Dujinė viryklė

Lietuviai gali teikti paraiškas dujų balionų pakeitimo kompensacijai gauti

(atnaujinta 20:41 2021.02.10)
Šiam tikslui Vyriausybė skyrė 10 mln. eurų valstybės paramos, paraiškos iš gyventojų bus priimamos iki birželio 1 dienos

VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Lietuvos gyventojai nuo vasario 26 dienos galės teikti paraiškas paramai, skirtai suskystintų naftos dujų balionams keisti saugesniais energijos šaltiniais, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Saulės baterijos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Pažymima, jog šiam tikslui skirta 10 mln. eurų valstybės paramos.

Paraiškos bus priimamos iki birželio 1 dienos. Jas galės teikti trijų ir daugiau aukštų turinčių daugiabučių namų, kuriuose maistui ruošti naudojami dujų balionai, gyventojai. Parama vienam butui sieks iki 726 eurų. Daugiabučių namų bendrosioms elektros arba dujų inžinerinėms sistemoms pertvarkyti — 242 eurų, butų elektros arba dujų sistemai pertvarkyti — 242 eurų, elektrinei arba dujinei viryklei įsigyti — 242 eurų parama.

Be to, bus kompensuojamos daugiabučio namo atstovo administravimo išlaidos už darbus, susijusius su bendrųjų ir vartotojų inžinerinių sistemų pertvarkymu ir viryklių įsigijimu.

Visi projektai bus vertinami iš karto po paraiškos pateikimo, todėl juos bus galima pradėti įgyvendinti greičiau.

Ministerijos duomenimis, 2020 metais paraiškas paramai dujų balionams keisti pateikė daugiau kaip 400 gyventojų. 309 pareiškėjams buvo suteikta beveik 4,5 mln. eurų paramos.

Šiuo metu dar yra apie 1 500 daugiabučių namų, kuriuose maistui ruošti naudojami dujų balionai.

Tegai:
kompensacija, dujų balionai, Lietuva
Smurtas prieš moterį, archyvinė nuotrauka

Policija gavo pranešimą apie paauglės išprievartavimą

(atnaujinta 13:17 2021.03.06)
Pranešama, kad nusikaltimas įvyko praėjusių metų rudenį Lazdynų mikrorajone. Tuo metu aukai buvo apie 16 metų

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Vilniuje buvo išžaginta nepilnametė, praneša Policijos departamento spaudos tarnyba.

Penktadienį vakare policija gavo pranešimą apie galimą nusikaltimą, įvykusį praėjusį rudenį Lazdynų mikrorajone.

Teisėsaugos duomenimis, nepilnametę (g. 2005 m.) išžagino nepilnametis (g. 2003 m.).

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 149 str. 3 d.

Tegai:
policija
Dar šia tema
Telšių rajone dingęs berniukas rastas negyvas upelyje
Vilniaus apskrities VPK areštinėje rastas miręs suimtasis
Vilniaus rajone Lietuvos kariuomenės karys partrenkė dviratininkę
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Šiugždinienė: partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją

(atnaujinta 13:02 2021.03.06)
Susitarimas dėl švietimo galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Politinių partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Penktadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, skirtą Nacionaliniams susitarimui dėl švietimo.

Anot premjerės, sutarta, kad susitarimą ruoš delegatai iš pozicinių ir opozicinių partijų, Lietuvos švietimo tarybos bei savivaldos, kuriai valstybė yra priskyrusi daug funkcijų švietime, atstovai.

"Būsimame dokumente matau daug vertės – tai pagrindas tęstinumui, kuris suteiktų būtiną stabilumą ir užtikrintų kryptingumą sprendžiant esminius švietimo sistemos iššūkius", – sakė premjerė.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, susitarimas galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti.

"Labai svarbu, kad sutartume dėl vienodo starto visiems vaikams galimybių, nepriklausomai nuo šeimų socialinės padėties ar gyvenamos vietos. Tikiuosi, kad iki Seimo pavasario sesijos pabaigose pasieksime sutarimą", – teigia Šiugždinienė.

Ministrė paskirta moderuoti kas dvi savaites vyksiančius susitikimus dėl nacionalinio susitarimo.

Pirmasis susitikimas buvo skirtas nuspręsti, kaip bus dirbama. Apsispręsta, kad susitarimo teisinis statusas turėtų būti Seimo nutarimas. 

Susitarta, kad dokumentas turėtų būti trumpas, apimti esminius taškus pagal švietimo lygmenis. Toliau darbo grupė susitiks kas antrą penktadienį ir jau diskutuos dėl konkrečių susitarimo punktų, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo.

Tegai:
švietimas
Dar šia tema
Lietuvos Seime priminta, kaip alkoholis veikia sergamumą COVID-19
"Simboliškai": Seimo pirmininkė papasakojo apie savo darbo vizitą į Latviją
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data

(atnaujinta 14:46 2021.03.06)
Tuo pačiu metu laikinai einantis Ukrainos energetikos ministerijos vadovo pareigas Jurijus Vitrenko pripažino, kad šalis turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos 

VILNIUS, kovo 6 - Sputnik. Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų 2022 metais, per nuotolinį susitikimą su Lietuvos energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pareiškė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenko, pranešė RIA Novosti

Sausio pabaigoje Vitrenko pažymėjo, kad jis pasisako už pagrįstus elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemu, teigdamas, kad Kijevas turi prisijungti prie Europos energetikos sistemos.

"Sinchronizacijos procesas išeina į finišo tiesiąją – 2022 metais Ukrainos energetinė sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų ir pereis į izoliuotą darbo režimą. Po to, 2023 metais įvyks sinchronizacija su ENTSO-E", — Vitrenko cituoja Ukrainos ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad sinchronizavimas su ENTSO-E taip pat leis demonopolizuoti elektros energijos rinką Ukrainoje ir padės įvesti veiksmingas skaidrias Europos taisykles ir procedūras.

Vitrenko išdėstė daugybę uždavinių, leidžiančių pagreitinti sinchronizavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros modernizavimą.

"Mes suprantame, kad Ukraina turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos esant didžiausiai apkrovai. Todėl mes svarstome galimybę plėstis, kurti naujus gamybos pajėgumus, kurie patenkintų mūsų poreikius", - sakė Vitrenko.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"
Kartu prieš Maskvą: ką ES žada Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai