VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Į Lietuvą lėktuvu iš Vokietijos (Leipcigo) buvo pristatyta aštuntoji dviejų farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" sukurtos vakcinos nuo koronaviruso siunta, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Pažymima, kad šią siuntą sudaro 22 230 vakcinos dozių.
Gautas vakcinų kiekis paskirstytas pagrindinėms šalies ligoninėms ir bus skirtas onkologinių ligonių, ŽIV sergančių asmenų, taip pat švietimo darbuotojų vakcinacijai nuo koronaviruso (COVID-19). Švietimo darbuotojai bus skiepijami tokia vakcina, kokia jų atvykimo metu bus naudojama konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Anksčiau pranešta, kad sausio 12 dieną į Lietuvą pristatyta pirmąja "Modernos" vakcinos siunta buvo skiepijami mobiliųjų punktų ir karščiavimo klinikų darbuotojai, palaikomojo gydymo bei slaugos ir globos įstaigų gyventojai, taip pat jų darbuotojai.
Bendras nustatytų COVID-19 atvejų konkretiems žmonėms skaičius siekia daugiau nei 187 tūkst. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pandemijos pradžios pasveiko daugiau nei 140 tūkst. asmenų, šiuo metu tebeserga 41 595 žmonės.
VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Vilniuje buvo išžaginta nepilnametė, praneša Policijos departamento spaudos tarnyba.
Penktadienį vakare policija gavo pranešimą apie galimą nusikaltimą, įvykusį praėjusį rudenį Lazdynų mikrorajone.
Teisėsaugos duomenimis, nepilnametę (g. 2005 m.) išžagino nepilnametis (g. 2003 m.).
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 149 str. 3 d.
VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Politinių partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Penktadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, skirtą Nacionaliniams susitarimui dėl švietimo.
Anot premjerės, sutarta, kad susitarimą ruoš delegatai iš pozicinių ir opozicinių partijų, Lietuvos švietimo tarybos bei savivaldos, kuriai valstybė yra priskyrusi daug funkcijų švietime, atstovai.
"Būsimame dokumente matau daug vertės – tai pagrindas tęstinumui, kuris suteiktų būtiną stabilumą ir užtikrintų kryptingumą sprendžiant esminius švietimo sistemos iššūkius", – sakė premjerė.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, susitarimas galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti.
"Labai svarbu, kad sutartume dėl vienodo starto visiems vaikams galimybių, nepriklausomai nuo šeimų socialinės padėties ar gyvenamos vietos. Tikiuosi, kad iki Seimo pavasario sesijos pabaigose pasieksime sutarimą", – teigia Šiugždinienė.
Ministrė paskirta moderuoti kas dvi savaites vyksiančius susitikimus dėl nacionalinio susitarimo.
Pirmasis susitikimas buvo skirtas nuspręsti, kaip bus dirbama. Apsispręsta, kad susitarimo teisinis statusas turėtų būti Seimo nutarimas.
Susitarta, kad dokumentas turėtų būti trumpas, apimti esminius taškus pagal švietimo lygmenis. Toliau darbo grupė susitiks kas antrą penktadienį ir jau diskutuos dėl konkrečių susitarimo punktų, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo.
VILNIUS, kovo 6 - Sputnik. Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų 2022 metais, per nuotolinį susitikimą su Lietuvos energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pareiškė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenko, pranešė RIA Novosti.
Sausio pabaigoje Vitrenko pažymėjo, kad jis pasisako už pagrįstus elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemu, teigdamas, kad Kijevas turi prisijungti prie Europos energetikos sistemos.
"Sinchronizacijos procesas išeina į finišo tiesiąją – 2022 metais Ukrainos energetinė sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų ir pereis į izoliuotą darbo režimą. Po to, 2023 metais įvyks sinchronizacija su ENTSO-E", — Vitrenko cituoja Ukrainos ministrų kabineto spaudos tarnyba.
Pažymima, kad sinchronizavimas su ENTSO-E taip pat leis demonopolizuoti elektros energijos rinką Ukrainoje ir padės įvesti veiksmingas skaidrias Europos taisykles ir procedūras.
Vitrenko išdėstė daugybę uždavinių, leidžiančių pagreitinti sinchronizavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros modernizavimą.
"Mes suprantame, kad Ukraina turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos esant didžiausiai apkrovai. Todėl mes svarstome galimybę plėstis, kurti naujus gamybos pajėgumus, kurie patenkintų mūsų poreikius", - sakė Vitrenko.
Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.
Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.
Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.
Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.