Elektrinis traukinys Vilnius-Trakai, archyvinė nuotrauka

Apklausa atskleidė, kiek Lietuvos gyventojų rinktųsi elektra varomą transportą

15
(atnaujinta 23:43 2021.02.07)
Tyrimas parodė, kad elektra varomas transportas labiausiai priimtinas žmonėms su aukštuoju išsilavinimu, gaunantiems didesnes pajamas ir gyvenantiems mieste

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Net 63 proc. Lietuvos gyventojų galėdami rinktis pirmenybę teiktų elektrinėms transporto priemonėms — autobusams, automobiliams bei traukiniams, rodo "LTG Infra" bendrovės užsakymu atliktas tyrimas.

Statistiškai tokio tipo transporto priemonė labiausiai priimtina moterimis, žmonėms su aukštuoju ar nebaigtu aukštuoju išsilavinimu, gaunantiems didesnes pajamas ir gyvenantiems mieste.

Apklausa buvo atlikta atsižvelgiant į "LTG" sprendimą elektrifikuoti geležinkelio ruožą nuo Vilniaus iki Klaipėdos, todėl dalis klausimų palietė būržtent šią temą. 

Tyrimas parodė, kad 85 proc. tyrimo dalyvių svarbu, kad geležinkelių transportas kuo mažiau terštų aplinką. Be to net 71 proc. apklaustųjų pritaria minčiai, kad geležinkelį tarp Vilniaus ir Klaipėdos reikia elektrifikuoti.

"Atlikta apklausa rodo, kad mūsų sprendimas elektrifikuoti geležinkelio ruožą nuo Vilniaus iki Klaipėdos pagrįstas ne tik ekonominiais bei aplinkosauginiais skaičiavimais, bet atitinka ir šalies gyventojų lūkesčius. <...> Geležinkeliai, baigus šį projektą, bus pirmoji transporto rūšis Lietuvoje, kuri daugiau nei pusę keleivių bei krovinių gabens būtent elektros pagalba", — sako "LTG Infra" generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Geležinkelio ruožą tarp Vilniaus ir Klaipėdos, kurio ilgis siekia 731 km, numatoma elektrifikuoti iki 2023 metų. Šiuo metu šiuo geležinkelio ruožu keliauja 40 proc. traukinių keleivių ir 60 proc. geležinkeliu transportuojamų krovinių.

Geležinkelio ruožu tarp Vilniaus ir Klaipėdos gabenama 60 proc. Lietuvos teritorijoje gabenamų krovinių bei 40 proc. keleivių. Pridėjus jau dabar elektrifikuotus maršrutus tarp Vilniaus ir Kauno, Trakų bei Kenos, 2023-aisiais, kai bus baigtas elektrifikavimo projektas, elektra padės pergabenti didžiąją dalį krovinių ir keleivių.

Šalies gyventojų nuomonės tyrimą dėl geležinkelio elektrifikavimo 2020 m. lapkričio 18–29 d. atliko bendrovė "Spinter research". Tyrimo metu apklausti 1005 18–75 metų respondentai iš visos Lietuvos.

15
Tegai:
Lietuva, elektrinis transportas, elektros energija, elektra, apklausa
Dar šia tema
Paaiškėjo, kiek elektros energijos iš Baltarusijos AE patenka į Lietuvą
Praėjusią savaitę dėl snygio su elektros tiekimo sutrikimais susidūrė 290 tūkst. klientų
Minskas Lietuvos duomenis apie energijos suvartojimą iš BelAE pavadino "melu"
Ekspertas: Lietuva dėl BelAE sėdi duobėje, kur pateko savo noru
Dronas

Pasieniečiai perėmė Baltarusijos kontrabandą skraidinusį droną

(atnaujinta 16:12 2021.03.08)
Daugiau nei pusšešto tūkstančio eurų kainuojančią skraidyklę pasieniečiai priverstinai nutupdė panaudoję specialią įrangą

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Šalčininkų rajone pasieniečiai perėmė iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį, prie kurio buvo pritvirtintas kontrabandinių cigarečių krovinys, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Vidurnaktį iš sekmadienio į pirmadienį VSAT pareigūnai patruliavo ties Šalčininkų rajono Pašalčies kaimu, prie sienos su Baltarusija. Pasieniečiai tamsoje išgirdo įtartinus garsus. Tokius paprastai skleidžia bepiločiai orlaiviai.

Netrukus pastebėtas ir pats objektas — jį pasieniečiai užfiksavo naktinio matymo įranga.

VSAT pareigūnai panaudojo nešiojamą bepiločių orlaivių užkardymo sistemą, sėkmingai perėmė skraidyklės valdymą ir priverstinai ją nutupdė.

Paaiškėjo, kad prie "DJI Matrice 600 Pro" drono buvo pritvirtintas ryšulys, kuriame rasta 300 pakelių cigarečių "Minsk Capital MS". Šių rūkalų vertė, įskaičiavus Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, yra kiek daugiau nei 900 eurų. Perimta skraidyklė be papildomų aksesuarų oficialų platintojų yra parduodama už daugiau kaip 5 600 eurų.

VSAT pareigūnai patikrino aplinkines vietoves. Droną valdęs asmuo Lietuvos pusėje nerastas. Apie perimtą skraidyklę informuotos Lietuvos karinės oro pajėgos, taip pat pranešta Baltarusijos pareigūnams.

Įvykį tiriantys pasieniečiai dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką pradėjo administracinę teiseną.

Tegai:
dronas, cigarečių kontrabanda, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį
Pasieniečiai sulaikė teisėsaugos ieškomą Pasvalio rajono gyventoją
Pinigai

FNTT tyrime dėl galimo sukčiavimo atliko kratas Biržų mieste ir rajone

(atnaujinta 17:23 2021.03.08)
Atliekant ikiteisminį tyrimą, FNTT pareigūnai Biržų mieste, Biržų ir Vilniaus rajonuose atliko 24 kratas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimo didelės vertės sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo, svetimo turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala bei dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Įtarimai pareikšti 7 asmenims. Apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tiriamos skirtingos galimai padarytos nusikalstamos veikos dėl realiai nevykusių sandorių įtraukimo į apskaitą, netikrų žemės sklypų įsigijimo sandorių, dokumentų klastojimo siekiant išvengti susidariusios didelės vertės turtinės prievolės ir kitų, kaip įtariama, padarytų nusikalstamų veikų.

Atliekant tyrimą, FNTT pareigūnai Biržų mieste, Biržų ir Vilniaus rajonuose atliko 24 kratas. Jų metu buvo paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuteriai, buhalterinės apskaitos dokumentai, užrašai, grynieji pinigai ir kt.

Galimai padarytos žalos valstybei dydis dar nustatinėjamas. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia 1,2 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė už didelės vertės sukčiavimą — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą teismas gali skirti griežčiausią bausmę — laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Dokumentų klastojimas, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų, o už apgaulingą apskaitos tvarkymą griežčiausiai baudžiama iki ketverių metų nelaisvės.

Tegai:
Biržai, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lazdynų baseino statybas tęs Panevėžio statybos trestas
Vyriausybė pritarė kompensuoti VRM darbo užmokesčio išlaidas
Vilniuje registruotos įmonės direktorius kaltinamas skolininko nesąžiningumu
Virusas

Lietuva išplėtė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, kurio apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, pranešė Ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Sąrašo apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų. Daugiausia papildymų yra geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo bei tvarkymo sektoriuje, kur įtrauktos 26 naujos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros.

Sąrašas taip pat praplėstas transporto ir pašto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, viešojo saugumo, valstybės valdymo, energetikos, užsienio reikalų, saugumo politikos ir kituose sektoriuose veikiančiomis ypatingos svarbos informacinėmis infrastruktūromis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė , kad į sąrašą pateko svarbiausios šaliai institucijos, kurios nuo šiol turės skirti ypatingą dėmesį savo ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui, taip pat užtikrinti jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programiščiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų jokių nėra.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva