Mama ir vaikas su Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Apklausa atskleidė, kiek užsienyje gyvenančių lietuvių nori sugrįžti

(atnaujinta 21:19 2021.02.12)
Apie 80 proc. emigravusių lietuvių yra patenkinti gyvenimo kokybe užsienyje, 73,7 proc. palankiai vertina savo darbą, 90 proc. teigiamai vertina integraciją svečioje šalyje 

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Net 40,5 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių rimtai galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą, rodo Užimtumo tarnybos užsakyta užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa.

Remiantis apklausos duomenimis, 79,9 proc. emigravusių lietuvių yra patenkinti gyvenimo kokybe užsienyje. 38,1 proc. nurodė, kad yra labai patenkinti, o nepatenkintų dalis tesudaro vos 3,1 proc. 

Savo darbą užsienyje palankiai vertina 73,7 proc. lietuvių, nepalankiai — 6,8 proc.

90 proc. lietuvių integraciją svečioje šalyje vertina teigiamai. Tuo tarpu gerai užsienyje nesijaučia 10 proc. respondentų, iš kurių 6,2 proc. teigė, kad prisitaikyti sekasi sunkiai ir lėtai, o 3,8 proc. nurodė besijaučiantys visiškai svetimi.

Pagrindine išvykimo priežastimi dažniausiai įvardinama geresnių finansinių galimybių paieška (57,2 proc.). 10,2 proc. respondentų nurodė, kad išvyko dėl užsienyje gyvenančių šeimos narių, 7,5 proc. — siekia užsidirbti konkrečiam tikslui (būsto įnašui, automobiliui, vestuvėms), 7 proc. — norėjo pamatyti pasaulį ir patirti nuotykių, 5,4 proc. — ieškojo perspektyvesnių karjeros galimybių.

Vis dėlto 40,5 proc. apklausos dalyvių pareiškė norintys grįžti į Lietuvą. 28,1 proc. teigė dažnai apie tai pagalvojantys, o 12,4 proc. — labai norintys sugrįžti. 21,6 proc. negalėjo pasakyti, ar nori sugrįžti, o 37,9 proc. nurodė apie sugrįžimą negalvojantys.

Kas dažniau galvoja apie sugrįžimą

Detali respondentų analizė parodė, kad ateityje grįžti į Lietuvą labiau nori vyrai nei moterys, dažniau — vyresnės amžiaus grupės (nuo 55 metų) asmenys. Dažnas sugrįžti norintis lietuvis neturi vaikų bei gyvena užsienyje iki dvejų metų. 

Didelė dalis sugrįžti norinčių emigrantų yra samdomi darbuotojai ar bedarbiai Danijoje, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Paprašius įvardinti priežastis, dėl kurių sugrįžti nenorima, dažniausiai buvo minimos prastos sąlygos Lietuvoje (23,6 proc.). Antroje pozicijoje — užsienyje sukurta šeima, vaikų gerovė (19,5 proc.). Trečioje — maži atlyginimai Lietuvoje ir prastos karjeros galimybės (17,1 proc.).

Paklausus, kas paskatintų sugrįžti, dažniausiai nurodyta motyvacija — geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. — galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. — kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.

2020 metų gruodžio 4–13 dienomis atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje dalyvavo 1 016 užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti pagrindinius motyvuojančius veiksnius sugrįžti į Lietuvą.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja. Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1 176 mažiau nei lapkričio mėnesį.

Remiantis Statistikos departamentas prognoze, 2021 m. Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičių.

Demografinė krizė Lietuvoje tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą nerimą ekspertams, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą. Demografai mano, kad Lietuva šią situaciją sugebės įveikti tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta greičiausiai senstančia visuomene Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir mažas gimstamumas.

