Elektromobilių įkrovimo stotelė

Daugiau nei 3000 gyventojų ir apie 80 įmonių pasinaudojo parama mažiau taršiam transportui

(atnaujinta 00:39 2021.02.07)
Per praėjusius metus Lietuvoje sunaikinta beveik 16 tūkst. senų transporto priemonių, o registruotų elektromobilių skaičius siekia rekordą — 731 naudoti ir 453 nauji elektromobiliai

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Baigėsi gyventojų ir verslo kvietimai "žaliajam" transportui įsigyti. Gauta paraiškų už daugiau nei 6 mln. eurų, rašo Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Agentūros duomenimis, mažiau taršiems automobiliams kompensuoti kreipėsi daugiau kaip 2,7 tūkst. gyventojų. Prašoma lėšų suma sudarė daugiau nei 2,7 mln. eurų.

Tarp prašomų kompensuoti automobilių vyrauja naudoti automobiliai (daugiau 1 800), o naujų sudaro kiek mažiau nei tūkstantis — 887.

Daugiausia (daugiau kaip 2 000) buvo prašoma kompensuoti benzinu varomus automobilius. Taip pat kombinuotai, t. y. benzinu ir elektra varomus automobilius — daugiau nei 600.

Didžiausią įsigytų automobilių dalį sudaro transporto priemonės (daugiau nei 2,5 tūkst.), kurių CO2 emisija siekė 74-130 g/km.

Didžioji dalis įsigytų mažiau taršių automobilių (apie 75 %) yra Europos regiono gamintojų. Azijos regiono gamintojų automobiliai sudaro apie 22 % visų įsigytų mažiau taršių automobilių, o Šiaurės Amerikos gamintojų — apie 3 %.

Daugiau kaip pusė šimto (652) gyventojų prašė kompensuoti įsigytus naujus ar naudotus elektromobilius už daugiau nei 1,7 mln. eurų. Didžioji dauguma (beveik 500) prašomų kompesuoti automobilių yra naudoti, o naujų buvo įsigyta virš 160. Dar apie penktadalis pareiškėjų sunaikino seną taršų automobilį ir pasinaudojo galimybe gauti papildomą 1 000 eurų kompensaciją.

Pabrėžiama, kad didžioji dalis įsigytų elektromobilių (apie 57 %) yra Europos regiono gamintojų. Šiaurės Amerikos gamintojų elektromobiliai sudaro apie 25 % visų įsigytų elektromobilių, o Azijos regiono gamintojų — apie 18 %.

Taip pat buvo skelbiama ir parama įsigyti elektromobilius verslui. Beveik 70 įmonių kreipėsi dėl keleivinių elektromobilių kompensacijų. Verslas įsigijo daugiau kaip 240 švaresnio transporto už kiek daugiau nei 1 mln. eurų.

9 įmonės pateikė paraiškas kroviniams elektromobiliams kompensuoti. Įsigyta daugiau 160 transporto priemonių už daugiau nei pusę (0,65) milijono eurų.

Per praėjusius metus Lietuvoje sunaikinta beveik 16 tūkst. senų transporto priemonių, o registruotų elektromobilių skaičius siekia rekordą — 731 naudoti ir 453 nauji elektromobiliai. Tai daugiausiai kada nors registruotų Lietuvoje automobilių skaičius per metus.

Tegai:
įmonės, gyventojai, ekologiškas transportas
Lietuva

Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

(atnaujinta 17:36 2021.03.04)
Taip pat laboratorija leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Startuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo technologijas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pažymima, kad tam bus skiriama 6 mln. eurų ES investicijų.

Teigiama, kad tai bus pirma aukšto pasaulinio lygio mokslinė laboratorija respublikoje, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui.

Taip pat ši laboratorija įtvirtins ir išplės Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje aukščiausio lygio molekulinės biologijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pritaikymo erdvėje, leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

"Ši žinia reiškia, kad Lietuva visateisiškai ir aktyviai įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą. Šis įvykis reikšmingas dviem aspektais. Pirma, tokio centro kūrimas Lietuvoje — tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas", — sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ji pabrėžia dar vieną svarbų finansinį tokio centro įkūrimo Lietuvoje aspektą.

"Institute veiks konkurencinga tyrėjų atlyginimų sistema — tokiu būdu sudarysime naujas galimybes Lietuvos talentams dirbti mūsų šalyje ir vykdyti aukščiausios klasės tyrimus gaunant panašų atlyginimą, kurį jie gautų dirbdami tarptautinėse EMBL partnerystės tinklo  mokslo institutuose. Tai neabejotinai prisidės prie nacionalinės geriausių protų sugrąžinimo ir tarptautinių talentų pritraukimo į Lietuvą iniciatyvos, — pažymi ji.

Pabrėžiama, kad įsijungimas į EMBL skatina Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių —  biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.

Tegai:
mokslo tyrimai, mokslas, Lietuva
Klaipėdos uostas

Klaipėdos uosto direkcija stiprina akvatorijos taršos prevencijos priemones

(atnaujinta 17:09 2021.03.04)
Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Norint nustatyti galimus teršalų, išsiliejančių uosto akvatorijoje, židinius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija naftos taršos aptikimo daviklius perkelia į potencialiai problemiškiausias vietas, praneša uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad toks sprendimas jau duoda rezultatų — suveikus davikliui, pavyko užfiksuoti teršėją.

Pabrėžiama, kad suveikus prie Smiltelės upės žiočių sumontuotam naftos taršos aptikimo davikliui, Uosto direkcijos inspektorius nuvyko į įvykio vietą. Šioje vietoje buvo vykdoma bunkeravimo operacija ir aptikta, jog jos metu į akvatoriją prie krantinės pateko nežymus kiekis teršalų.

Pažymima, kad apie incidentą informuoti Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai.

"Net keletas litrų naftos produktų, patekusių į akvatoriją, gali pridaryti daug bėdos, nes teršalai akimirksniu pasklinda. Stiprindami taršos prevenciją, perkeliame naftos taršos aptikimo daviklius į galimai problemiškiausias vietas, kad galėtume dar operatyviau reaguoti ir nustatyti teršalų židinius. Akivaizdu, kad šis sprendimas pasiteisina — teršėjai bus užfiksuoti, tikimės, jog taip pavyks užkardyti teršalų patekimą į akvatoriją", — sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas.

"Daviklių tinklas išdėstomas ne tik uosto pusėje, bet keletas jų bus įrengta ir keliuose Smiltynės pusės taškuose. Tai leis užfiksuoti teršalus, patenkančius į uosto akvatoriją iš Kuršių marių. Taip pat naftos aptikimo daviklis yra sumontuotas ir prie Dangės žiočių, siekiant, kad tarša nepatektų į akvatoriją iš upės. Šie davikliai gali užfiksuoti benzino, dyzelino, tepalų, naftos dėmes. Joms priartėjus prie detektoriaus, šis sureaguoja — perduoda signalą į Uosto direkcijos dispečerinę", —  teigiama pranešime.

Tuo pačiu, nustačius taršą, Uosto direkcijos dispečeris nedelsdamas informuoja visas atsakingas tarnybas: Jūrų gelbėjimo koordinacinį centrą, aplinkosaugos ir kitas institucijas.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, Klaipėdos uostas
Koronavirusas

Gydytoja paaiškino, kodėl koronavirusas yra pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms

(atnaujinta 13:54 2021.03.04)
Ji paaiškino, kad pagyvenusio žmogaus imuninė sistema paprastai sunkiai reaguoja į infekciją, o kai ji sutinka naują infekcijos sukėlėją, tai yra ypač pavojinga

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Vyresni pacientai turi nedaug jaunų ląstelių, todėl, susidūrę su koronaviruso infekcija, jie ją perneša daug sunkiau nei jauni, sakė Olga Tkačeva Rusijos gerontologinių tyrimų ir klinikinio centro direktorė, praneša RIA Novosti.

"Koronaviruso infekcija yra pirmoji infekcija žmonijos istorijoje, kuri labai priklauso nuo amžiaus: kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė rizika. Kodėl vyresnio amžiaus pacientams ypač pavojinga susitikti su koronavirusu? Nes jame yra labai mažai jaunų ląstelių, galinčių reaguoti į naują infekciją", — sakė ji.

Ji paaiškino, kad pagyvenusio žmogaus imuninė sistema paprastai sunkiai reaguoja į infekciją, o kai ji sutinka naują infekcijos sukėlėją, tai yra ypač pavojinga.

Tegai:
gyventojų amžius, amžius, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje