Tyrimai, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje startuoja pirmieji tyrimai koronaviruso mutacijoms nustatyti

(atnaujinta 11:18 2021.02.11)
Nacionaliniu mastu tokie tyrimai šalyje bus atliekami pirmą kartą, todėl visas procesas kuriamas nuo nulio

VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Lietuvoje jau pradedami plataus masto koronaviruso (COVID-19) mutacijoms nustatyti reikalingi sekoskaitos tyrimai, praneša Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).

Pirmieji tyrimai šią savaitę bus atlikti ECDC (European Centre for Disease Prevention and Control) laboratorijoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (Kauno klinikose), o Vilniaus universiteto ligoninė (Santaros klinikos), Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) laboratorijos ruošiasi startuoti artimiausiu metu.

NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, šie tyrimai leis stebėti šalyje plintančio viruso mutacijas ir jų dinamiką, nes kuo anksčiau bus fiksuojamos koronaviruso atmainos, tuo daugiau galimybių turėsime greičiau imtis reikiamų priemonių stabdant tolimesnį jo plitimą.

"Dar šią savaitę pirmuosius maždaug 200 sekoskaitos tyrimų planuoja atlikti ECDC ir Kauno klinikos. Kitos įstaigos šiuo metu intensyviai ruošiasi startui – diegia technologinius sprendimus savo laboratorijose, kurie reikalingi tokiems tyrimams atlikti, vyksta konstruktyvios diskusijos dėl tyrimų organizavimo, duomenų standartizavimo, imties sudarymo ir kt." — sako Bakša.

Nacionaliniu mastu tokie tyrimai šalyje bus atliekami pirmą kartą, todėl visas procesas kuriamas nuo nulio ir bus nuolat ieškoma būdų jį patobulinti.

"Tai yra didelė atsakomybė, bet tuo pačiu labai įdomus ir Lietuvai reikšmingas iššūkis, kurį įmanoma įgyvendinti tik veikiant kartu", — sako NVSPL vadovas. Be to, svarstoma apie atrankinių tyrimų įvedimą, siekiant greičiau aptikti tam tikras viruso linijas.

Dabar yra sudarinėjamos sutartys su VU, LSMU, Santaros ir Kauno klinikomis, kuriose numatoma, kokiomis sąlygomis bus atliekami šie sudėtingi tyrimai, kaip už juos bus atsiskaitoma Valstybinės ligonių kasos (VLK) patvirtintais įkainiais. 

Tegai:
COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1469)
Dar šia tema
PSO pranešė apie koronaviruso plitimo sumažėjimą
Infektologas papasakojo, kokiais atvejais susiformuoja koronaviruso mutacijos
"Britiškoji" koronaviruso padermė greitai plinta JAV
Kelias Vilniuje

Bilotaitė aptarė su savivaldybėmis pasirengimą artėjančiam karantino sušvelninimui

(atnaujinta 16:05 2021.03.04)
Tuo pačiu pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su savivaldybių atstovais aptarė pandemijos valdymo priemones, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).

"Šiuo metu matome, kad yra susidarę savotiški klasteriai — savivaldybių grupės, regionai — kuriuose  sergamumo situacija yra nebloga, kitose savivaldybėse rodikliai prastesni. Turime patvirtintą karantino priemonių keitimo planą. Su savivaldybių atstovais diskutuojame, kaip galima būtų pritaikyti bendrą planą atskiroms savivaldybėms ar regionams", — sakė ji.

Tuo pačiu, susitikimo metu buvo kalbama apie savivaldybių ir centrinių institucijų bendradarbiavimą bei koordinavimą, švietimą. Ieškoma sprendimų, kad moksleiviai galėtų kuo greičiau grįžti į kontaktinį mokymąsi. 

Pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė.

"Apgailestaujame, kad vakcinavimo ir testavimo apimtys kol kas nėra didelės. Mes matome, kad jeigu yra pasirinkimas tarp testavimo ir netestavimo, tai piliečiai labiau renkasi nesitestuoti, o kadangi drausminių įrankių nėra, todėl sudėtinga siekti tikslo didinti testavimo apimtis", — sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Taip pat buvo aptartas ir judėjimo ribojimų atlaisvinimas savivaldybėse.

"Tam reikia ypač atsakingai pasiruošti, nes situacija savivaldybėse yra labai nevienoda. Akivaizdu, kad ten, kur yra geresnė situacija, ir judėjimas galėtų būti laisvesnis, o ten, kur yra blogiau, kur yra daugiau nei 500 susirgimo atvejų, turėtų būti atsakingiau žiūrima. Priešingu atveju neatsakingi sprendimai gali išauginti susirgimų skaičių", — sako Bilotaitė.

Karantinas galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. Nuo vasario 15 dienos atlaisvintos kai kurios veiklos. Leista veikti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, bei leidžiama atsidaryti grožio, masažo, tatuiruočių salonams.

Tegai:
Lietuva, karantinas, koronavirusas, savivaldybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1469)
Vakcina nuo COVID-19

Lietuvoje daugiau nei tūkstantis žmonių pasiskundė šalutiniu vakcinos poveikiu

(atnaujinta 15:01 2021.03.04)
Daugiausia skundų gauta dėl vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer", dešimytje pranešimų, vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Per pirmuosius du vakcinacijos nuo COVID-19 mėnesius Lietuvoje gautas 1201 pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną, praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

Remiantis VVKT duomenimis, pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas skaičius sudaro 0,5 procento nuo sunaudotų vakcinų dozių.

Nuo vakcinacijos pradžios dėl vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer" gauti 729 pranešimai, dėl vakcinos "Moderna" – 61 pranešimas, dėl vakcinos "AstraZeneca" — 401 pranešimas. 10 gautų ĮNR pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.

Pažymima, kad 868 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 22 — kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai — atitinkamai 817 ir 73 pranešimus.

Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 86, iš pacientų — 799; 5 pranešimai gauti iš Eudravigilance duomenų bazės.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, tai — karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, pykinimas injekcijos vietos reakcijos. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

Per pandemiją buvo nustatyta daugiau nei 200 tūkst. infekcijos atvejų, mirė 3 294 pacientai. Vien pirmąją vakcinos dozę gavo daugiau nei 189 tūkst. žmonių. Tuo tarpu daugiau nei 76 tūkstančiai gyventojų buvo visiškai paskiepyti.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1469)
Dar šia tema
PSO nerekomenduoja šalims įvesti COVID-19 pasus
Australijoje medicinos darbuotojas pateko į reanimaciją po to, kai pasiskiepijo "Pfizer"
Europos Sąjunga pradėjo "Sputnik V" vakcinos ekspertizę