Vilnius, archyvinė nuotrauka

Analitikas pasamprotavo, kaip Lietuva palieka bedarbius likimo valiai

(atnaujinta 15:04 2021.02.05)
Lietuvos užsienio politika yra antisociali ir kenkia šalies socialiniam ir ekonominiam stabilumui, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Lietuvos užsienio politika priveda prie savo piliečių skurdinimo, svarsto politikos analitikas Aleksandras Nosovičius RuBaltic.ru straipsnyje. 

Straipsnio autorius pažymi, kad Lietuvos vyriausybė nesiruošia padėti pragyvenimo netekusiems lietuviams dėl to, kad Druskininkų "Belorus" sanatorijai buvo taikomos sankcijos. 

"Situacijos tragizmas yra tas, kad beveik visi "Belorus" sanatorijos darbuotojai yra Lietuvos piliečiai ir jie prarado pragyvenimą dėl savo valstybės. <...> Ir štai, po mėnesio beviltiškų pastangų įjungti smegenis, vyriausybė paskelbė buką savo paprastumu sprendimą. "Belorus" darbuotojai gali keliauti į darbo biržą, jiems geriau tuo ne pasikliauti, o iškart ieškoti darbo. Bet kokiu atveju, gimtoji šalis jiems nieko neskolinga", — pažymi ekspertas. 

Straipsnyje Nosovičius cituoja Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, kuri bandė pateisinti Lietuvos valdžios veiksmus. Anot jos, žmonės yra sunkioje padėtyje ne todėl, kad "Lietuvoje kažkas negerai", bet todėl, kad institucija yra pavaldi Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos "režimui". 

"Tai reiškia, kad jei ekonominės krizės įkarštyje Lietuva palieka kelis šimtus savo piliečių be pajamų šaltinio, tai viskas "joje yra gerai"? Jei vienos iš Druskininkų miestą formuojančių įmonių sunaikinimas yra tiesioginė Lietuvos užsienio politikos pasekmė, tai Lietuvai kažkas negerai. 400 Lietuvos piliečių į gatvę išvijo ne "Aleksandro Lukašenkos režimas". Tai padarė pati Lietuva", — sakė Nosovičius. 

Ekonomistas pabrėžė, kad sanatorijos istorija rodo, jog Lietuvos užsienio politika yra asociali Lietuvos piliečių atžvilgiu ir kenkia šalies socialiniam ir ekonominiam stabilumui. 

Eksperto teigimu, panaši situacija gali būti ir su "Lietuvos geležinkelių" bei Klaipėdos uosto darbuotojais, nes Lietuva praranda Baltarusijos tranzitą. Be to, Vilniuje diskutuojama apie sankcijų įvedimą "Belaruskalij". Nosovičiaus teigimu, jei šios rūšies kroviniai išnyks, Klaipėdos uostas praras trečdalį savo krovinių apyvartos. 

"Klaipėda yra uostas. Jei jis bankrutuos, miestas liks be pragyvenimo šaltinio. Jei bankrutuos "Lietuvos geležinkeliai", tūkstančiai žmonių neteks darbo. Lietuvos vyriausybės politika sistemingai veda prie vienos pagrindinių strateginių įmonių sunaikinimo ir socialinės-ekonominės katastrofos trečiame pagal dydį šalies mieste. O kai tai nutiks, vyriausybės pareigūnas mitinge dešimtims tūkstančių bedarbių pasakys, ką pasakė Baltarusijos sanatorijos darbuotojams: eikite ir ieškokite darbo! Tėvynė jums nieko neskolinga ir visai nereikėjo dirbti už baltarusių pinigus", — rašo autorius. 

Skandalas dėl "Belorus" sanatorijos

"Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl įsigaliojusio trečiojo ES sankcijų paketo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, dėl ko darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį. 

Lietuvos Seimas nusprendė, kad šalies įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tokiu atveju paliekantys organizaciją darbuotojai gali gauti vienkartinę tikslinę išmoką. 

Užimtumo tarnyba taip pat paskelbė nutraukianti valstybės finansinę paramą, teikiamą "Belorus" sanatorijai karantino ir ekstremalių situacijų metu. 

Sanatorijos darbuotojai jau surengė keletą protestų, reikalaudami grąžinti jiems darbo vietas, ir kreipėsi į teismą, reikalaudami atblokuoti įstaigos sąskaitas. 

"Belorus" sanatorijos atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei buvo taikomos tarptautinės sankcijos. 

Baltarusijos tranzito persiorientavimas 

Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų, susijusių su situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų, kuriuos oficialiai, šalies CRK duomenimis, laimėjo Aleksandras Lukašenka. 

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, valstybės ekonomika labai nukentės. 

Rusija ir Baltarusija jau seniai diskutuoja dėl krovinių perorientavimo iš Baltijos šalių uostų į rusų. Šalys tariasi dėl sąlygų ir sprendžia komercinius klausimus. Jei Baltarusija sutiks su Rusijos Federacijos pasiūlymu, tada Baltijos šalys gali prarasti dideles pajamas. 

Anksčiau Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka sakė, kad susitarimas su Rusija Baltarusijos prekybininkams suteiks bent jau ne blogesnes sąlygas nei Baltijos šalyse. 

Tegai:
tranzitas, krovinių vežimas, Sanatorija "Belorus", Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: kad ir kas nutiktų su Lietuva, tranzitas per Rusiją bus naudingas Minskui
Politologas: Lietuva tikisi, kad Tichanovskaja grąžins išėjusį Baltarusijos tranzitą
"Pradės pardavinėti uostus": įvertinta žala Baltijos šalims dėl Rusijos krovinių praradimo
Vakcina nuo COVID-19

Lietuvoje daugiau nei tūkstantis žmonių pasiskundė šalutiniu vakcinos poveikiu

(atnaujinta 15:01 2021.03.04)
Daugiausia skundų gauta dėl vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer", dešimytje pranešimų, vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Per pirmuosius du vakcinacijos nuo COVID-19 mėnesius Lietuvoje gautas 1201 pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną, praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

Remiantis VVKT duomenimis, pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas skaičius sudaro 0,5 procento nuo sunaudotų vakcinų dozių.

Nuo vakcinacijos pradžios dėl vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer" gauti 729 pranešimai, dėl vakcinos "Moderna" – 61 pranešimas, dėl vakcinos "AstraZeneca" — 401 pranešimas. 10 gautų ĮNR pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.

Pažymima, kad 868 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 22 — kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai — atitinkamai 817 ir 73 pranešimus.

Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 86, iš pacientų — 799; 5 pranešimai gauti iš Eudravigilance duomenų bazės.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, tai — karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, pykinimas injekcijos vietos reakcijos. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

Per pandemiją buvo nustatyta daugiau nei 200 tūkst. infekcijos atvejų, mirė 3 294 pacientai. Vien pirmąją vakcinos dozę gavo daugiau nei 189 tūkst. žmonių. Tuo tarpu daugiau nei 76 tūkstančiai gyventojų buvo visiškai paskiepyti.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO nerekomenduoja šalims įvesti COVID-19 pasus
Australijoje medicinos darbuotojas pateko į reanimaciją po to, kai pasiskiepijo "Pfizer"
Europos Sąjunga pradėjo "Sputnik V" vakcinos ekspertizę
Buvusi šalies prezidentė Dalie Grybauskaitė pasiskiepijo nuo COVID-19

"Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį": Grybauskaitė pasiskiepijo nuo COVID-19

(atnaujinta 16:11 2021.03.04)
Gruodžio 27 dieną Lietuvoje prasidėjo vakcinacija nuo koronaviruso. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuotas 76 081 žmogus

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiskiepijo vakcina nuo koronaviruso (COVID-19). Apie tai ji pranešė savo Facebook paskyroje.

"Oficialiai tapus "senjore" buvau pakviesta pasiskiepyti. Nuskubėjau, nes skiepais pasitikiu iš principo. Kasmet skiepijuosi nuo gripo. O skiepytis nuo koronaviruso — tai ir moralinė pareiga, kad neplatintume ligos ir apsaugotume kitus. Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį", — rašo Grybauskaitė.

2020 metų gruodžio 27 dieną Lietuvoje prasidėjo vakcinacija nuo koronaviruso. Iš viso vakcinuota pirma skiepo doze 189 tūkst. žmonių, o dviem skiepo dozėmis — 76 081. Vakcinacija yra neprivaloma.

Pirmadienį Grybauskaitei sukako 65 metai.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog yra pasirengęs pasiskiepyti "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19 .

Anot epidemiologų, norint sukurti kolektyvinį imunitetą reiks paskiepyti 70 % gyventojų. Nausėda sakė, kad valdžios užduotis yra iki vasaros vidurio paskiepyti šį kiekį (apie 2 milijonus žmonių). Anksčiau jis net įvardijo konkrečią masinės vakcinacijos užbaigimo datą. Anot valstybės vadovo, reikia padaryti viską, kad būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas prieš Mindaugo karūnavimo šventę, kuri minima liepos 6 d.

Kai kurie ekspertai abejoja, ar įmanoma laikytis šių terminų. Be to, vasario mėnesio apklausos metu paaiškėjo, kad tik 64% šalies gyventojų sutinka skiepytis.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Australijoje medicinos darbuotojas pateko į reanimaciją po to, kai pasiskiepijo "Pfizer"
Europos Sąjunga pradėjo "Sputnik V" vakcinos ekspertizę
Papasakota, kaip britiškoji COVID-19 atmaina plinta šalies regionuose
Baltieji rūmai

Ekspertas įvertino JAV pareiškimą apie prasmingą dialogą su Rusija

(atnaujinta 16:05 2021.03.04)
Anksčiau Baltieji rūmai išplatino nacionalinio saugumo strategijos pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriose teigiama, kad JAV nori esminio dialogo su Rusijos Federacija ir Kinija dėl naujų karinių technologijų, įskaitant strateginį stabilumą

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Baltųjų rūmų pareiškimas, kad Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios prasmingam dialogui su Rusijos Federacija ir Kinija dėl naujų karinių technologijų, įskaitant strateginį stabilumą, įkvepia viltį, jog Amerikos vadovybė pagaliau pereis nuo žodžių prie darbų, RIA Novosti pasakojo JAV ir Kanados instituto Politinių-karinių studijų centro vadovas Vladimiras Batiukas.

"Norėčiau tikėtis, kad JAV pagaliau pereis nuo žodžių prie darbų, bus suformuotos delegacijos ir, kas ypač svarbu, bus suformuota šalių derybinė pozicija", — sakė agentūros pašnekovas.

Ekspertas tikisi, kad kalbama apie visavertes derybas dėl ginklu ribojimo.

"Kadangi START-3 sutartis, kuri buvo pratęsta šių metų vasario pradžioje, yra skirta tik penkeriems metams. Penkeri metai yra labai trumpas laikas sudaryti naują susitarimą, o svarbu jį priimti atsižvelgiant į Rusijos ir Amerikos santykiuose susiklosčiusias labai sunkias politines aplinkybes. Ir yra techninių sunkumų, susijusių su vykstančiomis ginklavimosi varžybomis", — sakė jis.

Kalbėdamas apie KLR, jis pažymėjo, kad šiuo metu Amerikos ir Kinijos dialogas šiuo klausimu apskritai nevyksta.

"Kinija pabrėžia, kad toks dialogas yra neįmanomas, nes Kinija pagal savo branduolinio arsenalo dydį smarkiai atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, o šio dialogo idėja gali būti įgyvendinta, jei tik Vašingtonas ir Pekinas yra lygūs. jų strateginius branduolinius pajėgumus", — sakė šaltinis.

Anksčiau Baltieji rūmai išplatino nacionalinio saugumo strategijos pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriose teigiama, kad JAV nori esminio dialogo su Rusijos Federacija ir Kinija dėl naujų karinių technologijų, įskaitant strateginį stabilumą.

Tegai:
Rusija, Kinija, JAV