VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Vyriausybė vakar pritarė karantino režimo ribojimų keitimo planui, kuriame numatyta ribojimus lengvinti atsižvelgiant į susirgimų skaičių bei teigiamų testų dalį.
Vyriausybės plane numatyta, kad susirgimų skaičiui pasiekus 150–200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d. ir teigiamų testų skaičiui esant 4–10 proc., pradinis ugdymas būtų organizuojamas kontaktiniu arba mišriu būdu, užtikrinant Operacijų vadovo (OV) sprendimų reikalavimus ir testavimą bei vakcinuojant pedagogus prioriteto tvarka.
Esant tokiai epidemiologinei situacijai, nebegaliotų rekomendacija į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas vesti vaikus tik tiems tėvams, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu.
Be to, būtų atnaujinti praktinio vairuotojų mokymo ir vairavimo egzaminai, kartu derinant su vairavimo mokymo atnaujinimu, užtikrinant OV sprendimų reikalavimus ir testavimą.
Susirgimų skaičiui sumažėjus iki 100-150 atvejų (teigiamų testų <4 proc.), būtų galima abiturientų ugdymą organizuoti mišriu arba nuotoliniu būdu. Vyriausybės plane numatyta, jog pasiekus nurodytą susirgimų skaičių, būtų numatyta daugiau išimčių ir aukštajam bei profesiniam mokslui, bet jis dar vyktų nuotoliniu būdu.
Susirgimų skaičiui esant 50-100 atvejų (teigiamų testų <4 proc.), kitų mokinių ugdymas būtų organizuojamas mišriu arba nuotoliniu būdu. Būtų leista atnaujinti neformaliojo ugdymo veiklas ne didesnėse nei 5 asmenų grupėse, užtikrinant OV sprendimų reikalavimus ir testavimą.
Susirgimų skaičiui nukritus iki 25-50 atvejų (teigiamų testų <4 proc.), mišriu būdu būtų galima organizuoti aukštąjį ir profesinį mokymą. Be to, leidžiamos neformaliojo švietimo veiklos neribojant dalyvių skaičiaus.
Kai susirgimų skaičius pasieks 25 atvejus (teigiamų testų <4 proc.), pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas vyks kontaktiniu būdu, o aukštasis ir profesinis mokymas būtų organizuojamas mišriu būdu.
Vasario 10 dienos duomenimis, susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 d. siekė 313,5.
Karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio 7 d. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad kai kurios ne maisto prekių parduotuvės, kirpyklos ir grožio salonai gali atsidaryti jau kitą savaitę.
Naujausiais duomenimis, koronaviruso atvejų Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 187,9 tūkst., mirė daugiau nei 2,9 tūkst. žmonių.
VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupė, kuri keistųsi informacija apie Baltarusijos AE, elektros importą iš Rusijos, stebėtų ir analizuotų energijos tiekimo bei prekybos srautus, praneša Lietuvos energetikos ministerija.
Susitarimas buvo pasiektas per Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio susitikimą su Ukrainos kolega Jurijumi Vitrenko Kijeve.
Kreivys pažymėjo, jog Astravo atominė elektrinė yra “geopolitinis projektas” ir bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė, todėl šalis turi solidarizuotis stabdant projekto tolimesnę plėtrą.
Jis pabrėžė, jog, pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie kelia rimtą rūpestį ir rodo didelį jos "nesaugumą". Ministras akcentavo svarbą neprekiauti nesaugia elektra iš Baltarusijos, kaip būtiną sąlygą stabdant II-ojo atominės elektrinės bloko statybas.
Planuojama, kad darbo grupė dalintųsi patirtimi apie vykstančius sinchronizacijos projektus bei informacija vykdant šalių desinchronizaciją nuo rusiškos elektros energijos tiekimo.
"Glaudus mūsų bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, siekiant energetinės nepriklausomybės – turime tai užtikrinti aukščiausiu politiniu lygiu", – akcentavo Kreivys.
Ministras Kreivys Ukrainos kolegai taip pat pristatė gerąją Lietuvos patirtį vystant biokuro sektorių ir pakvietė Vitrenko detaliau susipažinti su šia sritimi vizito Lietuvoje metu.
Kreivys ir Vitrenko taip pat aptarė pasirengimą š. m. kovo 18 d. numatytai Lietuvos – Ukrainos Prezidentų tarybai.
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus.
VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 31,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo šeštadienio Statistikos departamento duomenys.
Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 17,6 proc.
Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta 209 tūkst. arba 7,48 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo 85, 3 tūkst. arba 3,05 procentai.
Statistikos departamento skelbiamas žemėlapis rodo, jog daugelyje savivaldybių vakcinacija vyksta daugiau mažiau tolygiai. Šią savaitę per parą darbo dienomis pirmąja doze Lietuvoje paskiepyta po 7,3-10 tūkst. žmonių kasdien. Savaitgalį paskiepijama po kelis šimtus žmonių.
Pandemijos metu šalyje iš viso buvo nustatyti 201 799 COVID-19 atvejai, iš viso žuvo 3 321 žmogus.
Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.
Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.
VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.
"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust-Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti.
Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.
Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną - buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.
Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.
Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą).