Kaune ugniagesiai gelbėjo į požeminį konteinerį įkritusią moterį
(atnaujinta 19:56 2021.02.09)
Moteris atsidūrė trijų metrų gylyje, todėl savarankiškai negalėjo išlipti iš konteinerio, teko kviesti pagalbąVILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Kaune į požeminį konteinerį įkrito moteris, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento spaudos tarnyba.
Incidentas įvyko vasario 5 dieną Taikos prospekte. Ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad moteris negali išlipti iš konteinerio.
Atvykę į įvykio vietą gelbėtojai iškėlė moterį, kuri buvo trijų metrų gylyje.
Pusiau požeminių ir antžeminių konteinerių aikštelės su konteineriais, skirtais atliekų rūšiavimui, buvo pradėtos statyti Kauno mieste nuo 2016 metų pagal projektą "Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste". Projekto biudžetas siekė 5,6 mln. eurų. Iš viso visame Kauno mieste įrengtos 567 naujos pusiau požeminių konteinerių ir 64 antžeminių konteinerių aikštelės.
Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupę Astravo AE klausimams
(atnaujinta 11:24 2021.03.06)
Lietuvos energetikos ministro Dainius Kreivys pažymėjo, jog Astravo atominė elektrinė yra "geopolitinis projektas" ir bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmėVILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupė, kuri keistųsi informacija apie Baltarusijos AE, elektros importą iš Rusijos, stebėtų ir analizuotų energijos tiekimo bei prekybos srautus, praneša Lietuvos energetikos ministerija.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Prezidentas
Susitarimas buvo pasiektas per Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio susitikimą su Ukrainos kolega Jurijumi Vitrenko Kijeve.
Kreivys pažymėjo, jog Astravo atominė elektrinė yra “geopolitinis projektas” ir bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė, todėl šalis turi solidarizuotis stabdant projekto tolimesnę plėtrą.
Jis pabrėžė, jog, pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie kelia rimtą rūpestį ir rodo didelį jos "nesaugumą". Ministras akcentavo svarbą neprekiauti nesaugia elektra iš Baltarusijos, kaip būtiną sąlygą stabdant II-ojo atominės elektrinės bloko statybas.
Planuojama, kad darbo grupė dalintųsi patirtimi apie vykstančius sinchronizacijos projektus bei informacija vykdant šalių desinchronizaciją nuo rusiškos elektros energijos tiekimo.
"Glaudus mūsų bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, siekiant energetinės nepriklausomybės – turime tai užtikrinti aukščiausiu politiniu lygiu", – akcentavo Kreivys.
Ministras Kreivys Ukrainos kolegai taip pat pristatė gerąją Lietuvos patirtį vystant biokuro sektorių ir pakvietė Vitrenko detaliau susipažinti su šia sritimi vizito Lietuvoje metu.
Kreivys ir Vitrenko taip pat aptarė pasirengimą š. m. kovo 18 d. numatytai Lietuvos – Ukrainos Prezidentų tarybai.
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus.
Bent vieną skiepą nuo COVID-19 gavo 31,5 proc. vyresnių nei 80 metų gyventojų
(atnaujinta 10:41 2021.03.06)
Statistikos departamento duomenys rodo, kad pirmąja vakcinos doze paskiepyta 209 tūkst. šalies gyventojųVILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 31,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo šeštadienio Statistikos departamento duomenys.
Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 17,6 proc.
Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta 209 tūkst. arba 7,48 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo 85, 3 tūkst. arba 3,05 procentai.
Statistikos departamento skelbiamas žemėlapis rodo, jog daugelyje savivaldybių vakcinacija vyksta daugiau mažiau tolygiai. Šią savaitę per parą darbo dienomis pirmąja doze Lietuvoje paskiepyta po 7,3-10 tūkst. žmonių kasdien. Savaitgalį paskiepijama po kelis šimtus žmonių.
Pandemijos metu šalyje iš viso buvo nustatyti 201 799 COVID-19 atvejai, iš viso žuvo 3 321 žmogus.
Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.
Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.
Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus
(atnaujinta 12:25 2021.03.06)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų kroviniųVILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.
"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust-Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti.
Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.
Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną - buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.
Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.
Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą).