COVID-19

Paaiškinta, koks galimas oro taršos poveikis COVID-19 infekcijai

(atnaujinta 22:10 2021.02.05)
Mokslininkai ketino išsiaiškinti, kokį poveikį sveikatai daro oro tarša ir koks oro taršos poveikis COVID-19 infekcijos plitimui

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. COVID-19 infekcijos perdavimui įtakos gali turėti daug veiksnių, įskaitant oro taršą, rodo 2021 metų sausį Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pristatyti neseniai atliktos studijos "Oro tarša ir COVID-19" rezultatai.

Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį sveikatai daro oro tarša ir koks oro taršos poveikis COVID-19 infekcijai, užsikrėtimui ir jos plitimui. 

"Tyrimai parodė, kad oro tarša padidina ligos dažnį ir sunkumą, tačiau dar turima per mažai duomenų, kad galima būtų užtikrinti jų tikslumą, vis dar nėra aiškus kiekybinis oro taršos poveikis ligai", — teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. 

Kaip pastebi tyrimą apžvelgiantys Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai, viena iš pagrindinių atlikto tyrimo prielaidų buvo tai, kad oro tarša sukelia lėtines ligas, tokias kaip astma, lėtinė plaučių obstrukcinė liga, plaučių vėžys, širdies ligos ir diabetas. Šios ligos dažnai tampa priežastimi, dėl ko žmogų tenka guldyti į ligoninę COVID-19 infekcijos atveju, tai lemia sunkią ligos eigą ar netgi mirtį. 

Be to, įrodyta, kad oro tarša sumažina kvėpavimo takų atsparumą bakterinėms ir virusinėms infekcijoms, ir gyvenantys didelės taršos zonose turi didesnę tikimybę susirgti COVID-19. 

Taip pat nustatyta, kad trumpalaikis oro taršos poveikis padidina tikimybę patekti į ligoninę dėl kvėpavimo ir širdies ligų. Didelės dalies sirgusių COVID-19 infekcija žmonių būklę apsunkino ilgalaikės nepalankios pasekmės, veikiančios širdies, kvėpavimo ir kitas žmogaus organų sistemas. Kyla pagrįstas susirūpinimas, kad žmogui susirgus, jo būklė  gali pablogėti dėl ilgalaikio oro taršos poveikio.

Tyrime pažymėta, kad bendras oro taršos poveikis širdies ir lėtinėms plaučių ligoms yra gana didelis, todėl šalims reikėtų mažinti oro taršą. Tokia politika turėtų prisidėti ir prie mažesnio mirčių nuo COVID-19 skaičiaus, kurios galimai yra susijusios ir su didele oro tarša.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (269)
Dar šia tema
Rusija pirmoji pasaulyje gavo "britiškos" COVID-19 padermės nuotrauką
Į Lietuvą pristatyta šeštoji skiepų nuo COVID-19 siunta
Lietuvos medikai ragina nebijoti vakcinos nuo COVID-19
Pasieniečiai

Pasieniečiai sulaikė teisėsaugos ieškomą Pasvalio rajono gyventoją

(atnaujinta 15:01 2021.03.04)
Šiemet pasieniečiai sulaikė 82 asmenis, kurių dėl nusikaltimų ar nusižengimų ieškojo Lietuvos ir užsienio valstybių teisėsauga

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Kalvarijos užkardos pasieniečiai sulaikė į šalį grįžtantį Pasvalio rajono gyventoją, kuris buvo ieškomas kaip kaltinamasis nusikaltimo padarymu, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Trečiadienį VSAT pareigūnai Lazdijų rajono Tarnaukos kaimo ribose, kelyje Seinai – Lazdijai, patikrinti sustabdė iš Lenkijos įvažiavusį mikroautobusą "Mercedes Benz" lietuviškais numeriais. Pasieniečiai patikrino juo į Lietuvą vykusių asmenų dokumentus.

Tarp jų buvo 24-erių Pasvalio rajono gyventojas. Pasieniečiai nustatė, kad jo paiešką 2020-ųjų liepą paskelbė Panevėžio apskrities policija. Vyras yra kaltinamas nusikaltimo padarymu.

VSAT pareigūnai jį išlaipino iš mikroautobuso, sulaikė ir pristatė į Kalvarijos užkardą. "Mercedes Benz" vairuotojui bei keleiviams leista vykti toliau.

