Mokslininkas, archyvinė nuotrauka

Tyrėjai pastebi darbo sąlygų pagerėjimą, bet problemų vis tiek išlieka

(atnaujinta 15:55 2021.02.07)
Nors tyrėjai jaučia, kad sąlygos gerėja, kas antras akademikas mano, kad ši profesija Lietuvoje nėra patraukli

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Daugiau nei 50 proc. Lietuvos tyrėjų mano, kad per praėjusius penkerius metus jų darbo sąlygos pagerėjo, praneša Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA). 

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tyrimas rodo, kad trečdalis tyrėjų mano, jog jų darbo sąlygos nepasikeitė, o 16 proc. nurodo, kad sąlygos pablogėjo.

Tuo tarpu palankiausiai darbo sąlygų pokyčius vertina humanitarinių ir žemės ūkio mokslų atstovai. Trys iš keturių šiose srityse dirbančių tyrėjų jaučia sąlygų pagerėjimą.

Beveik 80 proc. tyrėjų mano, kad jų darbas yra prasmingas. Daugiau negu pusė darbe sulaukia pripažinimo, yra patenkinti darbo sąlygomis ir mano, kad su jais yra elgiamasi sąžiningai. Pozityviausiais darbo aspektais tyrėjai laiko akademinę laisvę, patikėtą atsakomybę ir intelektinius iššūkius. 

Atsižvelgiant į šalies dydį, tyrėjų Lietuvoje yra mažiau nei vidutiniškai ES. Palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, šį skirtumą lemia mažesnis versle dirbančių tyrėjų skaičius. Situacija kitokia aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, kur tyrėjų yra daugiau nei vidutiniškai ES. 

"Kol kas tyrėjų aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje pakanka. Visgi galima manyti, kad esama situacija vis dar nesudaro prielaidų pritraukti ir išlaikyti geriausius tyrėjus, pasiekti didžiausią jų darbo produktyvumą ir užtikrinti rezultatų kokybę. Tokia prielaida keltina remiantis pačių tyrėjų požiūriu, kurį atskleidžia apklausos rezultatai, taip pat finansavimo lygiu ir jo užtikrinimo nuoseklumu ir minėtais statistiniais rodikliais", — sako Kristina Masevičiūtė, STRATA Mokslo politikos analizės skyriaus vadovė.

Analizė rodo, kad 57 proc. tyrėjų, galėdami profesiją rinktis iš naujo, vėl siektų akademinės karjeros. Tačiau net ketvirtadalis tyrėjų per praėjusius metus svarstė apie išėjimą iš akademinio sektoriaus ir nemokslinę karjerą. Apie tyrėjo karjeros tęsimą, tačiau ne Lietuvoje, o užsienio šalyje svarstė penktadalis apklaustųjų.

Didesnis darbo užmokestis didintų patrauklumą 

Nors tyrėjai ir jaučia, kad sąlygos gerėja, tačiau kas antras apklaustas tyrėjas mano, kad ši profesija Lietuvoje nėra patraukli. Tik kas trečias akademikas Lietuvą laiko patrauklia šalimi siekti tyrėjo karjeros.

Paprašyti nurodyti, kas galėtų didinti šios profesijos patrauklumą, tyrėjai dažniausiai nurodė didesnį darbo užmokestį. Darbo užmokestį tyrėjai įvardina kaip mažiausiai tenkinantį darbo aspektą.

2019 metais kolegijų dėstytojų vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 1687 Eur, universitetų dėstytojų — 2244 Eur, tyrėjų universitetuose — 2018 Eur, o mokslinių tyrimų institutuose — 2463 Eur. Vidutinis darbo užmokestis šalyje 2019 m. sudarė 1296 Eur.

Lietuvos mokslininkai vieni iš mažiausiai patenkintų savo uždarbiu ES šalių kontekste. 2016 m. Europos Komisijos atlikto tyrėjų darbo sąlygų tyrimo duomenimis, tik 33 proc. Lietuvos tyrėjų manė, kad jų darbas apmokamas gerai arba pagrįstai. ES šis rodiklis siekė 67 proc. Visgi nuo 2015 m. tyrėjų atlyginimai Lietuvoje buvo sparčiai didinami, tad ES kontekste Lietuvos situacija gali būti pakitusi. 2015–2019 m. valstybinių universitetų ir kolegijų dėstytojų darbo užmokestis augo 57 proc., universitetų tyrėjų — 45 proc., mokslinių tyrimų institutų tyrėjų — 69 proc.

Tyrimo rezultatai rodo, kad prie šios profesijos patrauklumo didinimo galėtų prisidėti ne tik didesnis darbo užmokestis. Mokslo darbuotojo pareigybėse dirbantys tyrėjai taip pat svarbiu aspektu išskyrė nenutrūkstamo finansavimo tyrimams užtikrinimą, o dėstytojo pareigybėse dirbantys darbuotojai — mažesnes dėstymo valandų apimtis.

2020 metų birželio–liepos mėnesiais vykusioje elektroninėje apklausoje dalyvavo 793 tyrėjai, vykdantys mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą Lietuvos universitetuose ir institutuose. 

Tegai:
mokslas, Lietuva
Dar šia tema
Tyrimas atskleidė Lietuvos gyventojų požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą
Lietuvoje sunerimta dėl beveik perpus išaugusio mirtingumo
Lietuva sugalvojo, kaip kovoti su gyventojų išmirimu
Policijos pareigūnas

Policijos pareigūnai švenčioniškio automobilyje rado kontrabandines cigaretes

(atnaujinta 16:20 2021.03.08)
Automobilį vyras vairavo be vairuotojo pažymėjimo, bet to automobilio bagažinėje rasta keturios dėžės kontrabandinių rūkalų, viso 1 980 pakelių cigarečių pakelių "Fest"

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Švenčioniškiui už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis gresia bauda nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų, rašo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Kovo 7-osios naktį, apie 23:00, Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnaai patikrinti sustabdė vyro vairuojamą automobilį "Volvo", kuriuo važiavo ir keleivis. Išvydę juos sustabdžiusius pareigūnus, abu vyrai pradėjo įtartinai elgtis.

Automobilį švenčioniškis vairavo be vairuotojo pažymėjimo, bet to automobilio bagažinėje rasta keturios dėžės kontrabandinių rūkalų, viso 1 980 pakelių cigarečių pakelių "Fest", pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Pareigūnai pradėjo administracinių pažeidimų teisenas dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti, kuri numato baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų, bei dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidžiant nustatytą tvarką.

Vyrui gresia bauda nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, policija
Dar šia tema
Policija parodė, kaip pardavėja susigrūmė su ginkluotu plėšiku — video
Lietuvoje neblaivus jaunuolis sugadino policijos komisariato duris
Lietuvoje dėl smurto buityje sulaikyta policijos pareigūnė
Dronas

Pasieniečiai perėmė Baltarusijos kontrabandą skraidinusį droną

(atnaujinta 16:12 2021.03.08)
Daugiau nei pusšešto tūkstančio eurų kainuojančią skraidyklę pasieniečiai priverstinai nutupdė panaudoję specialią įrangą

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Šalčininkų rajone pasieniečiai perėmė iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį, prie kurio buvo pritvirtintas kontrabandinių cigarečių krovinys, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Vidurnaktį iš sekmadienio į pirmadienį VSAT pareigūnai patruliavo ties Šalčininkų rajono Pašalčies kaimu, prie sienos su Baltarusija. Pasieniečiai tamsoje išgirdo įtartinus garsus. Tokius paprastai skleidžia bepiločiai orlaiviai.

Netrukus pastebėtas ir pats objektas — jį pasieniečiai užfiksavo naktinio matymo įranga.

VSAT pareigūnai panaudojo nešiojamą bepiločių orlaivių užkardymo sistemą, sėkmingai perėmė skraidyklės valdymą ir priverstinai ją nutupdė.

Paaiškėjo, kad prie "DJI Matrice 600 Pro" drono buvo pritvirtintas ryšulys, kuriame rasta 300 pakelių cigarečių "Minsk Capital MS". Šių rūkalų vertė, įskaičiavus Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, yra kiek daugiau nei 900 eurų. Perimta skraidyklė be papildomų aksesuarų oficialų platintojų yra parduodama už daugiau kaip 5 600 eurų.

VSAT pareigūnai patikrino aplinkines vietoves. Droną valdęs asmuo Lietuvos pusėje nerastas. Apie perimtą skraidyklę informuotos Lietuvos karinės oro pajėgos, taip pat pranešta Baltarusijos pareigūnams.

Įvykį tiriantys pasieniečiai dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką pradėjo administracinę teiseną.

Tegai:
dronas, cigarečių kontrabanda, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį
Pasieniečiai sulaikė teisėsaugos ieškomą Pasvalio rajono gyventoją
Balti dantys

Odontologė įvardijo maisto produktus, dėl kurių pagelsta dantys

(atnaujinta 17:23 2021.03.08)
Sniego baltumo šypsena turi daug priešų: gazuoti gėrimai, juodieji serbentai ir net raudonasis vynas gali ją sunaikinti per trumpą laiką

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Yra daugybė vaistų ir produktų, kurie keičia dantų spalvą, sakė Irina Makejeva, Borovskio Sečenovo universiteto odontologijos instituto direktorė.

Paprastai tai yra maistas, kuriame yra rūgšties ir pigmentų. Tarp sniego baltumo šypsenos priešų pirmiausia yra mėlynės, juodieji serbentai, marinuoti burokėliai, vyšnios, vyšnių sultys, raudonasis vynas. Gazuoti gėrimai, padažai, prieskoniai ir, žinoma, arbata ir kava daro įtaką dantų spalvai.

"Be to, arbata yra daug stipresnė. Taip yra dėl to, kad joje yra ne tik pigmentų ir rūgščių, bet ir taninų", — agentūrai "Moskva" sakė Irina Makejeva.

Odontologai visada atpažįsta arbatos mėgėjus. Tačiau neturėtumėte atsisakyti mėgstamo gėrimo. Gydytoja pataria po kiekvieno arbatos gėrimo praskalauti burną ar ištepti specialiomis putomis, taip pat nepamiršti valytis dantų ryte ir vakare.

Tegai:
šypsena, dantys