Koronaviruso tyrimai

Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų skaičių reikia dauginti 3, mano ekspertas

(atnaujinta 19:51 2021.02.10)
Karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą Lietuvos valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos

VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Tikrąjį sergamumo mastą galima įvertinti pagal antikūnų tyrimo rezultatus, mano mokslininkas, prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Savo Facebook paskyroje jis pažymėjo, kad pasveikusiųjų žmonių skaičiaus niekas "normaliai" neskaičiuoja, nes tam, kad pasveikęs žmogus būtų įtrauktas į statistiką, jam reikia kreiptis į gydytoją. Tuo tarpu sveikstantys pacientai nenori papildomai pas gydytojus lankytis, todėl pasveikusių žmonių skaičius nėra patikimas.

Panaši problema yra ir su mirčių nustatymu, nes kartais neįmanoma pasakyti, nuo ko tiksliai mirė pacientas. Pasak Zemlio-Balevičiaus, kai Lietuvoje mirtis nuo koronaviruso turi būti patvirtinta atitinkama medicinine diagnoze, kitos šalys naudoja paprastesnę metodiką: jeigu žmogus turėjo teigiamą testą ir per tam tikrą laikotarpį mirė nuo nesmurtinių priežasčių, tai tokia mirtis laikoma mirtimi nuo COVID-19.

"Kiek man žinoma statistikos departamentas tokią statistiką planuoja greitu laiku paskelbt. Pagal tokią metodiką skaičiuojant, mirčių bus kur kas daugiau", — pažymėjo jis.

Zemlys-Balevičius tikisi, kad kai Statistikos departamentas paviešins antikūnų tyrimų duomenis, tada bus galima juos tiksliau vertinti.

"Kiek buvo testuota tikslinių grupių prieš vakcinaciją procentas jau persirgusių visur panašus: apie 20-30%. Kadangi PGR tyrimais buvo pagauta apie 7% sergančių tai reiškia realiai mes nepagavom dviejų trečdalių sergančių. Tai jeigu jau norime įvertinti naujų atvejų skaičių jį reikia dauginti iš 3. Ty vienam naujam atvejui kurį mes ištiriam 2 vaikšto laisvėje ir skleidžia virusą", — pažymėjo jis.

Pasak jo, apie problemą su duomenimis buvo žinoma nuo pat pandemijos pradžios, todėl keista, kad jas spręsti nuspręsta tik dabar.

Karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio 7 d. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. Praėjusią savaitę Vyriausybė turėjo svarstyti galimybę sušvelninti karantino sąlygas, tačiau šis klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.

Šiandien Vyriausybė nutarė, kad kai kurios ne maisto prekių parduotuvės, kirpyklos ir grožio salonai gali atsidaryti jau kitą savaitę.

Naujausiais duomenimis, koronaviruso atvejų Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 187,9 tūkst., mirė daugiau nei 2,9 tūkst. žmonių.

Tegai:
COVID-19, Lietuva, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1471)
Lietuva

Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

(atnaujinta 17:36 2021.03.04)
Taip pat laboratorija leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Startuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo technologijas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pažymima, kad tam bus skiriama 6 mln. eurų ES investicijų.

Teigiama, kad tai bus pirma aukšto pasaulinio lygio mokslinė laboratorija respublikoje, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui.

Taip pat ši laboratorija įtvirtins ir išplės Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje aukščiausio lygio molekulinės biologijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pritaikymo erdvėje, leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

"Ši žinia reiškia, kad Lietuva visateisiškai ir aktyviai įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą. Šis įvykis reikšmingas dviem aspektais. Pirma, tokio centro kūrimas Lietuvoje — tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas", — sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ji pabrėžia dar vieną svarbų finansinį tokio centro įkūrimo Lietuvoje aspektą.

"Institute veiks konkurencinga tyrėjų atlyginimų sistema — tokiu būdu sudarysime naujas galimybes Lietuvos talentams dirbti mūsų šalyje ir vykdyti aukščiausios klasės tyrimus gaunant panašų atlyginimą, kurį jie gautų dirbdami tarptautinėse EMBL partnerystės tinklo  mokslo institutuose. Tai neabejotinai prisidės prie nacionalinės geriausių protų sugrąžinimo ir tarptautinių talentų pritraukimo į Lietuvą iniciatyvos, — pažymi ji.

Pabrėžiama, kad įsijungimas į EMBL skatina Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių —  biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.

Tegai:
mokslo tyrimai, mokslas, Lietuva
Klaipėdos uostas

Klaipėdos uosto direkcija stiprina akvatorijos taršos prevencijos priemones

(atnaujinta 17:09 2021.03.04)
Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Norint nustatyti galimus teršalų, išsiliejančių uosto akvatorijoje, židinius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija naftos taršos aptikimo daviklius perkelia į potencialiai problemiškiausias vietas, praneša uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad toks sprendimas jau duoda rezultatų — suveikus davikliui, pavyko užfiksuoti teršėją.

Pabrėžiama, kad suveikus prie Smiltelės upės žiočių sumontuotam naftos taršos aptikimo davikliui, Uosto direkcijos inspektorius nuvyko į įvykio vietą. Šioje vietoje buvo vykdoma bunkeravimo operacija ir aptikta, jog jos metu į akvatoriją prie krantinės pateko nežymus kiekis teršalų.

Pažymima, kad apie incidentą informuoti Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai.

"Net keletas litrų naftos produktų, patekusių į akvatoriją, gali pridaryti daug bėdos, nes teršalai akimirksniu pasklinda. Stiprindami taršos prevenciją, perkeliame naftos taršos aptikimo daviklius į galimai problemiškiausias vietas, kad galėtume dar operatyviau reaguoti ir nustatyti teršalų židinius. Akivaizdu, kad šis sprendimas pasiteisina — teršėjai bus užfiksuoti, tikimės, jog taip pavyks užkardyti teršalų patekimą į akvatoriją", — sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas.

"Daviklių tinklas išdėstomas ne tik uosto pusėje, bet keletas jų bus įrengta ir keliuose Smiltynės pusės taškuose. Tai leis užfiksuoti teršalus, patenkančius į uosto akvatoriją iš Kuršių marių. Taip pat naftos aptikimo daviklis yra sumontuotas ir prie Dangės žiočių, siekiant, kad tarša nepatektų į akvatoriją iš upės. Šie davikliai gali užfiksuoti benzino, dyzelino, tepalų, naftos dėmes. Joms priartėjus prie detektoriaus, šis sureaguoja — perduoda signalą į Uosto direkcijos dispečerinę", —  teigiama pranešime.

Tuo pačiu, nustačius taršą, Uosto direkcijos dispečeris nedelsdamas informuoja visas atsakingas tarnybas: Jūrų gelbėjimo koordinacinį centrą, aplinkosaugos ir kitas institucijas.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, Klaipėdos uostas
Koronavirusas

Gydytoja paaiškino, kodėl koronavirusas yra pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms

(atnaujinta 13:54 2021.03.04)
Ji paaiškino, kad pagyvenusio žmogaus imuninė sistema paprastai sunkiai reaguoja į infekciją, o kai ji sutinka naują infekcijos sukėlėją, tai yra ypač pavojinga

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Vyresni pacientai turi nedaug jaunų ląstelių, todėl, susidūrę su koronaviruso infekcija, jie ją perneša daug sunkiau nei jauni, sakė Olga Tkačeva Rusijos gerontologinių tyrimų ir klinikinio centro direktorė, praneša RIA Novosti.

"Koronaviruso infekcija yra pirmoji infekcija žmonijos istorijoje, kuri labai priklauso nuo amžiaus: kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė rizika. Kodėl vyresnio amžiaus pacientams ypač pavojinga susitikti su koronavirusu? Nes jame yra labai mažai jaunų ląstelių, galinčių reaguoti į naują infekciją", — sakė ji.

Ji paaiškino, kad pagyvenusio žmogaus imuninė sistema paprastai sunkiai reaguoja į infekciją, o kai ji sutinka naują infekcijos sukėlėją, tai yra ypač pavojinga.

Tegai:
gyventojų amžius, amžius, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1471)