Parduotuvė, archyvinė nuotrauka

Google: Lietuvos gyventojų srautai maisto parduotuvėse didžiausi Baltijos šalyse

(atnaujinta 19:37 2021.02.05)
Tuo tarpu gyventojų srautai ne maisto prekių parduotuvėse vietose Lietuvoje sumažėjo ženkliai ir yra mažiausi, palyginti su kitomis Baltijos šalimis

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Lietuvoje gyventojų srautai maisto prekių parduotuvėse ir yra didžiausi, palyginti su kitomis Baltijos šalims, rodo sausio Google mobilumo duomenys.

Google mobilumo indeksas rodo, kad Lietuvoje gyventojų srautai maisto prekių parduotuvėse, palyginti su praeitų metų sausio 3–vasario 6 d. duomenimis, beveik nesumažėjo, be to, jie yra didžiausi, palyginti su kitomis Baltijos šalims.

Kita vertus, gyventojų srautai ne maisto prekių parduotuvėse ir laisvalaikio paslaugų vietose Lietuvoje sumažėjo ženkliai ir yra mažiausi, palyginti su kitomis Baltijos šalimis.

Kaip savo Facebook paskyroje pažymi "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas, šiuos tendencijos didina ekonominę atskirtį tarp maisto ir ne maisto prekių parduotuvių.

"Tokios tendencijos didina ekonominę atskirtį tarp maisto prekėmis prekiaujančių (ir ne tik) ir ne maisto prekėmis prekiaujančių bei laisvalaikio paslaugos teikiančių įmonių, ypač lyginant su Estija, kurioje tokių didelių kontrastų nėra, nes Estijoje yra taikomi švelnesni karantino ribojimai", — rašo Mauricas. 

Jis pažymi, kad šiuos skirtumus kažkiek sušvelnina internetinė/nuotolinė prekyba, bet Lietuvoje ji sudaro mažiau nei 10 % visos mažmeninės prekybos. 

Karantinas Lietuvoje įvestas lapkričio 7 dieną, jo sąlygos sugriežtintos gruodžio mėnesio viduryje. Uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai namuose ir viešose vietose. Sausio 27 dieną Vyriausybė pratęsė karantiną iki vasario 28 dienos, bet žadėjo kas savaitę svarstyti galimybes švelninti tvarką.

Vasario 3 dieną Vyriausybė nusprendė kol kas nešvelninti karantino reikalavimų, nors šios savaitės pradžioje buvo pranešta apie galimybę atidaryti kirpyklas, grožio salonus ir savitarnos parduotuves.

Vėliau premjerė Ingrida Šimonytė atsiprašė, kad Vyriausybė buvo sukėlusi lūkesčių sušvelninti karantiną, o toks sprendimas nebuvo priimtas. Pasak premjerės, Vyriausybė "dėl principinės karantino laisvinimo schemos" turėtų apsispręsti kitą pirmadienį.

Statistikos departamento duomenimis, vakar Lietuvoje dviejų savaičių sergamumas COVID-19 100 tūkst. gyventojų siekė 381,7.

Tegai:
prekyba, Baltijos šalys
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1468)
Dar šia tema
Ministrų kabinetas atsisakė svarstyti karantino palengvinimo galimybę
Prie kontaktinio mokymo turėtų grįžti bent pradinės klasės, mano Mačiulis
Gerėjant epidemiologinei situacijai prekybininkai prašo leisti atnaujinti veiklą
Policija sulaikė vyrą su 20 litrų naminės degtinės — video
Armonaitė: epidemiologinė situacija leidžia pradėti grožio salonų ir parduotuvių veiklą
Vakcina nuo COVID-19

Lietuvoje daugiau nei tūkstantis žmonių pasiskundė šalutiniu vakcinos poveikiu

(atnaujinta 15:01 2021.03.04)
Daugiausia skundų gauta dėl vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer", dešimytje pranešimų, vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Per pirmuosius du vakcinacijos nuo COVID-19 mėnesius Lietuvoje gautas 1201 pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną, praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

Remiantis VVKT duomenimis, pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas skaičius sudaro 0,5 procento nuo sunaudotų vakcinų dozių.

Nuo vakcinacijos pradžios dėl vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer" gauti 729 pranešimai, dėl vakcinos "Moderna" – 61 pranešimas, dėl vakcinos "AstraZeneca" — 401 pranešimas. 10 gautų ĮNR pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.

Pažymima, kad 868 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 22 — kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai — atitinkamai 817 ir 73 pranešimus.

Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 86, iš pacientų — 799; 5 pranešimai gauti iš Eudravigilance duomenų bazės.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, tai — karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, pykinimas injekcijos vietos reakcijos. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

Per pandemiją buvo nustatyta daugiau nei 200 tūkst. infekcijos atvejų, mirė 3 294 pacientai. Vien pirmąją vakcinos dozę gavo daugiau nei 189 tūkst. žmonių. Tuo tarpu daugiau nei 76 tūkstančiai gyventojų buvo visiškai paskiepyti.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1468)
Dar šia tema
PSO nerekomenduoja šalims įvesti COVID-19 pasus
Australijoje medicinos darbuotojas pateko į reanimaciją po to, kai pasiskiepijo "Pfizer"
Europos Sąjunga pradėjo "Sputnik V" vakcinos ekspertizę
Buvusi šalies prezidentė Dalie Grybauskaitė pasiskiepijo nuo COVID-19

"Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį": Grybauskaitė pasiskiepijo nuo COVID-19

(atnaujinta 16:11 2021.03.04)
Gruodžio 27 dieną Lietuvoje prasidėjo vakcinacija nuo koronaviruso. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuotas 76 081 žmogus

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiskiepijo vakcina nuo koronaviruso (COVID-19). Apie tai ji pranešė savo Facebook paskyroje.

"Oficialiai tapus "senjore" buvau pakviesta pasiskiepyti. Nuskubėjau, nes skiepais pasitikiu iš principo. Kasmet skiepijuosi nuo gripo. O skiepytis nuo koronaviruso — tai ir moralinė pareiga, kad neplatintume ligos ir apsaugotume kitus. Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį", — rašo Grybauskaitė.

2020 metų gruodžio 27 dieną Lietuvoje prasidėjo vakcinacija nuo koronaviruso. Iš viso vakcinuota pirma skiepo doze 189 tūkst. žmonių, o dviem skiepo dozėmis — 76 081. Vakcinacija yra neprivaloma.

Pirmadienį Grybauskaitei sukako 65 metai.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog yra pasirengęs pasiskiepyti "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19 .

Anot epidemiologų, norint sukurti kolektyvinį imunitetą reiks paskiepyti 70 % gyventojų. Nausėda sakė, kad valdžios užduotis yra iki vasaros vidurio paskiepyti šį kiekį (apie 2 milijonus žmonių). Anksčiau jis net įvardijo konkrečią masinės vakcinacijos užbaigimo datą. Anot valstybės vadovo, reikia padaryti viską, kad būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas prieš Mindaugo karūnavimo šventę, kuri minima liepos 6 d.

Kai kurie ekspertai abejoja, ar įmanoma laikytis šių terminų. Be to, vasario mėnesio apklausos metu paaiškėjo, kad tik 64% šalies gyventojų sutinka skiepytis.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1468)
Dar šia tema
Australijoje medicinos darbuotojas pateko į reanimaciją po to, kai pasiskiepijo "Pfizer"
Europos Sąjunga pradėjo "Sputnik V" vakcinos ekspertizę
Papasakota, kaip britiškoji COVID-19 atmaina plinta šalies regionuose
Baltieji rūmai

Ekspertas įvertino JAV pareiškimą apie prasmingą dialogą su Rusija

(atnaujinta 16:05 2021.03.04)
Anksčiau Baltieji rūmai išplatino nacionalinio saugumo strategijos pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriose teigiama, kad JAV nori esminio dialogo su Rusijos Federacija ir Kinija dėl naujų karinių technologijų, įskaitant strateginį stabilumą

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Baltųjų rūmų pareiškimas, kad Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios prasmingam dialogui su Rusijos Federacija ir Kinija dėl naujų karinių technologijų, įskaitant strateginį stabilumą, įkvepia viltį, jog Amerikos vadovybė pagaliau pereis nuo žodžių prie darbų, RIA Novosti pasakojo JAV ir Kanados instituto Politinių-karinių studijų centro vadovas Vladimiras Batiukas.

"Norėčiau tikėtis, kad JAV pagaliau pereis nuo žodžių prie darbų, bus suformuotos delegacijos ir, kas ypač svarbu, bus suformuota šalių derybinė pozicija", — sakė agentūros pašnekovas.

Ekspertas tikisi, kad kalbama apie visavertes derybas dėl ginklu ribojimo.

"Kadangi START-3 sutartis, kuri buvo pratęsta šių metų vasario pradžioje, yra skirta tik penkeriems metams. Penkeri metai yra labai trumpas laikas sudaryti naują susitarimą, o svarbu jį priimti atsižvelgiant į Rusijos ir Amerikos santykiuose susiklosčiusias labai sunkias politines aplinkybes. Ir yra techninių sunkumų, susijusių su vykstančiomis ginklavimosi varžybomis", — sakė jis.

Kalbėdamas apie KLR, jis pažymėjo, kad šiuo metu Amerikos ir Kinijos dialogas šiuo klausimu apskritai nevyksta.

"Kinija pabrėžia, kad toks dialogas yra neįmanomas, nes Kinija pagal savo branduolinio arsenalo dydį smarkiai atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, o šio dialogo idėja gali būti įgyvendinta, jei tik Vašingtonas ir Pekinas yra lygūs. jų strateginius branduolinius pajėgumus", — sakė šaltinis.

Anksčiau Baltieji rūmai išplatino nacionalinio saugumo strategijos pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriose teigiama, kad JAV nori esminio dialogo su Rusijos Federacija ir Kinija dėl naujų karinių technologijų, įskaitant strateginį stabilumą.

Tegai:
Rusija, Kinija, JAV