Vilnius, archyvinė nuotrauka

Kasiulevičius: valdant pandemiją Lietuva aplenkė Latviją ir Estiją

(atnaujinta 23:03 2021.02.13)
Naujausiais duomenimis, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, siekia 280,5, o pastarosios savaitės vidurkis sudaro 480 atvejų per parą

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Lietuva karantiną baigia vėl priartėjusi prie gerai pandemiją kontroliuojančių Vokietijos ir Danijos skaičių ir toli aplenkusi Latviją ir Estiją, savo Facebook paskyroje rašo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Vytautas Kasiulevičius.

Šeštadienį Kasiulevičius pasidalino penkiomis geromis naujienomis, apie kurias, anot jo, verta kalbėti. Pirma — tai gerėjantys epidemiologiniai rodikliai šalyje.

"Lietuva karantiną be komendanto valandos baigia vėl priartėjusi prie gerai pandemiją kontroliuojančių Vokietijos ir Danijos skaičių ir toli aplenkusi Latviją ir Estiją. Galbūt paskutinės šio pusmečio bangos galime išvengti be ribojimų ir išlaikydami nuosaikumą?" — rašo profesorius.

Kasiulevičius taip pat pažymėjo, kad visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra saugios, o mokytojai, kurių skiepijimas dabar yra prioritetas, neturėtų abejoti jų saugumu.

"Visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra saugios ir sukarščiavęs po  AstrosZenecos, Modernos ar Pfizer vakcinos skiepo mokytojas, tai ne mokytojas reanimacijoje. Lietuva turi per mažai mokytojų, kad jų nesaugoti. Štai todėl mokytojai yra prioriteto eilėje. Tikiuosi ir mokytojai supranta šio skiepijimo svarbą", — rašo prifesorius. 

Jis taip pat pripažino, kad vakcinų efektyvumas gali šiek tiek skirtis, ypač prieš Pietų Afrikos atmainą, o ateityje gali būti, kad ankstyvą rudenį šalims reikės atnaujintos vakcinos. "Tačiau visos vakcinos vis tiek saugo nuo sunkios susirgimos eigos ir mirties daugelį paskiepytų žmonių", — rašo Kasiulevičius.

Profesorius paminėjo ir koronaviruso atmainą. Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje registruotų persirgusių COVID-19 asmenų dalis didesnė negu JK. "Vadinasi labai tikėtina, kad reguliariai atliekami reprezentatyvūs antikūnų tyrimai Lietuvoje parodytų didesnę negu JK persirgusios populiacijos dalį", — teigia jis.

"Didelė kohortinė studija rodo, kad profilaktinis antikoaguliantų (mažos molekulinės masės heparinų ir kitų) paskyrimas hospitalizuotiems pacientams sergant Covid-19 patikimai mažina mirštamumą. Tai ir darėme Santaros klinikose jau nuo 2020 metų kovo mėnesio. <...> Recovery tyrimas padėjo tašką tocilizumabo byloje. Kas 25 pacientas stacionare gydomas tocilizumabu išvengs mirties. Realiai tai yra daug, nors vaistas tikrai brangus", — dalijasi mokslo pasaulio naujienomis Kasiulevičius. 

Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyta 190 241 koronaviruso infekcijos atvejis, nuo ligos mirė 3 057 žmonės. Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, siekia 280,5, o pastarosios savaitės vidurkis sudaro 480 atvejų per parą (ketvirtadaliu mažiau, palyginti su ankstesnėmis 7 dienomis).

Karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. 

Tegai:
Estija, Latvija, pandemija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1471)
Dar šia tema
Vytautas Kasiulevičius traukiasi iš COVID-19 ekspertų grupių
Šimonytė papasakojo apie dabartinę situaciją su COVID-19 sergančiais žmonėmis
Armonaitė ragina grįžtančius į darbus savaitgalį atlikti nemokamą COVID-19 testą
SAM: "Korona Stop LT" naudinga persirgusiems ir pasiskiepijusiems nuo COVID-19 asmenims
Lietuva

Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

(atnaujinta 17:36 2021.03.04)
Taip pat laboratorija leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Startuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo technologijas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pažymima, kad tam bus skiriama 6 mln. eurų ES investicijų.

Teigiama, kad tai bus pirma aukšto pasaulinio lygio mokslinė laboratorija respublikoje, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui.

Taip pat ši laboratorija įtvirtins ir išplės Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje aukščiausio lygio molekulinės biologijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pritaikymo erdvėje, leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

"Ši žinia reiškia, kad Lietuva visateisiškai ir aktyviai įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą. Šis įvykis reikšmingas dviem aspektais. Pirma, tokio centro kūrimas Lietuvoje — tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas", — sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ji pabrėžia dar vieną svarbų finansinį tokio centro įkūrimo Lietuvoje aspektą.

"Institute veiks konkurencinga tyrėjų atlyginimų sistema — tokiu būdu sudarysime naujas galimybes Lietuvos talentams dirbti mūsų šalyje ir vykdyti aukščiausios klasės tyrimus gaunant panašų atlyginimą, kurį jie gautų dirbdami tarptautinėse EMBL partnerystės tinklo  mokslo institutuose. Tai neabejotinai prisidės prie nacionalinės geriausių protų sugrąžinimo ir tarptautinių talentų pritraukimo į Lietuvą iniciatyvos, — pažymi ji.

Pabrėžiama, kad įsijungimas į EMBL skatina Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių —  biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.

Tegai:
mokslo tyrimai, mokslas, Lietuva
Klaipėdos uostas

Klaipėdos uosto direkcija stiprina akvatorijos taršos prevencijos priemones

(atnaujinta 17:09 2021.03.04)
Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Norint nustatyti galimus teršalų, išsiliejančių uosto akvatorijoje, židinius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija naftos taršos aptikimo daviklius perkelia į potencialiai problemiškiausias vietas, praneša uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad toks sprendimas jau duoda rezultatų — suveikus davikliui, pavyko užfiksuoti teršėją.

Pabrėžiama, kad suveikus prie Smiltelės upės žiočių sumontuotam naftos taršos aptikimo davikliui, Uosto direkcijos inspektorius nuvyko į įvykio vietą. Šioje vietoje buvo vykdoma bunkeravimo operacija ir aptikta, jog jos metu į akvatoriją prie krantinės pateko nežymus kiekis teršalų.

Pažymima, kad apie incidentą informuoti Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai.

"Net keletas litrų naftos produktų, patekusių į akvatoriją, gali pridaryti daug bėdos, nes teršalai akimirksniu pasklinda. Stiprindami taršos prevenciją, perkeliame naftos taršos aptikimo daviklius į galimai problemiškiausias vietas, kad galėtume dar operatyviau reaguoti ir nustatyti teršalų židinius. Akivaizdu, kad šis sprendimas pasiteisina — teršėjai bus užfiksuoti, tikimės, jog taip pavyks užkardyti teršalų patekimą į akvatoriją", — sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas.

"Daviklių tinklas išdėstomas ne tik uosto pusėje, bet keletas jų bus įrengta ir keliuose Smiltynės pusės taškuose. Tai leis užfiksuoti teršalus, patenkančius į uosto akvatoriją iš Kuršių marių. Taip pat naftos aptikimo daviklis yra sumontuotas ir prie Dangės žiočių, siekiant, kad tarša nepatektų į akvatoriją iš upės. Šie davikliai gali užfiksuoti benzino, dyzelino, tepalų, naftos dėmes. Joms priartėjus prie detektoriaus, šis sureaguoja — perduoda signalą į Uosto direkcijos dispečerinę", —  teigiama pranešime.

Tuo pačiu, nustačius taršą, Uosto direkcijos dispečeris nedelsdamas informuoja visas atsakingas tarnybas: Jūrų gelbėjimo koordinacinį centrą, aplinkosaugos ir kitas institucijas.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, Klaipėdos uostas
Koronavirusas

Gydytoja paaiškino, kodėl koronavirusas yra pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms

(atnaujinta 13:54 2021.03.04)
Ji paaiškino, kad pagyvenusio žmogaus imuninė sistema paprastai sunkiai reaguoja į infekciją, o kai ji sutinka naują infekcijos sukėlėją, tai yra ypač pavojinga

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Vyresni pacientai turi nedaug jaunų ląstelių, todėl, susidūrę su koronaviruso infekcija, jie ją perneša daug sunkiau nei jauni, sakė Olga Tkačeva Rusijos gerontologinių tyrimų ir klinikinio centro direktorė, praneša RIA Novosti.

"Koronaviruso infekcija yra pirmoji infekcija žmonijos istorijoje, kuri labai priklauso nuo amžiaus: kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė rizika. Kodėl vyresnio amžiaus pacientams ypač pavojinga susitikti su koronavirusu? Nes jame yra labai mažai jaunų ląstelių, galinčių reaguoti į naują infekciją", — sakė ji.

Ji paaiškino, kad pagyvenusio žmogaus imuninė sistema paprastai sunkiai reaguoja į infekciją, o kai ji sutinka naują infekcijos sukėlėją, tai yra ypač pavojinga.

Tegai:
gyventojų amžius, amžius, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1471)