Gintautas Paluckas

Paluckas apkaltino vyriausybę diskriminuojant savarankiškai dirbančius asmenis

(atnaujinta 14:01 2021.02.16)
Pasak politiko, kai kurios ministrų kabineto patvirtintos priemonės karantino sukeltiems ekonominiams sunkumams įveikti yra "logiškai nepaaiškinamos"

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Lietuvos Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę prašydamas keisti paramos tvarką dirbantiems savarankiškai, taip pat ragina taisyti priimtus sprendimus dėl prekybos atlaisvinimo turgavietėse. Apie tai pranešė Lietuvos socialdemokratų partijos spaudos tarnyba.

Karantino metu nedirbanti kavinė Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak politiko, dalis Vyriausybės patvirtintų karantino sukeltų ekonominių sunkumų įveikimo priemonių yra "logiškai nepaaiškinamos ir prasilenkiančios su teisingumo ir proporcingumo principais".

Kreipimesi į Šimonytę politikas pažymi, kad pagal dabartinę paramos tvarką savarankiškai dirbantieji yra diskriminuojami.

"Įmonės, nukentėjusios nuo COVID 19, gauna subsidijas su "grindimis" — nuo 500 eurų. Šios subsidijos tikslas yra dengti pastoviuosius kaštus, tame tarpe ir nuomą, kuriai prieš tai galiojęs kompensacijų mechanizmas panaikintas. Tuo pat metu savarankiškai dirbantiems asmenims planuojama minimalios paramos (subsidijos) suma, kitaip "grindys", tėra 100 eurų", — teigia Paluckas.

Kreipimesi sakoma, kad savarankiškai dirbantiems asmenims taikoma parama yra pritaikyta pagal šių asmenų sumokėtus mokesčius ir visiškai neįvertina pastoviųjų patiriamų tokio verslo kaštų.

"Į paramą galintys pretenduoti asmenys jau būna įvykdę mokestines prievoles, ir neturėtų būti laikomi atsakingi už valstybės vykdomos politikos rezultatus. Ne individualių verslininkų kaltė, kad valstybė yra susikūrusi sudėtingą "kelių greičių" mokestinę sistemą ir dėl šios priežasties sumokėtų mokesčių suma, kai kuriais atvejais, yra itin nedidelė", — teigia jis.

Jis Vyriausybei siūlo kelti apatinę paramos ribą iki 500 eurų, o viršutinę paramos ribą mažinti iki 5000 eurų. Anot Palucko, tokie pakeitimai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslininkams sudarytų teisingesnes sąlygas įveikti ekonomikos kritimą.

Seimas
© Sputnik / Владислав Адамовский

Socialdemokratas taip pat prašo panaikinti "diskriminacinį bei dvigubais standartais grįstą" prekybos reguliavimą turgavietėse. Jis primena, kad dabartinė prekybos turgavietėse kompensacijų tvarka numato prekeiviams padengti prekyvietės mokestį (rinkliavą).

"Dėl kokių priežasčių asmenys, kurie nuomojasi paviljonus pagal nuomos sutartis tose pačiose turgavietėse, negaus tokios kompensacijos? Identiška veikla užsiimančios asmenų grupės gauna skirtingą paramą ir tai yra atvira diskriminacija. Siūlome nustatyti, jog visi prekiaujantys turgavietėse, nepriklausomai nuo prekybos vietos (prekyvietė-stalas, palapinė ar paviljonas) nebūtų diskriminuojami ir galėtų gauti vienodą paramą (kompensaciją)", — teigia Paluckas.

Politiko vertinimu, priimant sprendimus dėl prekybos atlaisvinimo turgavietėse padarytos "sunkiai suvokiamos išimtys" dėl prekybos apribojimų palikimo prekybai iš kioskų bei paviljonuose.

"Šis sprendimas ne tik taiko dvigubus standartus toje pačioje turgavietėje prekiaujančioms asmenų grupėms, tačiau ir diskriminuoja turgaus prekeivius kitų prekybos formų atžvilgiu (mažoms parduotuvėms su atskiru įėjimu iš lauko prekyba leidžiama). Prašome panaikinti diskriminacinį bei dvigubais standartais grįstą prekybos reguliavimą turgavietėse", — kreipimesi į Šimonytę rašo Paluckas.

Lietuvoje karantinas buvo įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki vasario pabaigos. Vyriausybė patvirtino apribojimų švelninimo planą, atsižvelgiant į atvejų skaičių. Pakeitimai liečia ne maisto prekių parduotuves, maitinimo įstaigas ir paslaugų sektorių.

Šalyje iš viso nustatyta daugiau nei 191 tūkstantis COVID-19 atvejų, per 175 tūkstančiai žmonių pasveiko ir 3 095 mirė.

Anksčiau paskelbta, kad valstybė skirs 30 milijonų eurų smulkioms ir vidutinėms įmonėms koronaviruso tyrimui atlikti. Verslui bus iš dalies kompensuojamos išlaidos už sveikatos priežiūros įstaigose atliekamus skubius tyrimus ir tyrimus darbuotojams.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Gintautas Paluckas, vyriausybė
Kaziuko mugė

Vilniaus Kaziuko mugė keliasi į internetą

(atnaujinta 16:05 2021.03.04)
Autorinių darbų kūrėjai bei talentingi gamintojai ištisus metus galės pristatyti savo dirbinius sprekybineje platformoje internete

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Šiais metais tradicinė Kaziuko mugė vyks ne sostinės senamiesčio gatvėse, o internete, ir truks ištisus metus, ketvirtadienį praneša Vilniaus savivaldybė.

Kaip pažymėjo Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė, saugiai suorganizuoti šimtus tūkstančių žmonių pritraukiančią šventę neįmanoma.

"Akivaizdu, kad kovą planuota Kaziuko mugė Vilniuje tikrai neįvyks. Sausį svarstėme galimybę perkelti renginį į balandį, tačiau matydami situaciją ir visų pirma galvodami apie žmonių saugumą, nusprendėme šiais metais Vilniaus senamiestyje mugės neorganizuoti. Kad ir kokie būtų karantino ribojimų sušvelninimai balandžio – gegužės mėnesiais, galimybė saugiai suorganizuoti šimtus tūkstančių žmonių pritraukiančią šventę yra praktiškai neįmanoma", – sakė Tamošiūnaitė.

Amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai savo e-parduotuvės atidarė platformoje craftson.lt. Mugė prasidės kovo 4-ąją.

Kaip teigia vienas iš šio projekto iniciatorių Renaldas Gražys, Craftson.lt – vieta, kur autorinių darbų kūrėjai bei talentingi gamintojai savo dirbinius, kupinus rankų šilumos, širdies ir gerų emocijų, galės pristatyti ištisus metus. 

"Ko gero, daugeliui tradicinės Kaziuko mugės dalyvių, kuriančių tradicinius, rankų darbo gaminius yra didelis iššūkis susikurti ir administruoti savo e-parduotuvę, o lankytojui – atrasti šiuos talentus. Tikiu, kad ši platforma padės sujungti kūrybiškumą ir meistrystę, tradiciją ir šių dienų galimybes lengvai, o svarbiausia saugiai įsigyti kažką originalaus, gražaus ir ypatingo", – teigė Gražys.

Mugės dalyviams skirtoje elektroninėje parduotuvėje kiekvienas nekeldamas kojos iš namų galės ne tik pasigrožėti menininkų darbais, bet ir juos įsigyti saugiai bei patogiai. 

Kaziuko mugės ištakos siekia XVII amžių ir manoma, kad šimtmečius gyvuojantis kasmetis renginys nevyko tik Antrojo pasaulinio karo metais. 

Pasieniečiai

Pasieniečiai sulaikė teisėsaugos ieškomą Pasvalio rajono gyventoją

(atnaujinta 15:01 2021.03.04)
Šiemet pasieniečiai sulaikė 82 asmenis, kurių dėl nusikaltimų ar nusižengimų ieškojo Lietuvos ir užsienio valstybių teisėsauga

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Kalvarijos užkardos pasieniečiai sulaikė į šalį grįžtantį Pasvalio rajono gyventoją, kuris buvo ieškomas kaip kaltinamasis nusikaltimo padarymu, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Trečiadienį VSAT pareigūnai Lazdijų rajono Tarnaukos kaimo ribose, kelyje Seinai – Lazdijai, patikrinti sustabdė iš Lenkijos įvažiavusį mikroautobusą "Mercedes Benz" lietuviškais numeriais. Pasieniečiai patikrino juo į Lietuvą vykusių asmenų dokumentus.

Tarp jų buvo 24-erių Pasvalio rajono gyventojas. Pasieniečiai nustatė, kad jo paiešką 2020-ųjų liepą paskelbė Panevėžio apskrities policija. Vyras yra kaltinamas nusikaltimo padarymu.

VSAT pareigūnai jį išlaipino iš mikroautobuso, sulaikė ir pristatė į Kalvarijos užkardą. "Mercedes Benz" vairuotojui bei keleiviams leista vykti toliau.

Vėliau teisėsaugos ieškomą vyrą pasieniečiai perdavė atvykusiems paieškos iniciatoriams.

Iš viso šiemet pasieniečiai sulaikė 82 asmenis, kurių dėl nusikaltimų ar nusižengimų ieškojo Lietuvos ir užsienio valstybių teisėsauga.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Neapdraustą automobilį vairavęs Baltarusijos pilietis mėgino papirkti VSAT pareigūnę
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" statyba Danijos vandenyse tęsėsi iki rugsėjo

(atnaujinta 16:29 2021.03.04)
Kaip pažymėta "Nord Stream 2 AG", "Akademik Čerskij" išvyko iš Vismaro uosto Kaliningrado srityje bandymams atlikti, o po to pradės vamzdžių klojimo darbus išskirtinėje ekonominėje Danijos zonoje

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Danijos jūrų administracijos (DMA) duomenimis, "Nord Stream-2" statyba Danijos vandenyse buvo pratęsta iki rugsėjo pabaigos.

Kaip nurodoma agentūros svetainėje, "Nord Stream 2 AG" projekto operatorius pranešė, kad "Fortuna" vamzdyną prisijungs "Akademik Čerskij". Darbai ir toliau vyks prie Bornholmo salos.

Iš DMA pranešimo laivų judėjimas šioje srityje bus ribotas.

"Išsami informacija: iki 2021 metų rugsėjo pabaigos tarp 1) — 7) pozicijų bus nutiesti du dujotiekiai", — sakoma pranešime.

Kaip pažymėta "Nord Stream 2 AG", "Akademik Čerskij" išvyko iš Vismaro uosto Kaliningrado srityje bandymams atlikti, o po to pradės vamzdžių klojimo darbus išskirtinėje ekonominėje Danijos zonoje.

Anksčiau buvo pranešta, kad darbai Danijos vandenyse bus vykdomi iki balandžio pabaigos. Tuo pačiu "Gazprom" pareiškė, kad nėra tikslios "Nord Stream-2" statybos pabaigos datos, svarbu pati projekto pradžia.

Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Danija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje