, nes teršalai akimirksniu pasklinda. Stiprindami taršos prevenciją, perkeliame naftos taršos aptikimo daviklius į galimai problemiškiausias vietas, kad galėtume dar operatyviau reaguoti ir nustatyti teršalų židinius. Akivaizdu, kad šis sprendimas pasiteisina — teršėjai bus užfiksuoti, tikimės, jog taip pavyks užkardyti teršalų patekimą į akvatoriją", — sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas.

"Daviklių tinklas išdėstomas ne tik uosto pusėje, bet keletas jų bus įrengta ir keliuose Smiltynės pusės taškuose. Tai leis užfiksuoti teršalus, patenkančius į uosto akvatoriją iš Kuršių marių. Taip pat naftos aptikimo daviklis yra sumontuotas ir prie Dangės žiočių, siekiant, kad tarša nepatektų į akvatoriją iš upės. Šie davikliai gali užfiksuoti benzino, dyzelino, tepalų, naftos dėmes. Joms priartėjus prie detektoriaus, šis sureaguoja — perduoda signalą į Uosto direkcijos dispečerinę", —  teigiama pranešime.

Tuo pačiu, nustačius taršą, Uosto direkcijos dispečeris nedelsdamas informuoja visas atsakingas tarnybas: Jūrų gelbėjimo koordinacinį centrą, aplinkosaugos ir kitas institucijas.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, Klaipėdos uostas