Mergina dirba su kompiuteriu

UŽT registruota 16,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų

(atnaujinta 11:29 2021.02.15)
Pabrėžiama, kad per metus ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 54,9 tūkst., palyginti su 2020 metų vasario 1 diena. Jų didėjimas fiksuotas ir sausį, kai ilgalaikių bedarbių skaičius išaugo 10,1 tūkstančių

VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Šiuo metu 16,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų registruota Užimtumo tarnyboje, praneša UŽT spaudos tarnyba.

Pažymima, kad tai yra 282 tūkst. darbo neturinčių asmenų, o per metus Užimtumo tarnyboje registravosi beveik dvigubai daugiau, nei darbo ieškojo prieš pirmąjį karantiną.

Tuo pačiu, analizuojant pandemijos laikotarpiu įsiregistravusių klientų sudėtį, pažymima, jog 82 tūkst. asmenų buvo aktyvūs darbo rinkoje, tai yra iki 2020 metų kovo 1 dienos 67,2 tūkst. dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis, 4 tūkst. — pagal terminuotas, 6,9 tūkst. dirbo savarankiškai, 7 tūkst. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą.

Pabrėžiama, kad šio laikmečio ypatumas — tarp naujų klientų yra 50,2 tūkst. neaktyvių darbo rinkoje asmenų, iš jų niekur nedirbo — 10,2 tūkst., nedirbo dvejus metus ir ilgiau — 40 tūkst.

"Karantinas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos išaugusiam darbo neturinčių asmenų skaičiui — dėl apribojimų dalies verslų gyvybingumas gerokai sumažėjo. Visgi tai nėra vienintelė priežastis. Užimtumo tarnyboje besiregistruojančių asmenų srautai parodė tikresnį darbo rinkos vaizdą: kiek šalyje yra pasyvių, į darbo rinką neįsitraukusių arba oficialiai neįsitraukusių  gyventojų", — sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Taip pat iki pandemijos vyravusį vyrų nedarbą pakeitė padidėjęs moterų nedarbas  — jų registruota 143,5 tūkst. Dabar darbo ieško 138,6 tūkst. vyrų. Moterų skaičius augo 67,5 tūkst., vyrų — 56,7 tūkst., palyginti su praeitų metų vasario 1 diena.

"Šiemet 2 tūkst. (0,4 proc. punkto) mažiau kreipėsi jaunimo iki 29 metų, tačiau šalyje darbo vis dar neturi 69,5 tūkst. jaunuolių, o tai — 15,6 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad nors jaunų (16-29 metų) bedarbių, palyginti su gruodžiu, registravosi 17,2 proc. mažiau, jie sudaro 29,4 proc. visų per sausį įregistruotų darbo neturinčių asmenų. Didžiąją dalį (59,4 proc.) sudaro jaunesni kaip 25 metų amžiaus.

Pabrėžiama, kad per metus ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 54,9 tūkst., palyginti su 2020 metų vasario 1 diena Jų didėjimas fiksuotas ir sausį, kai ilgalaikių bedarbių skaičius išaugo 10,1 tūkst. Iš viso yra 82,1 tūkst. ilgalaikių bedarbių — tai 29,1 proc. visų registruotų klientų.

Tegai:
nedarbas, darbas, Užimtumo tarnyba
JK

Veterinarijos sertifikatas bus privalomas visoms gyvūninės kilmės siuntoms į JK

(atnaujinta 18:13 2021.03.02)
Pažymima, kad prieš eksportuojant prekes šio sertifikato elektroninė kopija turės būti pateikta JK importuotojui, tuo pačiu pradedami taikyti JK prekių inspekcijos (patikrinimo) mokesčiai

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Nuo balandžio 1 dienos privaloma, kad visas gyvūninės kilmės produktų siuntas į Jungtinę Karalystę lydėtų veterinarijos sertifikatas, praneša Žemės ūkio ministerija.

Pažymima, kad prieš eksportuojant prekes šio sertifikato elektroninė kopija turės būti pateikta JK importuotojui, tuo pačiu pradedami taikyti JK prekių inspekcijos (patikrinimo) mokesčiai. 

prekybos centre Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Nauja ir tai, kad Lietuvos eksportuotojams gali tekti keisti maisto ženklinimą. Visi į JK eksportuojami produktai turės atitikti jau nebe Europos Sąjungos (ES), o JK ženklinimo taisykles ir standartus", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad reikalavimas prekes įvežti per nustatytus kontrolės postus iki liepos 1 dienos nėra taikomas. Bet po šios dienos ES prekių importas galės būti atliekamas tik per nustatytus muitinės kontrolės postus, kuriuose bus vykdoma dokumentų, tapatybės ir fizinė kontrolė.

Taip pat nuo 2021 metų sausio 1 dienos eksporto veterinarijos sertifikatai reikalingi tik gyviems gyvūnams, gyvūnų spermai, kiaušialąstėms ir embrionams bei gyvūninės kilmės maisto produktams, kuriems dėl užkrečiamų ligų taikomos papildomos saugos priemonės.

Tegai:
veterinarijos tarnyba, Didžioji Britanija
Vilnius

Sinoptikai įvardijo koks buvo vasaris: vidutinė oro temperatūra siekė -5,7 °C

(atnaujinta 16:34 2021.03.02)
Sniegas vasario mėnesį buvo padengęs visą šalį, paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo registruota tik pietrytinėje dalyje

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Vasaris buvo labai šaltas, sausas, saulėtas ir kontrastingas. Apie tai rašo Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba.

Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -5,7 °C (neigiama 3,2° anomalija). Tuo tarpu šalčiausia buvo vasario 6 diena Ukmergėje, kai oro temperatūra siekė -28,4 °C.

Vasario mėnesį kritulių buvo nedaug, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 12 mm (nepilnai trečdalis daugiametės normos), nuo 4,3 mm Joniškyje iki 27 mm Nemajūnuose.

Sniegas vasario mėnesį buvo padengęs visą šalį, paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo registruota tik pietrytinėje dalyje.

Vasario mėnuo buvo labai saulėtas. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 108 val. (tai yra 1,7 karto ilgiau nei vidutiniškai), ilgiausiai — Kybartuose, 122,2 val., trumpiausiai — Vilniuje, 87,6 val.

Nors didelė dalis mėnesio buvo labai šalta, tačiau vasario 25 dieną Kybartuose užfiksuota +15,9 °C — tai yra naujas aukščiausios šios dienos oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

Didžiausias vėjo greitis siekė 10,9–16,6 m/s, Nidoje 19,2 m/s.

Tegai:
orai, žiema, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Sinoptikų teigimu, pavasario pradžioje į šalį atkeliaus šiluma
Nufilmuotas ledonešis Jūros upėje ties Taurage