Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje lėtėja registruoto nedarbo augimas

(atnaujinta 12:35 2021.02.08)
Vasario pradžioje Lietuvoje darbo ieškojo 282 tūkst. asmenų, arba 16,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų

VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Užimtumo tarnyboje fiksuojamas mažėjantis besiregistruojančių klientų skaičius — sausį kreipėsi 20,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kas yra  6,5 proc. mažiau, palyginti su gruodžiu, ir beveik trečdaliu (31,8 proc.) mažiau nei 2020 metų sausį. 

Tuo trapu jaunimo registruoto nedarbo rodiklis mažėjo labiausiai — 0,4 proc. punkto iki 15,6 proc. Nedirbantis jaunimas pernai tokiu pat metu sudarė 6,2 proc. 16–29 metų amžiaus šalies gyventojų.

Vasario 1 dieną Lietuvoje darbo ieškojo 282 tūkst. asmenų — tai 16,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruotas nedarbo rodiklis sausį paaugo 0,4 proc. punkto. 

Kaip pažymėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, didžiausią įtaką tam turėjo įprastinis darbo rinkos sulėtėjimas žiemos sezonu.

"Darbo rinkai didžiausią įtaką šiuo metu turi sezoniškumas, kai daugelio sektorių veiklų apimtys yra sumažėjusios ir darbo pasiūlymų mažiau, todėl darbo paieška trunka ilgiau bei įsidarbinti sunkiau. Tai lemia registruoto nedarbo didėjimą, tačiau tai vyksta lėčiau, nei pavasarį. Ir žemės ūkis, ir statybos intensyvesnes darbuotojų paieškas paprastai pradeda kovą", — sakė Balnanosienė.

Per mėnesį darbdaviai įregistravo 20,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo jėgos paklausa mažėjo 7,8 proc., palyginti su gruodžiu. 

Praeivis gatvėje Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Labiausiai augo suvirintojų ir statybos vadovų poreikis. Sumažėjo darbo pasiūlymų statybinių profesijų darbininkams — izoliuotojams, pakuotojams (rankomis), tinkuotojams, grindų ir plytelių klojėjams, prekių krovėjams į lentynas, betonuotojams ir betono apdailininkams. 

UT duomenimis, rinkoje pakankamai laisvų vietų sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, valytojams, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojams, reklamos ir rinkodaros specialistams ir dažytojams.

Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus pradėjo 3,7 tūkst. asmenų — tai 45,5 proc. mažiau nei gruodį ir beveik 2,5 karto mažiau nei praėjusių metų sausį. Mažesnis dirbančių pagal verslo liudijimus skaičius susijęs su sugriežtintomis karantino sąlygomis ir daugelio paslaugų veiklų ribojimu.

Šiais metais užimtumas suteiktas 19,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų — ketvirtadaliu mažiau nei gruodį. Padėta įsidarbinti 14,8 tūkst. — tai 11,7 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį. 0,7 tūkst. asmenų pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausia — 0,4 tūkst. — remiamo įdarbinimo.

Kaip praneša UT, antrojo karantino laikotarpiu situacija darbo rinkoje išlieka stabilesnė, palyginti su situacija pernai pavasarį, kai prasidėjus COVID-19 pandemijai buvo įvestas karantinas.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
SEB ekonomistai papasakojo, kaip pasikeis Lietuvos ekonomika po Velykų
Užimtumo tarnyba nutraukia paramą "Belorus" sanatorijai
Ekspertas: Lietuva aukoja piliečius, parodydama, kaip kovoja su Baltarusija
Akių lašai

Įvardytas būdas greitai pagerinti regėjimą

(atnaujinta 16:55 2021.02.26)
Gydytojo teigimu, akis reikia reguliariai mankštinti taip pat, kaip ir raumenis ar protą

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Pagerinti regėjimą be operacijos atliekant paprastą akių mankštą, kuri užtrunka ne ilgiau kaip kelias minutes per dieną. Apie tai praneša abc.es, remdamiesi oftalmologu Rui Hiramatsu.

Gydytojo teigimu, akis reikia reguliariai lavinti taip pat, kaip ir raumenis ar protą.


Pirmasis metodas, kurį Hiramatsu rekomenduoja, yra Gaboro dėmių pratimai, kuriuose yra specialūs skirtumų nustatymo modeliai. Juos reikia atlikti tik tris minutes per dieną, o pirmąjį pagerėjimą galima pamatyti per dvi savaites. Aiškūs pokyčiai bus po 28 dienų.

Antrasis metodas yra termoterapija. Reikia paimti rankšluostį, sušlapinti ir 30-40 sekundžių pašildyti mikrobangų krosnelėje. Ant užmerktų vokų uždėkite šiltą kompresą ir palaukite, kol jis atvės.

Trečias metodas yra špinatai. Jie turėtų būti įtraukti į jūsų meniu, nes špinatai padeda išvengti kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos.

Anksčiau tapo žinoma, kad morkos, kryžmažiedės daržovės, uogos ir polinesotieji riebalai prisideda prie medžiagų apykaitos procesų palaikymo akių kraujagyslėse. Kaip sakė oftalmologė chirurgė Marina Dorochova, ypatingą dėmesį reikia skirti gliukozės kiekiui kraujyje, nes didelis cukraus kiekis pamažu blogina regėjimą.

Tegai:
sveikata
Vilnius

Vilnius atsidūrė tarp 25 perspektyviausių pasaulio miestų

(atnaujinta 16:54 2021.02.26)
Vilnius šiame sąraše – vienintelis miestas iš Baltijos ir Skandinavijos šalių

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Vilnius pirmą kartą atsidūrė tarp 25 perspektyviausių viso pasaulio miestų, skelbiama naujajame "Financial Times" investicijų ekspertų padalinio "fDi Intelligence" sudarytame Ateities pasaulio miestų reitinge.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Įvertinus pritraukiamas užsienio investicijas, ekonomikos rodiklius ir verslo plėtrą Lietuvos sostinė užėmė 24-ą vietą pasaulyje ir rikiuojasi greta tokių miestų kaip Singapūras, Londonas, Dubajus, Amsterdamas, Niujorkas ir kiti. Vilnius šiame sąraše – vienintelis miestas iš Baltijos ir Skandinavijos šalių.

Pabrėžiama, kad Lietuvos sostinės įvertinimas aukščiausioje tarptautinių miestų lygoje pastaraisiais metais nuosekliai auga. Net pandemijos ir “Brexit” neapibrėžtumo iššūkiuose Vilnius sugebėjo įžvelgti galimybes ir nemažinti apsukų skatindamas verslo plėtrą ir toliau išlaikydamas atviro miesto įvaizdį.

Stiprėjančios tarptautinės pozicijos Vilniui padeda pritraukti vis daugiau užsienio investuotojų dėmesio, miestui reiškiančio daugiau gerai apmokamų darbo vietų, daugiau surenkamų mokesčių ir daugiau bei geresnių paslaugų patiems vilniečiams, rašoma sostinės savivaldybes pranešime.

"Mes puikiai visi jaučiame ir matome kaip Vilnius kyla, kaip Vilnių vis labiau mėgsta ir renkasi kūrybingi žmonės. Tai ne atsitiktinumas – dirbame, kad taip būtų. Malonu, kad tai vis labiau pastebi ir įvertina pasaulis. Šis įvertinimas nėra netikėtas, tačiau nuo to nei kiek ne mažiau malonus",  – pažymi Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vidutinių ir mažų miestų "fDi Intelligence" reitinge Vilnius pakilo keturiomis pozicijomis ir yra trečias, aplenkęs tokius miestus kaip Roterdamas, Liuksemburgas, Edinburgas. Ankstesniame analogiškame reitinge, kuris buvo sudarytas 2018–2019 m.,  Lietuvos sostinė šioje kategorijoje buvo užėmusi septintą poziciją. 

Tegai:
Vilnius