Vilnius

Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas

(atnaujinta 13:52 2021.02.14)
Apklausos duomenimis, toliau dirbti nebenorėtų arba pageidautų išeiti į išankstinę pensiją maždaug trečdalis apklaustųjų

VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Kone kas antras (45 proc.) darbingo amžiaus šalies gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, svarstytų dirbti toliau, rodo "Swedbank" užsakymu atlikta apklausa.

Pagrindiniai tokio lietuvių pasirinkimo motyvai — poreikis paįvairinti kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus ir socialinius ryšius bei prisidurti papildomų pajamų.

Tyrimo duomenimis, toliau dirbti nebenorėtų arba pageidautų išeiti į išankstinę pensiją maždaug trečdalis (34 proc.) apklaustųjų.

Kiek metų dar norėtų dirbti

Remiantis apklausos duomenimis, didesnioji dalis darbingo amžiaus šalies gyventojų (23 proc.) neturi nusistatę konkrečios išėjimo į pensiją datos — jie darbo rinkoje liktų tol, kol leistų sveikata ar kitos aplinkybės.

"Sulaukę pensinio amžiaus, 14 proc. gyventojų planuotų dirbti nuo 1 iki 4 metų, 6 proc. norėtų dirbti 5–10 metų, o ilgiau nei dešimtmetį tik 2 proc. apklaustųjų", — komentuoja "Swedbank" investicijų valdymo direktorius Tadas Gudaitis. 

Pasak jo, dažniausiai toliau dirbti išėję į pensiją planuotų 25-55 metų amžiaus grupei priklausantys respondentai, taip pat aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupių atstovai.

Pagrindinės priežastys dirbti — ne finansinės

Gudaitis atkreipia dėmesį, kad pagrindinės įvardijamos priežastys dėl darbo senatvėje nėra finansinės. Poreikis prisidurti papildomų pajamų prie būsimos pensijos yra tik ketvirtas pagal svarbą veiksnys, jį nurodo 41 proc. šalies gyventojų.

Tyrimo duomenimis, daug svaresnės nei finansinės priežastys dirbti yra siekis paįvairinti savo kasdienybę (53 proc.), noras palaikyti protinius gebėjimus (52 proc.), taip pat siekis palaikyti socialius ryšius ir bendravimą su pažįstamais (47 proc.). 

Sulaukus pensijos — pajamos bent dviem dešimtmečiams

Kaip rodo tyrimas, 23 proc. šiuo metu dirbančių respondentų suėjus pensiniam amžiui ilgiau dirbti neplanuotų, o 11 proc. pageidautų išeiti į išankstinę pensiją. Dažniausiai neplanuojantys dirbti nurodo 56 m. ir vyresni gyventojai, taip pat žemesnio išsimokslinimo ir žemesnių pajamų grupių atstovai.

Pasak Gudaičio, nevienodus gyventojų planus dėl darbo sulaukus pensijos iš dalies lemia jų profesija ar atliekamo darbo pobūdis. 

"Savaime suprantama, kad mažiau žmonių, išėjusių į pensiją, norėtų toliau dirbti sunkų fizinį darbą. Tuo metu dirbti protinį darbą pensinis amžius nebūtinai yra kliūtis. Vis dėlto tai rodo, kad sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms ar tiems, kurių galimybės dirbti išėjus į pensiją gali būti objektyviai apribotos, ypač svarbu kuo anksčiau pradėti ruoštis finansiškai saugiai senatvei", — sako Gudaitis.  

Finansiniam pasiruošimui senatvei įtakos gali turėti ir sveikatos duomenys bei demografinės tendencijos. Statistikos duomenimis, šiuo metu sulaukę pensinio 65 m. amžiaus vyrai Lietuvoje turėtų dar vidutiniškai gyventi šiek tiek daugiau kaip 14 metų, o moterys — apie 19 metų. Pastaraisiais metais šie skirtumai tarp vyrų ir moterų mažėja, o bendra šalies gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja.

Kita vertus, kelis dešimtmečius vyravusi didelė migracija ir nedidelis gimstamumas lėmė gyventojų skaičiaus mažėjimą ir bendrą populiacijos senėjimą. Prognozuojama, kad šie veiksniai ateityje sukurs papildomą spaudimą socialinės apsaugos sistemai ir gali apriboti valstybės galimybes mokėti tokio dydžio senatvės pensijas, kurios bent iš dalies atstotų iki pensijos žmogaus gautų pajamų lygį.

Tegai:
apklausa, valstybinė pensija, Swedbank
Dar šia tema
Tik kas ketvirtas sutiktų visiškai atsisakyti fizinės darbo vietos, rodo tyrimas
Darbdavių apklausa: reikės mažiau darbuotojų, atlyginimams bus skirta mažiau lėšų
Ekspertė papasakojo, kaip papildomai užsidirbti per karantiną
Briedis kelyje

Vasarį aplinkosaugininkai gavo daugiau nei 1,5 tūkst. gyventojų pranešimų

(atnaujinta 00:40 2021.03.06)
Vien per praėjusį mėnesį dėl įvykių su laukiniais gyvūnais buvo pranešta daugiau kaip 900 kartų, iš kurių apie 500 buvo apie su transporto priemone susidūrusius laukinius gyvūnus

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba šių metų vasarį gavo 1 595 gyventojų pranešimus, praneša departamento spaudos tarnyba.

Vilniaus regiono žmonės lapkritį į PPT kreipėsi 358 kartus, Kauno — 281, Klaipėdos — 297, Alytaus — 114, Marijampolės — 63, Panevėžio — 125, Šiaulių — 218, Utenos — 139.

Didžiąją dalį gautų pranešimų sudaro pranešimai apie įvykius dėl sužeistų, automobilio užmuštų ar sužalotų laukinių gyvūnų, dėl laukinių gyvūnų, esančių nebūdingoje jiems aplinkoje, atklydusių į gyvenamąsias vietoves. Taip pat dėl laukinių gyvūnų, galinčių kelti pavojų žmonėms, jų sveikatai ar turtui.

Vasarį gauta 911 pranešimų dėl įvykių su laukiniais gyvūnais, iš kurių 499 buvo apie su transporto priemone susidūrusius laukinius gyvūnus. Palyginimui, 2020 metų vasarį buvo gauta 566 pranešimų dėl įvykių su laukiniais gyvūnais, iš kurių 411 pranešimų buvo apie laukinių gyvūnų susidūrimus su transporto priemone.

Be įvykių su laukiniais gyvūnais, daugiausia pranešimų apie galimus gamtosauginius pažeidimus gauta dėl atliekų deginimo (124), tai sudaro 20 proc. visų gautų pranešimų. 

Apie medžioklės pažeidimus šį vasarį pranešta 80 kartų (13 proc.), atliekų netvarkymą — 52 (9 proc.), atliekų deginimą — 124 (20 proc.),  žvejybos pažeidimus — 65 (11 proc.), vandens taršą — 26 (4 proc.), taršą nuotekomis — 75 (12 proc.), oro taršą — 77 (13 proc.).

Tegai:
aplinkosaugininkai, gyvūnai
Dar šia tema
Aplinkosaugininkai aptiko galimą taršos šaltinį Salantų miestelyje
Pasienietė

Suklastotą vairuotojo pažymėjimą pasieniečiams pateikęs baltarusis suimtas mėnesiui

(atnaujinta 14:22 2021.03.05)
Pasieniečiams prie vairo sėdėjęs užsienietis pateikė tvarkingus automobilio dokumentus, tačiau jo turėtas baltarusiškas vairuotojo pažymėjimas sukėlė įtarimų

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Kalvarijos pasieniečiai sulaikė baltarusį, kuris patikros metu pateikė, įtariama, suklastotą savo šalies vairuotojo pažymėjimą. Apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienį VSAT pareigūnai ties Lazdijų rajono Akmenių kaimu patikrinti sustabdė iš Lenkijos ką tik įvažiavusį automobilį "Honda Accord". Serbiškais numeriais pažymėtą transporto priemonę vairavo 40-metis Baltarusijos pilietis, turintis Serbijos vizą. Taip pat kartu kaip keleivis vyko Serbijos pilietis.

Pasieniečiams prie vairo sėdėjęs užsienietis pateikė tvarkingus automobilio dokumentus, tačiau jo turėtas baltarusiškas vairuotojo pažymėjimas sukėlė įtarimų. Pirminiais duomenimis, tai — klastotė.

VSAT pareigūnai vairuotoją sulaikė ir uždarė į areštinę.

Dėl disponavimo suklastotu dokumentu ar jo panaudojimo Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už šį nusikaltimą baltarusiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Vėliau baltarusis suimtas mėnesiui ir patalpintas į Kauno tardymo izoliatorių.

Automobilis "Honda Accord" perduotas tvarkingus dokumentus turėjusiam Serbijos piliečiui. Jam leista tęsti kelionę.

Dar šia tema
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį
Vakcina nuo koronaviruso

Naujos koronaviruso padermės sumažino vakcinų veiksmingumą

(atnaujinta 00:47 2021.03.06)
Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 mutacijas, kilusias iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise mokslininkai įrodė, kad trys naujos greitai plintančios SARS-CoV-2 koronaviruso padermės yra atsparios antikūnams prieš pradinę viruso formą, atsirandantiems skiepijant arba pasveikus nuo COVID-19. Tyrėjų straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Nature Medicine".

Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 variantus, kilusius iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos, sako mokslininkai. Nors kai kurie žmonės sukuria pakankamai antikūnų, kad būtų apsaugoti nuo šių atmainų, susilpnėjęs imunitetas yra rizikos faktorius vyresnio amžiaus žmonėms.

Vakcinos nukreiptos į koronaviruso S-baltymą, kuris užtikrina viruso gebėjimą prisitvirtinti prie ląstelių ir į jas patekti. Beveik metus pandemijos metu koronaviruso mutacijos nepaveikė šios molekulės, tačiau naujose padermėse buvo rasta reikšmingų pokyčių, kurie galėjo sumažinti vaistų ir vakcinų, atpažįstančių S baltymą, veiksmingumą.

Tyrėjai ištyrė antikūnų kiekį žmonių, kurie pasveiko po SARS-CoV-2 infekcijos ar buvo paskiepyti Pfizer vakcina, kraujyje. Jie taip pat ištyrė antikūnus pelių, žiurkėnų ir beždžionių, vakcinuotų eksperimentine COVID-19 vakcina, sukurta Vašingtono universiteto medicinos mokykloje, kraujyje. Paaiškėjo, kad įprasto antikūnų lygio pakako neutralizuoti padermę iš JK, tačiau kitoms dviem koronaviruso mutacijoms reikėjo 3,5–10 kartų daugiau antikūnų.

Nors mokslininkai negali pasakyti, kaip naujos galimybės paveiks pandemiją, mokslininkai tikisi, kad vakcinos nepraras efektyvumo ir koronavirusas nesukels atsparumo vaistams.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje