Į Lietuvą atvykstančių asmenų kontrolė, archyvinė nuotrauka

Pasieniečiai pasakojo, kaip šiuo metu vyksta į Lietuvą atvykstančių asmenų kontrolė

(atnaujinta 19:18 2021.02.08)
Nuo pirmadienio sugriežtinus COVID-19 plitimo valdymo priemones, į paveiktų šalių sąrašą įtrauktos visos pasaulio šalys

VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Nuo pirmadienio sustiprinus visų į Lietuvą atvykstančių asmenų kontrolę šalies oro uostuose bei Klaipėdos jūrų uoste Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams talkina ir papildomos pasieniečių pajėgos, praneša VSAT spaudos tarnyba.

Sugriežtinus COVID-19 plitimo valdymo priemones, į paveiktų šalių sąrašą įtrauktos visos pasaulio šalys. Tai reiškia, kad iš bet kurios valstybės atvykusiems asmenims privaloma turėti koronaviruso tyrimo rezultatą, atliktą ne vėliau nei 48 val. iki atvykimo, arba atlikti tyrimą atvykus į Lietuvą. 

Visi atvykusieji taip pat privalo izoliuotis 14 dienų, tačiau turės galimybę susitrumpinti izoliaciją, jei savo lėšomis 10 dieną atliks koronaviruso nustatymo tyrimą.

Tokiai keleivių kontrolei užtikrinti bei atvykstančiųjų srautams reguliuoti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose bei Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pagalbon NVSC specialistams pasitelkiamos papildomos pasieniečių pajėgos.

Nuo vasario 8-osios visi į Lietuvą atvykę asmenys, prie palikdami oro ar jūrų uostus, privalo praeiti per papildomai įrengtus patikros punktus. Juose tikrinamos keleivių užpildytos NVSC anketos, įvertinami keleivių turimi COVID-19 ligos tyrimų rezultatai ir jų atlikimo laikas.

VSAT atkreipia dėmesį, kad minėta kontrolės procedūra atliekama keleiviams jau atsiėmus bagažą. Dėl to po įprastinio pirmo pasienio tikrinimo atvykusiųjų prašoma būti pasiruošusiems dar vienai patikrai: turėti asmens dokumentus, iš anksto paruošti sugeneruotą QR kodą, gautą prieš skrydį į Lietuvą užpildžius NVSC anketą ir, jei turima, pateikti neigiamą koronaviruso testo rezultatą.

Neatmestina, kad papildomos medicininių ir kitų dokumentų patikros jau atsiėmus bagažą pareikalaus daugiau laiko, tad tam tikrais momentais gali susiformuoti leidimo išvykti iš oro ar jūrų uostų teritorijų laukiančių keliautojų eilės.

Griežtas karantinas Lietuvoje galiojo iki sausio pabaigos, paskutinį kartą Vyriausybė pratęsė visus esamus apribojimus iki vasario pabaigos. 

Iš viso per visą pandemijos laiką Lietuvoje buvo nustatyta daugiau kaip 187 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau nei 138 tūkstančiai žmonių, o 2 955 mirė.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1479)
Dar šia tema
Rusijos Federacijos taryba įvardijo sąlygą, kad būtų panaikintos Rusijos kontrsankcijos
Sulaikyti trys kontrabandos organizavimu kaltinami pasieniečiai
Specialistai, kurie su COVID-19 susiduria kasdien, gaus didesnes išmokas
PSO vadovas įvertino gebėjimą kontroliuoti koronavirusą
Briedis kelyje

Vasarį aplinkosaugininkai gavo daugiau nei 1,5 tūkst. gyventojų pranešimų

(atnaujinta 00:40 2021.03.06)
Vien per praėjusį mėnesį dėl įvykių su laukiniais gyvūnais buvo pranešta daugiau kaip 900 kartų, iš kurių apie 500 buvo apie su transporto priemone susidūrusius laukinius gyvūnus

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba šių metų vasarį gavo 1 595 gyventojų pranešimus, praneša departamento spaudos tarnyba.

Vilniaus regiono žmonės lapkritį į PPT kreipėsi 358 kartus, Kauno — 281, Klaipėdos — 297, Alytaus — 114, Marijampolės — 63, Panevėžio — 125, Šiaulių — 218, Utenos — 139.

Didžiąją dalį gautų pranešimų sudaro pranešimai apie įvykius dėl sužeistų, automobilio užmuštų ar sužalotų laukinių gyvūnų, dėl laukinių gyvūnų, esančių nebūdingoje jiems aplinkoje, atklydusių į gyvenamąsias vietoves. Taip pat dėl laukinių gyvūnų, galinčių kelti pavojų žmonėms, jų sveikatai ar turtui.

Vasarį gauta 911 pranešimų dėl įvykių su laukiniais gyvūnais, iš kurių 499 buvo apie su transporto priemone susidūrusius laukinius gyvūnus. Palyginimui, 2020 metų vasarį buvo gauta 566 pranešimų dėl įvykių su laukiniais gyvūnais, iš kurių 411 pranešimų buvo apie laukinių gyvūnų susidūrimus su transporto priemone.

Be įvykių su laukiniais gyvūnais, daugiausia pranešimų apie galimus gamtosauginius pažeidimus gauta dėl atliekų deginimo (124), tai sudaro 20 proc. visų gautų pranešimų. 

Apie medžioklės pažeidimus šį vasarį pranešta 80 kartų (13 proc.), atliekų netvarkymą — 52 (9 proc.), atliekų deginimą — 124 (20 proc.),  žvejybos pažeidimus — 65 (11 proc.), vandens taršą — 26 (4 proc.), taršą nuotekomis — 75 (12 proc.), oro taršą — 77 (13 proc.).

Tegai:
aplinkosaugininkai, gyvūnai
Dar šia tema
Aplinkosaugininkai aptiko galimą taršos šaltinį Salantų miestelyje
Pasienietė

Suklastotą vairuotojo pažymėjimą pasieniečiams pateikęs baltarusis suimtas mėnesiui

(atnaujinta 14:22 2021.03.05)
Pasieniečiams prie vairo sėdėjęs užsienietis pateikė tvarkingus automobilio dokumentus, tačiau jo turėtas baltarusiškas vairuotojo pažymėjimas sukėlė įtarimų

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Kalvarijos pasieniečiai sulaikė baltarusį, kuris patikros metu pateikė, įtariama, suklastotą savo šalies vairuotojo pažymėjimą. Apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienį VSAT pareigūnai ties Lazdijų rajono Akmenių kaimu patikrinti sustabdė iš Lenkijos ką tik įvažiavusį automobilį "Honda Accord". Serbiškais numeriais pažymėtą transporto priemonę vairavo 40-metis Baltarusijos pilietis, turintis Serbijos vizą. Taip pat kartu kaip keleivis vyko Serbijos pilietis.

Pasieniečiams prie vairo sėdėjęs užsienietis pateikė tvarkingus automobilio dokumentus, tačiau jo turėtas baltarusiškas vairuotojo pažymėjimas sukėlė įtarimų. Pirminiais duomenimis, tai — klastotė.

VSAT pareigūnai vairuotoją sulaikė ir uždarė į areštinę.

Dėl disponavimo suklastotu dokumentu ar jo panaudojimo Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už šį nusikaltimą baltarusiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Vėliau baltarusis suimtas mėnesiui ir patalpintas į Kauno tardymo izoliatorių.

Automobilis "Honda Accord" perduotas tvarkingus dokumentus turėjusiam Serbijos piliečiui. Jam leista tęsti kelionę.

Dar šia tema
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį
Vakcina nuo koronaviruso

Naujos koronaviruso padermės sumažino vakcinų veiksmingumą

(atnaujinta 00:47 2021.03.06)
Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 mutacijas, kilusias iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise mokslininkai įrodė, kad trys naujos greitai plintančios SARS-CoV-2 koronaviruso padermės yra atsparios antikūnams prieš pradinę viruso formą, atsirandantiems skiepijant arba pasveikus nuo COVID-19. Tyrėjų straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Nature Medicine".

Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 variantus, kilusius iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos, sako mokslininkai. Nors kai kurie žmonės sukuria pakankamai antikūnų, kad būtų apsaugoti nuo šių atmainų, susilpnėjęs imunitetas yra rizikos faktorius vyresnio amžiaus žmonėms.

Vakcinos nukreiptos į koronaviruso S-baltymą, kuris užtikrina viruso gebėjimą prisitvirtinti prie ląstelių ir į jas patekti. Beveik metus pandemijos metu koronaviruso mutacijos nepaveikė šios molekulės, tačiau naujose padermėse buvo rasta reikšmingų pokyčių, kurie galėjo sumažinti vaistų ir vakcinų, atpažįstančių S baltymą, veiksmingumą.

Tyrėjai ištyrė antikūnų kiekį žmonių, kurie pasveiko po SARS-CoV-2 infekcijos ar buvo paskiepyti Pfizer vakcina, kraujyje. Jie taip pat ištyrė antikūnus pelių, žiurkėnų ir beždžionių, vakcinuotų eksperimentine COVID-19 vakcina, sukurta Vašingtono universiteto medicinos mokykloje, kraujyje. Paaiškėjo, kad įprasto antikūnų lygio pakako neutralizuoti padermę iš JK, tačiau kitoms dviem koronaviruso mutacijoms reikėjo 3,5–10 kartų daugiau antikūnų.

Nors mokslininkai negali pasakyti, kaip naujos galimybės paveiks pandemiją, mokslininkai tikisi, kad vakcinos nepraras efektyvumo ir koronavirusas nesukels atsparumo vaistams.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1479)