Vėliau teisėsaugos ieškomą vyrą pasieniečiai perdavė atvykusiems paieškos iniciatoriams.

Iš viso šiemet pasieniečiai sulaikė 82 asmenis, kurių dėl nusikaltimų ar nusižengimų ieškojo Lietuvos ir užsienio valstybių teisėsauga.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Neapdraustą automobilį vairavęs Baltarusijos pilietis mėgino papirkti VSAT pareigūnę
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Kelias Vilniuje

Bilotaitė aptarė su savivaldybėmis pasirengimą artėjančiam karantino sušvelninimui

(atnaujinta 16:05 2021.03.04)
Tuo pačiu pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su savivaldybių atstovais aptarė pandemijos valdymo priemones, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).

"Šiuo metu matome, kad yra susidarę savotiški klasteriai — savivaldybių grupės, regionai — kuriuose  sergamumo situacija yra nebloga, kitose savivaldybėse rodikliai prastesni. Turime patvirtintą karantino priemonių keitimo planą. Su savivaldybių atstovais diskutuojame, kaip galima būtų pritaikyti bendrą planą atskiroms savivaldybėms ar regionams", — sakė ji.

Tuo pačiu, susitikimo metu buvo kalbama apie savivaldybių ir centrinių institucijų bendradarbiavimą bei koordinavimą, švietimą. Ieškoma sprendimų, kad moksleiviai galėtų kuo greičiau grįžti į kontaktinį mokymąsi. 

Pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė.

"Apgailestaujame, kad vakcinavimo ir testavimo apimtys kol kas nėra didelės. Mes matome, kad jeigu yra pasirinkimas tarp testavimo ir netestavimo, tai piliečiai labiau renkasi nesitestuoti, o kadangi drausminių įrankių nėra, todėl sudėtinga siekti tikslo didinti testavimo apimtis", — sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Taip pat buvo aptartas ir judėjimo ribojimų atlaisvinimas savivaldybėse.

"Tam reikia ypač atsakingai pasiruošti, nes situacija savivaldybėse yra labai nevienoda. Akivaizdu, kad ten, kur yra geresnė situacija, ir judėjimas galėtų būti laisvesnis, o ten, kur yra blogiau, kur yra daugiau nei 500 susirgimo atvejų, turėtų būti atsakingiau žiūrima. Priešingu atveju neatsakingi sprendimai gali išauginti susirgimų skaičių", — sako Bilotaitė.

Karantinas galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. Nuo vasario 15 dienos atlaisvintos kai kurios veiklos. Leista veikti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, bei leidžiama atsidaryti grožio, masažo, tatuiruočių salonams.

Tegai:
Lietuva, karantinas, koronavirusas, savivaldybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu

Nausėda su EK pirmininkės pavaduotoju aptarė Astravo AE kausimą

(atnaujinta 14:56 2021.03.04)
Šiuo metu laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl Astravo AE elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Europos Komisijos vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už ekonomiką ir prekybą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta Astravo atominei elektrinei ir Europos Vadovų Tarybos sprendimui išnagrinėti priemones, užkertančios kelią Astravo AE pagamintos elektros energijos patekimui į ES rinką.

Президент Литвы Гитанас Науседа на дистанционной встрече с зампредседателем Еврокомиссии Валдисом Домбровскисом
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu

Šalies vadovas akcentavo, kad Astravo AE neatitiktis ES reikalavimams ir rekomendacijoms yra “ES principingumo ir politikos nuoseklumo išbandymas”, todėl visos streso testų rekomendacijos privalo būti įgyvendintos nedelsiant.

Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba dar gruodį paragino Europos Komisiją numatyti galimas priemones, kurios padėtų užkirsti kelią komerciniam elektros importui iš “nesaugių” trečiųjų šalių branduolinių jėgainių.

"Dabar metas valstybėms narėms imtis kolektyvinių veiksmų, kad apsaugotume ES rinką nuo nesaugios energijos importo iš trečiųjų šalių", – pabrėžė prezidentas.

Šalies vadovas priminė, kad laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje.

Pokalbio su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju metu taip pat aptarti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir "RailBalticos" projektai. 

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuvoje pareikšta, kad nepanaudotas penktadalis gautų vakcinos nuo COVID-19 dozių
Pokyčiai Prezidentūroje: traukiasi Bubnelis
Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje