VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Marijampolės ligoninėje buvo pateikta išsami informacija apie atvejį, kai dėl žmogiškosios klaidos darbuotojai buvo suleista keturis kartus didesnė koronaviruso vakcinos dozė, skelbiama Marijampolės ligoninės pranešime.
Netaisyklingai paskiepyta darbuotoja buvo apžiūrėta gydytojo, paskirtas reikiamas simptominis gydymas, tiriami antikūnai, konsultuojamasi su imunologais dėl tolesnio stebėjimo, pakartotinio skiepijimo poreikio ir laiko. Į skiepą buvo pasireiškusi vietinė reakcija.
Išsiaiškinus šio incidento aplinkybes, apie jį dar tą pačią dieną pranešta skiepijimą organizuojančios įstaigos — Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų atstovams, SAM, pagal teisės aktų reikalavimus nepageidaujamas įvykis užregistruotas Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje, užpildytas pranešimas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos.
Dėl šio įvykio ligoninės direktoriaus įsakymu buvo atliktas neplaninis vidaus medicininis auditas, kurio išvadose nustatytas nepakankamas skiepijimą atlikusio darbuotojo atidumas skiepijimo metu, įvardinta žmogiškojo faktoriaus klaida. Reaguojant į situaciją, buvo imtasi prevencinių veiksmų, apsvarstyti bei pašalinti veiksniai, galėję turėti tam įtakos. Skiepijimą atlikusiai darbuotojai skirta nuobauda.
Marijampolės ligoninėje nuo COVID-19 ligos paskiepyti 542 darbuotojai, iš jų 380 jau yra gavę 2 vakcinos dozes. Tai sudaro apie 75 proc. visų VšĮ Marijampolės ligoninės darbuotojų.
Šis įvykis tapo žinomas sausio pabaigoje, tačiau žiniasklaida rašė, kad moteriai buvo suleistos penkios vakcinos dozės vienu metu, nes vaistas nebuvo praskiestas ir padalytas į dalis. Remiantis atnaujinta informacija, jai buvo paskirta keturis kartus didesnė dozė.
Iš viso Lietuvoje per visą pandemijos laiką buvo užregistruota per 184 tūkstančius COVID-19 atvejų, daugiau nei 132 tūkstančiai žmonių pasveiko ir 2867 mirė.
Karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio 7 d. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos.
VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Vasarį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo 42,9% iki 2 574 vnt., kai 2020 metais vasarį šalyje buvo įregistruoti 4 508 automobiliai. Apie tai pranešė "AutoTyrimai".
Reeksportas ir toliau išlieka reikšmingu rinkos veiksniu: 586 įregistruoti nauji automobiliai (iš jų — 533 "Fiat" ir 48 "Jeep") buvo išregistruoti dar iki mėnesio pabaigos, o dar 14 bus išregistruota artimiausiu metu. Tačiau būtent reeksporto apimčių smarkus sumažėjimas ir sąlygojo bendrą rinkos nuosmukį.
Vasarį asmeninių automobilių registravimas sumažėjo 47,4% iki 2 239 vnt., tačiau lengvųjų komercinių transporto priemonių apimtis išaugo 32,9% iki 335 vnt.
Praeitą mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje pirmavo "Fiat" markė (881 vnt.), antroje vietoje liko "Toyota" (331), trečiąją vietą užėmė "Volkswagen" (243), ketvirtą — "Škoda" (160), penktą — "Renault" (114). Tarp prestižinių markių pirmavo BMW (48 vnt.).
Vasarį tarp asmeninės paskirties automobilių pirmavo "Fiat 500" (856 vnt.), "Toyota RAV4" (134), "Volkswagen Tiguan" (89), "Škoda Octavia" (76) ir "Jeep Compass" (48). Tarp lengvųjų komercinių automobilių populiariausi buvo "Renault Master" (77 vnt.) ir "Volkswagen Caddy" (36).
2021 metų sausį-vasarį Lietuvoje iš viso įregistruota 5 118 naujų lengvųjų automobilių, tai yra net 44,0% mažiau nei praėjusiais metais (9 138 vnt.).
VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Vilniuje buvo išžaginta nepilnametė, praneša Policijos departamento spaudos tarnyba.
Penktadienį vakare policija gavo pranešimą apie galimą nusikaltimą, įvykusį praėjusį rudenį Lazdynų mikrorajone.
Teisėsaugos duomenimis, nepilnametę (g. 2005 m.) išžagino nepilnametis (g. 2003 m.).
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 149 str. 3 d.
VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Vyriausiasis "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje atlyginimai didesni nei Rygoje.
"Vilnius aplenkė Rygą dar 2019 metais, o 2020 metų pabaigoje ją aplenkė ir Kaunas bei Klaipėda. Nieko nuostabaus, turint omenyje, kad metinis atlyginimų "į rankas" augimas Kaune ir Klaipėdoje 2020 m. IV ketv. siekė 13%, Rygoje – vos 6%, o Vilniuje 11%", — parašė jis Facebook.
Mauricas pažymėjo, kad Latvijos sostinę jau vejasi net 17% atlyginimų augimą pademonstravę Šiauliai. Tarp Šiaulių ir Rygos beliko 101 euro skirtumas.
"Latviai dėl tokios statistikos turėtų jaustis itin nejaukiai, nes tarpukario laikotarpiu (1918-1940 metais) Latvijoje atlyginimai buvo apie du kartus didesni nei Lietuvoje, tad dažnas lietuvis vykdavo į Rygą uždarbiauti", – rašo Mauricas.
Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 524,2 euro ir, palyginti su 2020 metų trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,8 proc. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 686,8 EUR ir buvo 9,1 proc. didesnis, privačiajame – 1 450,7 EUR ir buvo 2,6 proc. didesnis.