Vaikas

Ekonomistas išmokas vaikui Lietuvoje pavadino kukliomis, palyginti su Latvija

(atnaujinta 18:47 2021.02.17)
Lietuvos valdžia pernai priėmė sprendimą dėl vienkartinės 120 eurų išmokos vaikui, o Latvijos vyriausybė — 500 eurų

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas palygino vienkartines išmokas vaikui Lietuvoje ir Latvijoje.

Latvijos vyriausybė nusprendė mokėti 500 eurų išmoką už kiekvieną šeimoje auginamą vaiką ("vaiko pinigai"). Pasak ekonomisto, praėjusių metų Lietuvos sprendimas mokėti 120 eurų už vaiką ir 200 eurų daugiavaikėms šeimoms atrodo kuklokai.

Povilauskas patikslino, kad Latvijoje kas mėnesį išmokami vaiko pinigai yra mažesni negu Lietuvoje, tačiau ten kiekvienam dirbančiajam pritaikomas 250 eurų neapmokestinamų pajamų dydis už kiekvieną vaiką, o tai duoda naudą.

Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad Latvijos valdžia diskutuoja ir apie vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams.

"Panašu, kad kažkas Latvijos vyriausybėje peržiūrėjo praėjusių metų Lietuvos ekonomikos skatinimo priemones ir nusprendė paimti tas, kurios labiausiai patiko žmonėms", — parašė Povilauskas savo Facebook paskyroje.

Praėjusią vasarą Lietuvoje buvo nuspręsta išmokėti vienkartinę 120 eurų išmoką už vaiką. Taip pat neįgalūs vaikai, vaikai iš daugiavaikių ir mažas pajamas gaunančių šeimų turėjo gauti po 200 eurų. Tai buvo padaryta siekiant sušvelninti pandemijos poveikį.

Tegai:
vaiko išmoka, Latvija, Lietuva
Briedis kelyje

Vasarį aplinkosaugininkai gavo daugiau nei 1,5 tūkst. gyventojų pranešimų

(atnaujinta 00:40 2021.03.06)
Vien per praėjusį mėnesį dėl įvykių su laukiniais gyvūnais buvo pranešta daugiau kaip 900 kartų, iš kurių apie 500 buvo apie su transporto priemone susidūrusius laukinius gyvūnus

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba šių metų vasarį gavo 1 595 gyventojų pranešimus, praneša departamento spaudos tarnyba.

Vilniaus regiono žmonės lapkritį į PPT kreipėsi 358 kartus, Kauno — 281, Klaipėdos — 297, Alytaus — 114, Marijampolės — 63, Panevėžio — 125, Šiaulių — 218, Utenos — 139.

Didžiąją dalį gautų pranešimų sudaro pranešimai apie įvykius dėl sužeistų, automobilio užmuštų ar sužalotų laukinių gyvūnų, dėl laukinių gyvūnų, esančių nebūdingoje jiems aplinkoje, atklydusių į gyvenamąsias vietoves. Taip pat dėl laukinių gyvūnų, galinčių kelti pavojų žmonėms, jų sveikatai ar turtui.

Vasarį gauta 911 pranešimų dėl įvykių su laukiniais gyvūnais, iš kurių 499 buvo apie su transporto priemone susidūrusius laukinius gyvūnus. Palyginimui, 2020 metų vasarį buvo gauta 566 pranešimų dėl įvykių su laukiniais gyvūnais, iš kurių 411 pranešimų buvo apie laukinių gyvūnų susidūrimus su transporto priemone.

Be įvykių su laukiniais gyvūnais, daugiausia pranešimų apie galimus gamtosauginius pažeidimus gauta dėl atliekų deginimo (124), tai sudaro 20 proc. visų gautų pranešimų. 

Apie medžioklės pažeidimus šį vasarį pranešta 80 kartų (13 proc.), atliekų netvarkymą — 52 (9 proc.), atliekų deginimą — 124 (20 proc.),  žvejybos pažeidimus — 65 (11 proc.), vandens taršą — 26 (4 proc.), taršą nuotekomis — 75 (12 proc.), oro taršą — 77 (13 proc.).

Tegai:
aplinkosaugininkai, gyvūnai
Dar šia tema
Aplinkosaugininkai aptiko galimą taršos šaltinį Salantų miestelyje
Pasienietė

Suklastotą vairuotojo pažymėjimą pasieniečiams pateikęs baltarusis suimtas mėnesiui

(atnaujinta 14:22 2021.03.05)
Pasieniečiams prie vairo sėdėjęs užsienietis pateikė tvarkingus automobilio dokumentus, tačiau jo turėtas baltarusiškas vairuotojo pažymėjimas sukėlė įtarimų

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Kalvarijos pasieniečiai sulaikė baltarusį, kuris patikros metu pateikė, įtariama, suklastotą savo šalies vairuotojo pažymėjimą. Apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienį VSAT pareigūnai ties Lazdijų rajono Akmenių kaimu patikrinti sustabdė iš Lenkijos ką tik įvažiavusį automobilį "Honda Accord". Serbiškais numeriais pažymėtą transporto priemonę vairavo 40-metis Baltarusijos pilietis, turintis Serbijos vizą. Taip pat kartu kaip keleivis vyko Serbijos pilietis.

Pasieniečiams prie vairo sėdėjęs užsienietis pateikė tvarkingus automobilio dokumentus, tačiau jo turėtas baltarusiškas vairuotojo pažymėjimas sukėlė įtarimų. Pirminiais duomenimis, tai — klastotė.

VSAT pareigūnai vairuotoją sulaikė ir uždarė į areštinę.

Dėl disponavimo suklastotu dokumentu ar jo panaudojimo Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už šį nusikaltimą baltarusiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Vėliau baltarusis suimtas mėnesiui ir patalpintas į Kauno tardymo izoliatorių.

Automobilis "Honda Accord" perduotas tvarkingus dokumentus turėjusiam Serbijos piliečiui. Jam leista tęsti kelionę.

Dar šia tema
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Pasieniečiai sulaikė Vokietijoje ieškomą moterį
Vakcina nuo koronaviruso

Naujos koronaviruso padermės sumažino vakcinų veiksmingumą

(atnaujinta 00:47 2021.03.06)
Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 mutacijas, kilusias iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise mokslininkai įrodė, kad trys naujos greitai plintančios SARS-CoV-2 koronaviruso padermės yra atsparios antikūnams prieš pradinę viruso formą, atsirandantiems skiepijant arba pasveikus nuo COVID-19. Tyrėjų straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Nature Medicine".

Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 variantus, kilusius iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos, sako mokslininkai. Nors kai kurie žmonės sukuria pakankamai antikūnų, kad būtų apsaugoti nuo šių atmainų, susilpnėjęs imunitetas yra rizikos faktorius vyresnio amžiaus žmonėms.

Vakcinos nukreiptos į koronaviruso S-baltymą, kuris užtikrina viruso gebėjimą prisitvirtinti prie ląstelių ir į jas patekti. Beveik metus pandemijos metu koronaviruso mutacijos nepaveikė šios molekulės, tačiau naujose padermėse buvo rasta reikšmingų pokyčių, kurie galėjo sumažinti vaistų ir vakcinų, atpažįstančių S baltymą, veiksmingumą.

Tyrėjai ištyrė antikūnų kiekį žmonių, kurie pasveiko po SARS-CoV-2 infekcijos ar buvo paskiepyti Pfizer vakcina, kraujyje. Jie taip pat ištyrė antikūnus pelių, žiurkėnų ir beždžionių, vakcinuotų eksperimentine COVID-19 vakcina, sukurta Vašingtono universiteto medicinos mokykloje, kraujyje. Paaiškėjo, kad įprasto antikūnų lygio pakako neutralizuoti padermę iš JK, tačiau kitoms dviem koronaviruso mutacijoms reikėjo 3,5–10 kartų daugiau antikūnų.

Nors mokslininkai negali pasakyti, kaip naujos galimybės paveiks pandemiją, mokslininkai tikisi, kad vakcinos nepraras efektyvumo ir koronavirusas nesukels atsparumo vaistams.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje