Cukraus kiekio kraujyje nustatymo preparatas

Įvardyta ideali dieta diabetikams

(atnaujinta 09:28 2021.02.01)
Mokslininkų teigimu, ši dieta gali ne tik palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje, bet ir padėti užkirsti kelią ligos vystymuisi sveikų žmonių organizme

VILNIUS, vasario 1 — Sputnik. Viduržemio jūros dieta gali tapti idealiu mitybos tipu tiems, kas serga antrojo tipo cukriniu diabetu ir kam dar nereikia vartoti vaistų nuo hipoglikemijos. Apie tai leidiniui "Express" papasakojo endokrinologė Sara Briujer.

Leidinio pašnekovė savo patarimus pagrindė mokslininkų tyrimais, kurių tikslas buvo nustatyti, kaip tam tikras racionas veikia cukraus kiekį žmogaus kraujyje.

Specialistai atrinko 215 antsvorio turinčius savanorius, kuriems neseniai buvo diagnozuotas antrojo tipo cukrinis diabetas. Pusei jų buvo rekomenduojama laikytis mažai riebalų, mažai kalorijų turinčios dietos, o likę savanoriai laikėsi mažai angliavandenių turinčios Viduržemio jūros dietos, turinčios daug jūros gėrybių, vaisių ir daržovių.

Po ketverių metų 70 proc. pirmosios grupės dalyvių reikėjo pradėti vartoti vaistus nuo hipoglikemijos, o antroje — tik 44 proc.

Pasak Briujer, Viduržemio jūros dieta gali ne tik palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje, bet ir padėti užkirsti kelią ligos vystymuisi sveikų žmonių organizme.

Tegai:
sveika mityba, sveikata, dieta
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai (57)
Dar šia tema
Amerikos mokslininkai sukūrė ląsteles diabetui gydyti
Lietuva pateko tarp ES šalių, kuriose nuo diabeto mirštama rečiausiai
PSO: dėl pandemijos viso pasaulio diabetikams sumažėjo pagalba
ULAC vadovas: COVID-19 gali sukelti diabetą sveikiems žmonėms
Vakcina nuo COVID-19

Lietuvoje daugiau nei tūkstantis žmonių pasiskundė šalutiniu vakcinos poveikiu

(atnaujinta 15:01 2021.03.04)
Daugiausia skundų gauta dėl vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer", dešimytje pranešimų, vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Per pirmuosius du vakcinacijos nuo COVID-19 mėnesius Lietuvoje gautas 1201 pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną, praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

Remiantis VVKT duomenimis, pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas skaičius sudaro 0,5 procento nuo sunaudotų vakcinų dozių.

Nuo vakcinacijos pradžios dėl vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer" gauti 729 pranešimai, dėl vakcinos "Moderna" – 61 pranešimas, dėl vakcinos "AstraZeneca" — 401 pranešimas. 10 gautų ĮNR pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.

Pažymima, kad 868 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 22 — kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai — atitinkamai 817 ir 73 pranešimus.

Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 86, iš pacientų — 799; 5 pranešimai gauti iš Eudravigilance duomenų bazės.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, tai — karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, pykinimas injekcijos vietos reakcijos. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

Per pandemiją buvo nustatyta daugiau nei 200 tūkst. infekcijos atvejų, mirė 3 294 pacientai. Vien pirmąją vakcinos dozę gavo daugiau nei 189 tūkst. žmonių. Tuo tarpu daugiau nei 76 tūkstančiai gyventojų buvo visiškai paskiepyti.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO nerekomenduoja šalims įvesti COVID-19 pasus
Australijoje medicinos darbuotojas pateko į reanimaciją po to, kai pasiskiepijo "Pfizer"
Europos Sąjunga pradėjo "Sputnik V" vakcinos ekspertizę
Buvusi šalies prezidentė Dalie Grybauskaitė pasiskiepijo nuo COVID-19

"Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį": Grybauskaitė pasiskiepijo nuo COVID-19

(atnaujinta 16:11 2021.03.04)
Gruodžio 27 dieną Lietuvoje prasidėjo vakcinacija nuo koronaviruso. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuotas 76 081 žmogus

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiskiepijo vakcina nuo koronaviruso (COVID-19). Apie tai ji pranešė savo Facebook paskyroje.

"Oficialiai tapus "senjore" buvau pakviesta pasiskiepyti. Nuskubėjau, nes skiepais pasitikiu iš principo. Kasmet skiepijuosi nuo gripo. O skiepytis nuo koronaviruso — tai ir moralinė pareiga, kad neplatintume ligos ir apsaugotume kitus. Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį", — rašo Grybauskaitė.

2020 metų gruodžio 27 dieną Lietuvoje prasidėjo vakcinacija nuo koronaviruso. Iš viso vakcinuota pirma skiepo doze 189 tūkst. žmonių, o dviem skiepo dozėmis — 76 081. Vakcinacija yra neprivaloma.

Pirmadienį Grybauskaitei sukako 65 metai.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog yra pasirengęs pasiskiepyti "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19 .

Anot epidemiologų, norint sukurti kolektyvinį imunitetą reiks paskiepyti 70 % gyventojų. Nausėda sakė, kad valdžios užduotis yra iki vasaros vidurio paskiepyti šį kiekį (apie 2 milijonus žmonių). Anksčiau jis net įvardijo konkrečią masinės vakcinacijos užbaigimo datą. Anot valstybės vadovo, reikia padaryti viską, kad būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas prieš Mindaugo karūnavimo šventę, kuri minima liepos 6 d.

Kai kurie ekspertai abejoja, ar įmanoma laikytis šių terminų. Be to, vasario mėnesio apklausos metu paaiškėjo, kad tik 64% šalies gyventojų sutinka skiepytis.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Australijoje medicinos darbuotojas pateko į reanimaciją po to, kai pasiskiepijo "Pfizer"
Europos Sąjunga pradėjo "Sputnik V" vakcinos ekspertizę
Papasakota, kaip britiškoji COVID-19 atmaina plinta šalies regionuose
Baltieji rūmai

Ekspertas įvertino JAV pareiškimą apie prasmingą dialogą su Rusija

(atnaujinta 16:05 2021.03.04)
Anksčiau Baltieji rūmai išplatino nacionalinio saugumo strategijos pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriose teigiama, kad JAV nori esminio dialogo su Rusijos Federacija ir Kinija dėl naujų karinių technologijų, įskaitant strateginį stabilumą

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Baltųjų rūmų pareiškimas, kad Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios prasmingam dialogui su Rusijos Federacija ir Kinija dėl naujų karinių technologijų, įskaitant strateginį stabilumą, įkvepia viltį, jog Amerikos vadovybė pagaliau pereis nuo žodžių prie darbų, RIA Novosti pasakojo JAV ir Kanados instituto Politinių-karinių studijų centro vadovas Vladimiras Batiukas.

"Norėčiau tikėtis, kad JAV pagaliau pereis nuo žodžių prie darbų, bus suformuotos delegacijos ir, kas ypač svarbu, bus suformuota šalių derybinė pozicija", — sakė agentūros pašnekovas.

Ekspertas tikisi, kad kalbama apie visavertes derybas dėl ginklu ribojimo.

"Kadangi START-3 sutartis, kuri buvo pratęsta šių metų vasario pradžioje, yra skirta tik penkeriems metams. Penkeri metai yra labai trumpas laikas sudaryti naują susitarimą, o svarbu jį priimti atsižvelgiant į Rusijos ir Amerikos santykiuose susiklosčiusias labai sunkias politines aplinkybes. Ir yra techninių sunkumų, susijusių su vykstančiomis ginklavimosi varžybomis", — sakė jis.

Kalbėdamas apie KLR, jis pažymėjo, kad šiuo metu Amerikos ir Kinijos dialogas šiuo klausimu apskritai nevyksta.

"Kinija pabrėžia, kad toks dialogas yra neįmanomas, nes Kinija pagal savo branduolinio arsenalo dydį smarkiai atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, o šio dialogo idėja gali būti įgyvendinta, jei tik Vašingtonas ir Pekinas yra lygūs. jų strateginius branduolinius pajėgumus", — sakė šaltinis.

Anksčiau Baltieji rūmai išplatino nacionalinio saugumo strategijos pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriose teigiama, kad JAV nori esminio dialogo su Rusijos Federacija ir Kinija dėl naujų karinių technologijų, įskaitant strateginį stabilumą.

Tegai:
Rusija, Kinija, JAV