Vilnius

Apklausa atskleidė, kiek lietuvių galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą

(atnaujinta 18:30 2021.02.14)
Paklausus, kas paskatintų sugrįžti, dažniausiai nurodyta motyvacija — geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą. Kai kurie paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką

VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Tapo žinoma, kiek užsienyje gyvenančių lietuvių rimtai galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą, praneša Užimtumo tarnyba.

2020 metų gruodžio 4–13 dienomis atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje dalyvavo 1016 užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių.

Kas patenkintas gyvenimu užsienyje?

Remiantis apklausos duomenimis, 79,9 proc. emigravusių lietuvių yra patenkinti gyvenimo kokybe užsienyje. 38,1 proc. nurodė, kad yra labai patenkinti, o nepatenkintų dalis tesudaro vos 3,1 proc.

Savo darbą užsienyje palankiai vertina 73,7 proc. lietuvių, nepalankiai — 6,8 proc.

90 proc. lietuvių integraciją svečioje šalyje vertina teigiamai. Tuo tarpu gerai užsienyje nesijaučia 10 proc. respondentų, iš kurių 6,2 proc. teigė, kad prisitaikyti sekasi sunkiai ir lėtai, o 3,8 proc. nurodė besijaučiantys visiškai svetimi.

Išvykimo priežastys

Pagrindine išvykimo priežastimi dažniausiai įvardinama geresnių finansinių galimybių paieška (57,2 proc.). 10,2 proc. respondentų nurodė, kad išvyko dėl užsienyje gyvenančių šeimos narių, 7,5 proc. — siekia užsidirbti konkrečiam tikslui (būsto įnašui, automobiliui, vestuvėms), 7 proc. — norėjo pamatyti pasaulį ir patirti nuotykių, 5,4 proc. — ieškojo perspektyvesnių karjeros galimybių.

Sugrįžimas į tėvynę

Tačiau 40,5 proc. apklausos dalyvių teigė norintys sugrįžti į Lietuvą. Tuo tarpu 28,1 proc.

teigė dažnai apie tai pagalvojantys, o 12,4 proc. — labai norintys sugrįžti. 21,6 proc. negalėjo pasakyti, ar nori sugrįžti, o 37,9 proc. nurodė apie sugrįžimą negalvojantys.

Paprašius įvardinti priežastis, dėl kurių sugrįžti nenorima, dažniausiai buvo minimos prastos sąlygos Lietuvoje (23,6 proc.). Antroje pozicijoje — užsienyje sukurta šeima, vaikų gerovė (19,5 proc.). Trečioje — maži atlyginimai Lietuvoje ir prastos karjeros galimybės (17,1 proc.).

Paklausus, kas paskatintų sugrįžti, dažniausiai nurodyta motyvacija — geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. — galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. — kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė pažymi, kad apie sugrįžimą galvojantys užsienio lietuviai gali sulaukti pagalbos tiek ieškant patinkančio darbo, tiek žengiant kitus pirmuosius savo žingsnius. Pavyzdžiui, sprendžiant būsto, sveikatos apsaugos ar švietimo klausimus, taip pat — galvojant apie Lietuvos pilietybės neturinčio šeimos nario integraciją.

Poreikiai grįžus į Lietuvą

Apklausa parodė pagrindinius užsienyje gyvenančių lietuvių poreikius grįžtant į savo šalį. Analizuojant gyvenamosios teritorijos prioritetus Lietuvoje, pastebėta, kad didžiausia respondentų dalis (26,3 proc.) norėtų gyventi didžiuosiuose miestuose. 20,8 proc. apklaustųjų rinktųsi gyventi regionuose, 15,9 proc. — kaimo vietovėse. Dar 11 proc. respondentų nurodė, kad jiems nėra svarbi gyvenamoji teritorija, o 8 proc. — nėra apsisprendę.

Pradedantiems verslą Lietuvoje gali būti išmokėta savarankiško užimtumo rėmimo priemonės subsidija. Ji skiriama žmonėms, kurie pirmą kartą kuria sau darbo vietas labai mažose įmonėse.

Apklausos dalyviai sulaukė klausimo ir apie atlyginimo lūkesčius. Daugiausiai — 46 proc. apklaustųjų Lietuvoje norėtų uždirbti nuo 1201 iki 2000 Eur per mėnesį. 11 proc. tikisi 2001–2999 Eur mėnesinio atlyginimo, o dar 11 proc. viliasi uždirbti daugiau nei 3000 Eur.

Ar domisi gyvenimu Lietuvoje?

Nors 37,9 proc. apklausos dalyvių nurodė negalvojantys apie sugrįžimą į Lietuvą, ryšį su gimtąja šalimi nutraukia tik nedaugelis. Analizuojant populiariausius informacijos gavimo apie Lietuvą šaltinius paaiškėjo, kad mūsų šalies reikalais visiškai nesidomi ir naujienų neseka 8,3 proc. respondentų.

43,7 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių nurodė, jog stebi lietuvišką televiziją ir klausosi lietuviškų radijo stočių. Kitas pagrindinis informacijos šaltinis — Lietuvoje gyvenantys artimieji, kuriuos, atsakydami į klausimą apie sužinomas Lietuvos naujienas, nurodė 41,9 proc. respondentų.

Pastebėta, kad užsienyje gyvenantys lietuviai yra linkę domėtis situacija Lietuvoje, tačiau emigrantams pati aktualiausia informacija juos pasiekia ne visada.

Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė sako, kad apklausos rezultatai atspindi aiškią tendenciją — didelė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių nori grįžti, tačiau jiems reikalingas paskatinimas ir informavimas apie tai, dėl ko sugrįžti yra verta.

Pastaruoju metu atsakant į užsienyje gyvenančių lietuvių klausimus matoma, jog bene labiausiai jiems trūksta informacijos apie dabartinę Lietuvos darbo rinką.

Užimtumo tarnyba šiuo metu diegia naują grįžtamosios migracijos skatinimo priemonę, kurios plane numatyta suorganizuoti emigravusiems lietuviams renginių, skirtų susitikti su potencialiais darbdaviais bei pasikalbėti apie visus rūpimus grįžimo ir integracijos klausimus su atsakingų institucijų atstovais.

Demografinė padėtis

Lietuvoje gyvena 2 795 175 nuolatiniai gyventojai, šis skaičius ilgą laiką mažėjo. Remiantis Statistikos departamento prognoze, 2021 metais respublikoje ir toliau mažės gyventojų skaičius. Tikimasi, kad šiemet jis sumažės beveik penkiais tūkstančiais žmonių.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas ir ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad pasibaigus pandemijai ir atsivėrus ES sienoms, 2008–2009 metų situacija kartosis Lietuvoje, kai šimtai tūkstančių žmonių paliko Baltijos šalis ir respublikos dėl to per kelis mėnesius prarado dešimtadalį dirbančių gyventojų. Jis pabrėžė, kad dėl ekonominės krizės ir valdžios institucijų nenoro imtis veiksmų lietuviai greičiausiai pradės kraustytis į Vakarų Europą ir ten įsidarbinti.

Tegai:
gyventojai, Lietuva, Užimtumo tarnyba
Policijos pareigūnas

Policijos pareigūnai švenčioniškio automobilyje rado kontrabandines cigaretes

(atnaujinta 16:20 2021.03.08)
Automobilį vyras vairavo be vairuotojo pažymėjimo, bet to automobilio bagažinėje rasta keturios dėžės kontrabandinių rūkalų, viso 1 980 pakelių cigarečių pakelių "Fest"

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Švenčioniškiui už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis gresia bauda nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų, rašo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Kovo 7-osios naktį, apie 23:00, Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnaai patikrinti sustabdė vyro vairuojamą automobilį "Volvo", kuriuo važiavo ir keleivis. Išvydę juos sustabdžiusius pareigūnus, abu vyrai pradėjo įtartinai elgtis.

Automobilį švenčioniškis vairavo be vairuotojo pažymėjimo, bet to automobilio bagažinėje rasta keturios dėžės kontrabandinių rūkalų, viso 1 980 pakelių cigarečių pakelių "Fest", pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Pareigūnai pradėjo administracinių pažeidimų teisenas dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti, kuri numato baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų, bei dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidžiant nustatytą tvarką.

Vyrui gresia bauda nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, policija
Dar šia tema
Policija parodė, kaip pardavėja susigrūmė su ginkluotu plėšiku — video
Lietuvoje neblaivus jaunuolis sugadino policijos komisariato duris
Lietuvoje dėl smurto buityje sulaikyta policijos pareigūnė
Dronas

Pasieniečiai perėmė Baltarusijos kontrabandą skraidinusį droną

(atnaujinta 16:12 2021.03.08)
Daugiau nei pusšešto tūkstančio eurų kainuojančią skraidyklę pasieniečiai priverstinai nutupdė panaudoję specialią įrangą

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Šalčininkų rajone pasieniečiai perėmė iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį, prie kurio buvo pritvirtintas kontrabandinių cigarečių krovinys, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Vidurnaktį iš sekmadienio į pirmadienį VSAT pareigūnai patruliavo ties Šalčininkų rajono Pašalčies kaimu, prie sienos su Baltarusija. Pasieniečiai tamsoje išgirdo įtartinus garsus. Tokius paprastai skleidžia bepiločiai orlaiviai.

Netrukus pastebėtas ir pats objektas — jį pasieniečiai užfiksavo naktinio matymo įranga.

VSAT pareigūnai panaudojo nešiojamą bepiločių orlaivių užkardymo sistemą, sėkmingai perėmė skraidyklės valdymą ir priverstinai ją nutupdė.

Paaiškėjo, kad prie "DJI Matrice 600 Pro" drono buvo pritvirtintas ryšulys, kuriame rasta 300 pakelių cigarečių "Minsk Capital MS". Šių rūkalų vertė, įskaičiavus Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, yra kiek daugiau nei 900 eurų. Perimta skraidyklė be papildomų aksesuarų oficialų platintojų yra parduodama už daugiau kaip 5 600 eurų.

VSAT pareigūnai patikrino aplinkines vietoves. Droną valdęs asmuo Lietuvos pusėje nerastas. Apie perimtą skraidyklę informuotos Lietuvos karinės oro pajėgos, taip pat pranešta Baltarusijos pareigūnams.

Įvykį tiriantys pasieniečiai dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką pradėjo administracinę teiseną.

Tegai:
dronas, cigarečių kontrabanda, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį
Pasieniečiai sulaikė teisėsaugos ieškomą Pasvalio rajono gyventoją
Balti dantys

Odontologė įvardijo maisto produktus, dėl kurių pagelsta dantys

(atnaujinta 17:23 2021.03.08)
Sniego baltumo šypsena turi daug priešų: gazuoti gėrimai, juodieji serbentai ir net raudonasis vynas gali ją sunaikinti per trumpą laiką

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Yra daugybė vaistų ir produktų, kurie keičia dantų spalvą, sakė Irina Makejeva, Borovskio Sečenovo universiteto odontologijos instituto direktorė.

Paprastai tai yra maistas, kuriame yra rūgšties ir pigmentų. Tarp sniego baltumo šypsenos priešų pirmiausia yra mėlynės, juodieji serbentai, marinuoti burokėliai, vyšnios, vyšnių sultys, raudonasis vynas. Gazuoti gėrimai, padažai, prieskoniai ir, žinoma, arbata ir kava daro įtaką dantų spalvai.

"Be to, arbata yra daug stipresnė. Taip yra dėl to, kad joje yra ne tik pigmentų ir rūgščių, bet ir taninų", — agentūrai "Moskva" sakė Irina Makejeva.

Odontologai visada atpažįsta arbatos mėgėjus. Tačiau neturėtumėte atsisakyti mėgstamo gėrimo. Gydytoja pataria po kiekvieno arbatos gėrimo praskalauti burną ar ištepti specialiomis putomis, taip pat nepamiršti valytis dantų ryte ir vakare.

Tegai:
šypsena, dantys