Temos:
Emigracija Lietuvoje: priežastys, padariniai ir skaičiai (19)
Dar šia tema
Dėl pandemijos Čekija draudžia atvykti užsieniečiams
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo penktadaliu
Dulkys su užsienio partneriais aptarė Lietuvos patirtį kovoje su COVID-19
Įstoti į RF universitetus tapo 5 kartus lengviau: kas yra super paslauga užsieniečiams?
Dronas

Pasieniečiai perėmė Baltarusijos kontrabandą skraidinusį droną

(atnaujinta 16:12 2021.03.08)
Daugiau nei pusšešto tūkstančio eurų kainuojančią skraidyklę pasieniečiai priverstinai nutupdė panaudoję specialią įrangą

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Šalčininkų rajone pasieniečiai perėmė iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį, prie kurio buvo pritvirtintas kontrabandinių cigarečių krovinys, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Vidurnaktį iš sekmadienio į pirmadienį VSAT pareigūnai patruliavo ties Šalčininkų rajono Pašalčies kaimu, prie sienos su Baltarusija. Pasieniečiai tamsoje išgirdo įtartinus garsus. Tokius paprastai skleidžia bepiločiai orlaiviai.

Netrukus pastebėtas ir pats objektas — jį pasieniečiai užfiksavo naktinio matymo įranga.

VSAT pareigūnai panaudojo nešiojamą bepiločių orlaivių užkardymo sistemą, sėkmingai perėmė skraidyklės valdymą ir priverstinai ją nutupdė.

Paaiškėjo, kad prie "DJI Matrice 600 Pro" drono buvo pritvirtintas ryšulys, kuriame rasta 300 pakelių cigarečių "Minsk Capital MS". Šių rūkalų vertė, įskaičiavus Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, yra kiek daugiau nei 900 eurų. Perimta skraidyklė be papildomų aksesuarų oficialų platintojų yra parduodama už daugiau kaip 5 600 eurų.

VSAT pareigūnai patikrino aplinkines vietoves. Droną valdęs asmuo Lietuvos pusėje nerastas. Apie perimtą skraidyklę informuotos Lietuvos karinės oro pajėgos, taip pat pranešta Baltarusijos pareigūnams.

Įvykį tiriantys pasieniečiai dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką pradėjo administracinę teiseną.

Tegai:
dronas, cigarečių kontrabanda, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį
Pasieniečiai sulaikė teisėsaugos ieškomą Pasvalio rajono gyventoją
Pinigai

FNTT tyrime dėl galimo sukčiavimo atliko kratas Biržų mieste ir rajone

(atnaujinta 17:23 2021.03.08)
Atliekant ikiteisminį tyrimą, FNTT pareigūnai Biržų mieste, Biržų ir Vilniaus rajonuose atliko 24 kratas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimo didelės vertės sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo, svetimo turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala bei dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Įtarimai pareikšti 7 asmenims. Apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tiriamos skirtingos galimai padarytos nusikalstamos veikos dėl realiai nevykusių sandorių įtraukimo į apskaitą, netikrų žemės sklypų įsigijimo sandorių, dokumentų klastojimo siekiant išvengti susidariusios didelės vertės turtinės prievolės ir kitų, kaip įtariama, padarytų nusikalstamų veikų.

Atliekant tyrimą, FNTT pareigūnai Biržų mieste, Biržų ir Vilniaus rajonuose atliko 24 kratas. Jų metu buvo paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuteriai, buhalterinės apskaitos dokumentai, užrašai, grynieji pinigai ir kt.

Galimai padarytos žalos valstybei dydis dar nustatinėjamas. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia 1,2 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė už didelės vertės sukčiavimą — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą teismas gali skirti griežčiausią bausmę — laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Dokumentų klastojimas, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų, o už apgaulingą apskaitos tvarkymą griežčiausiai baudžiama iki ketverių metų nelaisvės.

Tegai:
Biržai, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lazdynų baseino statybas tęs Panevėžio statybos trestas
Vyriausybė pritarė kompensuoti VRM darbo užmokesčio išlaidas
Vilniuje registruotos įmonės direktorius kaltinamas skolininko nesąžiningumu