Kūdikis

Lietuvoje pirmą kartą gelbėtas naujagimis po gimimo neperspaudus virkštelės

(atnaujinta 10:10 2021.02.09)
Sunkiai sergančiam neišnešiotam kūdikiui užgimus, neperspaudus ir nenukirpus virkštelės, vaikų chirurgai pašalino pleuros ertmėje susikaupusį skystį, o neonatologų komanda atgaivino jį

VILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Šių metų sausį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta procedūra, kurios metu kūdikiui po užgimimo neperspaudus ir neperkirpus virkštelės yra atliekami pirmieji gydymo veiksmai, susiję su kvėpavimo takais, sakoma klinikų pranešime spaudai.

Tokios procedūros buvo imtasi, kad naujagimis dar kurį laiką galėtų gauti deguonies per placentą iš motinos, kol pats pradės kvėpuoti.  

Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė papasakojo, jog pirmą kartą jų komanda susidūrė su atveju, kai nėščios moters vaisiui 29 nėštumo savaitę, atlikus ultragarso ir magnetinio rezonanso tomografiją, buvo nustatytas darinys krūtinės ertmėje, dėl kurio sparčiai pradėjo kauptis skystis krūtinplėvės ertmėje, ėmė spausti plaučius bei širdį, sutrikdydamas jų veiklą. Pasak Ramašauskaitės, skysčio vaisiaus krūtinės ląstoje susikaupė tiek daug, kad širdelę perstūmė iš kairės pusės į dešinę, o po kurio laiko ir dešinėje pusėje pradėjo kauptis skystis. Ginekologijos centro vadovė pažymėjo, jog situaciją sunkino tai, kad dėl vaisiaus patologijos ėmė prastėti ir mamos būklė.

Literatūroje yra aprašyta atvejų, kai dėl susikaupusių skysčių vaisiui jie nuleidžiami dar esant gimdoje, nes mechaniškai spaudžiamas plautis negali normaliai vystytis. Deja, šiuo atveju vaisiaus padėtis gimdoje buvo nepatogi tokiai procedūrai, be to, vaisiaus amžius buvo 32 savaitės, todėl medikai priėmė sprendimą nėštumą užbaigti ir užgimusįjį gydyti kaip naujagimį.

Šiam atvejui Santaros klinikų medikai ruošėsi ypač atsakingai: numatė galimas komplikacijas, joms pasirengė, koordinavo atskirų komandų veiklą. Vienu metu operacinėje buvo 24 medicinos darbuotojai: akušeriai ginekologai, vaizdinės diagnostikos specialistai, anesteziologai, naujagimių gaivinimo komanda, vaikų chirurgai.

Pasak Santaros klinikų Naujagimių skyriaus vedėjos dr. Ingridos Pilypienės, tik užgimus kūdikiui, neperspaudus ir nenukirpus virkštelės, vaikų chirurgai ištraukė skystį iš krūtinės ląstos. Procedūra užtruko 3,5 minutės, kol naujagimis deguonį dar gavo per virkštelę iš mamos. Tai buvo auksinės minutės, per kurias medikų komanda galėjo padaryti tai, kas būtina, ir nesijaudinti, jog naujagimiui pristigs oro.  

"Kaip ir buvo tikėtasi, gimus naujagimio būklė buvo labai sunki. Pleuros ertmėje susikaupęs skystis buvo suspaudęs plaučius, ypač kairįjį, nustūmęs širdį ir stambiąsias kraujagysles į joms nebūdingą vietą. Kol chirurgai stengėsi pašalinti pleuros ertmėje susikaupusį skystį, neonatologų komanda pradėjo naujagimį gaivinti. Į trachėją buvo įkištas vamzdelis, pro kurį naujagimiui buvo užtikrinamas dirbtinis kvėpavimas, buvo imtasi ir visų kitų būtinų gaivinimo žingsnių", — pasakoja Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas doc. Arūnas Liubšys.

Po sėkmingo gaivinimo normalizavosi širdies darbas ir stabilizavus naujagimio būklę jis buvo perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių. Naujagimis ir toliau buvo stebimas ir gydomas kartu dirbant neonatologams, vaikų chirurgams, vaikų kardiologui, vaikų radiologams ir kitiems specialistams. Laipsniškai vyko plaučių išsiskleidimas ir gerėjo kvėpavimas, tačiau pacientui iš karto buvo nustatytas labai padidėjęs plaučių kraujagyslių spaudimas, vadinamoji plautinė hipertenzija, kuri stipriai pasunkino kraujo įsotinimą deguonimi ir širdies darbą. Teko panaudoti specialų dirbtinį kvėpavimą — didelio dažnio osciliuojančią ventiliaciją, inhaliuoti azoto oksidą, kuris išplečia plaučių kraujagysles, taip jose sumažindamas padidėjusį spaudimą.

Gydytojas neonatologas doc. dr. Liubšys teigia, kad neapsieita ir be širdies darbą bei kraujagyslių tonusą palaikančių medikamentų nuolatinės infuzijos. Pro į pleuros ertmę įkištą vamzdelį (dreną) nuolat skyrėsi vis dar besikaupiantis skystis, kurio laipsniškai mažėjo. Naujagimio būklė kasdien gerėjo, po truputį buvo galima mažinti reikiamą gydymą.

Šiuo metu naujagimio būklė yra stabili ir jo gyvybei pavojus nebegresia.

Neonatologijos centro vadovas pasidžiaugė, jog didelės medikų komandos profesionalumas, koordinuotas darbas ir neeilinės pastangos leido išgelbėti dar vieną mažą ir gležną būtybę.

Tegai:
sveikata, naujagimiai, Lietuva
Temos:
Medicina ir sveikata (404)
Briedis kelyje

Vasarį aplinkosaugininkai gavo daugiau nei 1,5 tūkst. gyventojų pranešimų

(atnaujinta 00:40 2021.03.06)
Vien per praėjusį mėnesį dėl įvykių su laukiniais gyvūnais buvo pranešta daugiau kaip 900 kartų, iš kurių apie 500 buvo apie su transporto priemone susidūrusius laukinius gyvūnus

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba šių metų vasarį gavo 1 595 gyventojų pranešimus, praneša departamento spaudos tarnyba.

Vilniaus regiono žmonės lapkritį į PPT kreipėsi 358 kartus, Kauno — 281, Klaipėdos — 297, Alytaus — 114, Marijampolės — 63, Panevėžio — 125, Šiaulių — 218, Utenos — 139.

Didžiąją dalį gautų pranešimų sudaro pranešimai apie įvykius dėl sužeistų, automobilio užmuštų ar sužalotų laukinių gyvūnų, dėl laukinių gyvūnų, esančių nebūdingoje jiems aplinkoje, atklydusių į gyvenamąsias vietoves. Taip pat dėl laukinių gyvūnų, galinčių kelti pavojų žmonėms, jų sveikatai ar turtui.

Vasarį gauta 911 pranešimų dėl įvykių su laukiniais gyvūnais, iš kurių 499 buvo apie su transporto priemone susidūrusius laukinius gyvūnus. Palyginimui, 2020 metų vasarį buvo gauta 566 pranešimų dėl įvykių su laukiniais gyvūnais, iš kurių 411 pranešimų buvo apie laukinių gyvūnų susidūrimus su transporto priemone.

Be įvykių su laukiniais gyvūnais, daugiausia pranešimų apie galimus gamtosauginius pažeidimus gauta dėl atliekų deginimo (124), tai sudaro 20 proc. visų gautų pranešimų. 

Apie medžioklės pažeidimus šį vasarį pranešta 80 kartų (13 proc.), atliekų netvarkymą — 52 (9 proc.), atliekų deginimą — 124 (20 proc.),  žvejybos pažeidimus — 65 (11 proc.), vandens taršą — 26 (4 proc.), taršą nuotekomis — 75 (12 proc.), oro taršą — 77 (13 proc.).

Tegai:
aplinkosaugininkai, gyvūnai
Dar šia tema
Aplinkosaugininkai aptiko galimą taršos šaltinį Salantų miestelyje
Pasienietė

Suklastotą vairuotojo pažymėjimą pasieniečiams pateikęs baltarusis suimtas mėnesiui

(atnaujinta 14:22 2021.03.05)
Pasieniečiams prie vairo sėdėjęs užsienietis pateikė tvarkingus automobilio dokumentus, tačiau jo turėtas baltarusiškas vairuotojo pažymėjimas sukėlė įtarimų

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Kalvarijos pasieniečiai sulaikė baltarusį, kuris patikros metu pateikė, įtariama, suklastotą savo šalies vairuotojo pažymėjimą. Apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienį VSAT pareigūnai ties Lazdijų rajono Akmenių kaimu patikrinti sustabdė iš Lenkijos ką tik įvažiavusį automobilį "Honda Accord". Serbiškais numeriais pažymėtą transporto priemonę vairavo 40-metis Baltarusijos pilietis, turintis Serbijos vizą. Taip pat kartu kaip keleivis vyko Serbijos pilietis.

Pasieniečiams prie vairo sėdėjęs užsienietis pateikė tvarkingus automobilio dokumentus, tačiau jo turėtas baltarusiškas vairuotojo pažymėjimas sukėlė įtarimų. Pirminiais duomenimis, tai — klastotė.

VSAT pareigūnai vairuotoją sulaikė ir uždarė į areštinę.

Dėl disponavimo suklastotu dokumentu ar jo panaudojimo Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už šį nusikaltimą baltarusiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Vėliau baltarusis suimtas mėnesiui ir patalpintas į Kauno tardymo izoliatorių.

Automobilis "Honda Accord" perduotas tvarkingus dokumentus turėjusiam Serbijos piliečiui. Jam leista tęsti kelionę.

Dar šia tema
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį
Vakcina nuo koronaviruso

Naujos koronaviruso padermės sumažino vakcinų veiksmingumą

(atnaujinta 00:47 2021.03.06)
Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 mutacijas, kilusias iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise mokslininkai įrodė, kad trys naujos greitai plintančios SARS-CoV-2 koronaviruso padermės yra atsparios antikūnams prieš pradinę viruso formą, atsirandantiems skiepijant arba pasveikus nuo COVID-19. Tyrėjų straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Nature Medicine".

Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 variantus, kilusius iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos, sako mokslininkai. Nors kai kurie žmonės sukuria pakankamai antikūnų, kad būtų apsaugoti nuo šių atmainų, susilpnėjęs imunitetas yra rizikos faktorius vyresnio amžiaus žmonėms.

Vakcinos nukreiptos į koronaviruso S-baltymą, kuris užtikrina viruso gebėjimą prisitvirtinti prie ląstelių ir į jas patekti. Beveik metus pandemijos metu koronaviruso mutacijos nepaveikė šios molekulės, tačiau naujose padermėse buvo rasta reikšmingų pokyčių, kurie galėjo sumažinti vaistų ir vakcinų, atpažįstančių S baltymą, veiksmingumą.

Tyrėjai ištyrė antikūnų kiekį žmonių, kurie pasveiko po SARS-CoV-2 infekcijos ar buvo paskiepyti Pfizer vakcina, kraujyje. Jie taip pat ištyrė antikūnus pelių, žiurkėnų ir beždžionių, vakcinuotų eksperimentine COVID-19 vakcina, sukurta Vašingtono universiteto medicinos mokykloje, kraujyje. Paaiškėjo, kad įprasto antikūnų lygio pakako neutralizuoti padermę iš JK, tačiau kitoms dviem koronaviruso mutacijoms reikėjo 3,5–10 kartų daugiau antikūnų.

Nors mokslininkai negali pasakyti, kaip naujos galimybės paveiks pandemiją, mokslininkai tikisi, kad vakcinos nepraras efektyvumo ir koronavirusas nesukels atsparumo vaistams.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje