Žvakė, archyvinė nuortrauka

Nuo COVID-19 mirė Vilniaus miesto tarybos narys Sergejus Ursulas

(atnaujinta 14:05 2021.02.01)
Pirmadienį Statistikos departamentas pranešė, kad per vakar parą buvo nustatyti 355 nauji koronaviruso atvejai ir 19 mirė žmonių

VILNIUS, vasario 1 – Sputnik. Vilniaus miesto tarybos narys Sergejus Ursulas mirė nuo COVID-19 ligos.

Apie tai savo paskyroje Facebook pranešė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

"Covid-19 pasiglemžė Vilniaus tarybos nario Sergejaus Ursulo gyvybę. Gerbiamą tarybos narį prisiminsiu kaip gerą, ramų ir Vilnių mylintį žmogų. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, kolegoms ir bendražygiams", — rašo meras.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu išreiškė užuojautą politiko, XI Seimo nario Ursulo artimiesiems.

"Netekome politiko, kurio patirtis ir darbai apėmė platų kompetencijos ir atsakomybės lauką. Sergejaus Ursulo pašaukimas atstovauti ir nuoseklumas dirbant Vilniui ir Lietuvos žmonėms išliks mūsų istorijoje ir mūsų atmintyje", – teigė parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė palinkėjo Ursulo artimiesiems ir kolegoms dvasios stiprybės ir ištvermės.

Šiandien Statistikos departamentas pranešė apie 355 naujus koronaviruso atvejus ir 19 mirčių.

Sausio 27 dieną Vyriausybė pratęsė karantino apribojimus iki vasario pabaigos, bet žada kas savaitę svarstyti galimybes švelninti tvarką.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Metų netektys — 2021 (12)
Dar šia tema
Rusija yra pasirengusi padėti ES gaminant vakcinas nuo COVID-19
Į Lietuvą pristatyta antroji "Modernos" siunta su 3600 dozių vakcinos nuo COVID-19
Lietuvoje smarkiai sumažėjo nustatytų COVID-19 atvejų skaičius
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupę Astravo AE klausimams

(atnaujinta 11:24 2021.03.06)
Lietuvos energetikos ministro Dainius Kreivys pažymėjo, jog Astravo atominė elektrinė yra "geopolitinis projektas" ir bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupė, kuri keistųsi informacija apie Baltarusijos AE, elektros importą iš Rusijos, stebėtų ir analizuotų energijos tiekimo bei prekybos srautus, praneša Lietuvos energetikos ministerija.

Susitarimas buvo pasiektas per Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio susitikimą su Ukrainos kolega Jurijumi Vitrenko Kijeve.

Kreivys pažymėjo, jog Astravo atominė elektrinė yra “geopolitinis projektas” ir bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė, todėl šalis turi solidarizuotis stabdant projekto tolimesnę plėtrą.

Jis pabrėžė, jog, pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie kelia rimtą rūpestį ir rodo didelį jos "nesaugumą". Ministras akcentavo svarbą neprekiauti nesaugia elektra iš Baltarusijos, kaip būtiną sąlygą stabdant II-ojo atominės elektrinės bloko statybas.

Planuojama, kad darbo grupė dalintųsi patirtimi apie vykstančius sinchronizacijos projektus bei informacija vykdant šalių desinchronizaciją nuo rusiškos elektros energijos tiekimo.

"Glaudus mūsų bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, siekiant energetinės nepriklausomybės – turime tai užtikrinti aukščiausiu politiniu lygiu", – akcentavo Kreivys.

Ministras Kreivys Ukrainos kolegai taip pat pristatė gerąją Lietuvos patirtį vystant biokuro sektorių ir pakvietė Vitrenko detaliau susipažinti su šia sritimi vizito Lietuvoje metu. 

Kreivys ir Vitrenko taip pat aptarė pasirengimą š. m. kovo 18 d. numatytai Lietuvos – Ukrainos Prezidentų tarybai.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pasiūlys Latvijai ir Estijai naują būdą boikotuoti Astravo AE
Astravo AE, pandemija ir bendras tikslas: Lietuvos ir Estijos vadovai surengė susitikimą
Šimonytė susitiko su Estijos prezidente: aptarė pandemiją, vakcinaciją ir Astravo AE
AstraZeneca

Bent vieną skiepą nuo COVID-19 gavo 31,5 proc. vyresnių nei 80 metų gyventojų

(atnaujinta 10:41 2021.03.06)
Statistikos departamento duomenys rodo, kad pirmąja vakcinos doze paskiepyta 209 tūkst. šalies gyventojų

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 31,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo šeštadienio Statistikos departamento duomenys.

Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 17,6 proc.

Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta 209 tūkst. arba 7,48 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo 85, 3 tūkst. arba 3,05 procentai.

Statistikos departamento skelbiamas žemėlapis rodo, jog daugelyje savivaldybių vakcinacija vyksta daugiau mažiau tolygiai. Šią savaitę per parą darbo dienomis pirmąja doze Lietuvoje paskiepyta po 7,3-10 tūkst. žmonių kasdien. Savaitgalį paskiepijama po kelis šimtus žmonių.

Pandemijos metu šalyje iš viso buvo nustatyti 201 799 COVID-19 atvejai, iš viso žuvo 3 321 žmogus.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
COVID-19, vakcinacija, vakcina
Dar šia tema
Atnaujintas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas, jį papildė Malta ir Serbija
Lietuvoje nustatyta 450 naujų COVID-19 atvejų
COVID-19 traukiasi: NVS šalyse užsikrėtimų skaičius mažėja
Jūrų prekybos uostas Ust Luga

Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus

(atnaujinta 12:25 2021.03.06)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.

"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust-Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti

Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.

Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną - buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.

Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą). 

Tegai:
Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu