Тест на коронавирус

Sveikatos ekspertų tarybos narys pakomentavo preliminarius 2020 metų mirštamumo rodiklius

(atnaujinta 10:45 2021.02.19)
Jo teigimu, kadangi duomenys yra preliminarūs, galima ilgai ginčytis dėl jų tikslumo, todėl derėtų kliautis dinamika ir augimu, o ne absoliučiais skaičiais

VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Mirčių nuo koronaviruso skaičius yra didesnis nei pagal pirmąjį apibrėžimą, naudojamą Statistikos departamento, bet mažesnis už trečiąjį, savo Facebook paskyroje teigia Sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Jo teigimu, 95 % visų COVID-19 mirčių yra spalio–gruodžio mėnesiais (92 % — lapkričio–gruodžio mėnesiais). Tuo pačiu, mirčių nuo kraujotakos ligų lapkričio–gruodžio mėnesiais ženkliai padaugėjo, palyginti su 2019 metais.

Jis padarė išvadą, kad metiniai mirčių nuo koronaviruso palyginimai nelabai turi prasmės, nes lyginti reikia paskutinius mėnesius ir kadangi duomenys preliminarūs, tai galimai mirčių nuo viruso kiekis didės.

"Turint daugiau duomenų kaip taisyklė padaugėja klausimų. Pavyzdžiui labai įdomu koks yra mirčių priežasčių pasiskirstymas sirgusių covid-19 vs nesirgusių. Jeigu covid-19 nepadidina mirties tikimybės, tai pasiskirstymas turi būti vienodas, ty nuo kraujotakos ligų turėtų mirti vienodas procentas sirgusių covid-19 ir nesirgusių. Kitas įdomus pasiskirstymas yra pagal amžių", — rašo jis.

Pabrėžiama, kad vien tvarkingas visų statistinių hipotezių surašymas bei jų patikrinimas sudarytų visai neblogo bakalaurinio darbo pagrindą (statistikos ir panašių specialybių).

"Iš epidemijos valdymo pusės tai epidemijos nevaldymo kaina akivaizdi, spalio-gruodžio mėnesį laiku neįvesti apribojimai (ir/arba bendras situacijos nevaldymas) lėmė eksponentinį atvejų augimą kuris pavirto į staigų mirčių nuo covid-19 išaugimą", — teigia jis.

Pažymima, jog kadangi duomenys yra preliminarūs, galima ilgai ginčytis dėl jų tikslumo, todėl derėtų kliautis dinamika ir augimu, o ne absoliučiais skaičiais.

Tegai:
mirtis, Lietuva, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1482)
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupę Astravo AE klausimams

(atnaujinta 11:24 2021.03.06)
Lietuvos energetikos ministro Dainius Kreivys pažymėjo, jog Astravo atominė elektrinė yra "geopolitinis projektas" ir bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupė, kuri keistųsi informacija apie Baltarusijos AE, elektros importą iš Rusijos, stebėtų ir analizuotų energijos tiekimo bei prekybos srautus, praneša Lietuvos energetikos ministerija.

Susitarimas buvo pasiektas per Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio susitikimą su Ukrainos kolega Jurijumi Vitrenko Kijeve.

Kreivys pažymėjo, jog Astravo atominė elektrinė yra “geopolitinis projektas” ir bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė, todėl šalis turi solidarizuotis stabdant projekto tolimesnę plėtrą.

Jis pabrėžė, jog, pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie kelia rimtą rūpestį ir rodo didelį jos "nesaugumą". Ministras akcentavo svarbą neprekiauti nesaugia elektra iš Baltarusijos, kaip būtiną sąlygą stabdant II-ojo atominės elektrinės bloko statybas.

Planuojama, kad darbo grupė dalintųsi patirtimi apie vykstančius sinchronizacijos projektus bei informacija vykdant šalių desinchronizaciją nuo rusiškos elektros energijos tiekimo.

"Glaudus mūsų bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, siekiant energetinės nepriklausomybės – turime tai užtikrinti aukščiausiu politiniu lygiu", – akcentavo Kreivys.

Ministras Kreivys Ukrainos kolegai taip pat pristatė gerąją Lietuvos patirtį vystant biokuro sektorių ir pakvietė Vitrenko detaliau susipažinti su šia sritimi vizito Lietuvoje metu. 

Kreivys ir Vitrenko taip pat aptarė pasirengimą š. m. kovo 18 d. numatytai Lietuvos – Ukrainos Prezidentų tarybai.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pasiūlys Latvijai ir Estijai naują būdą boikotuoti Astravo AE
Astravo AE, pandemija ir bendras tikslas: Lietuvos ir Estijos vadovai surengė susitikimą
Šimonytė susitiko su Estijos prezidente: aptarė pandemiją, vakcinaciją ir Astravo AE
AstraZeneca

Bent vieną skiepą nuo COVID-19 gavo 31,5 proc. vyresnių nei 80 metų gyventojų

(atnaujinta 10:41 2021.03.06)
Statistikos departamento duomenys rodo, kad pirmąja vakcinos doze paskiepyta 209 tūkst. šalies gyventojų

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 31,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo šeštadienio Statistikos departamento duomenys.

Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 17,6 proc.

Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta 209 tūkst. arba 7,48 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo 85, 3 tūkst. arba 3,05 procentai.

Statistikos departamento skelbiamas žemėlapis rodo, jog daugelyje savivaldybių vakcinacija vyksta daugiau mažiau tolygiai. Šią savaitę per parą darbo dienomis pirmąja doze Lietuvoje paskiepyta po 7,3-10 tūkst. žmonių kasdien. Savaitgalį paskiepijama po kelis šimtus žmonių.

Pandemijos metu šalyje iš viso buvo nustatyti 201 799 COVID-19 atvejai, iš viso žuvo 3 321 žmogus.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
COVID-19, vakcinacija, vakcina
Dar šia tema
Atnaujintas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas, jį papildė Malta ir Serbija
Lietuvoje nustatyta 450 naujų COVID-19 atvejų
COVID-19 traukiasi: NVS šalyse užsikrėtimų skaičius mažėja
Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Lietuvos VSD ataskaita ne nustebino, o pralinksmino atskleidė pikantiškas istorijas

(atnaujinta 10:38 2021.03.06)
Naujausia Lietuvos valstybės saugumo departamento vertinimas atrodo kaip jaudinantis trileris. Šaunias istorijas apie Rusijos šnipus papildė baltarusių "braškė". Turime pavydėti tiems, kurie gavo pilną jos versiją (21+) su antraše "visiškai slapta"

Pirmiausia sumanios Lietuvos žvalgybos operacijos dėka pavyko nukreipti Rusijos šnipinėjimo agentūros pajėgas nuo pagrindinio praėjusių metų įvykio — Seimo rinkimų. Lietuvos politinio elito karštas Baltarusijos opozicijos palaikymas išblaškė dėmesį. Tai sudarė oponentams įspūdį, kad "fronto pralaužimas" įvyks būtent Minsko kryptimi Astravo AE srityje. Ten buvo mesti pagrindiniai rezervai. Ir Kremliui nepakako jėgų kištis į Lietuvos seimūnų rinkimus.

"2020 metais vykusiems Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams nei Rusijos propagandistai, nei Kremliaus režimo pareigūnai didelio dėmesio neskyrė, rinkimų kampanijos metu nebuvo užfiksuota sistemingų bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus", — skelbiama vertinime.

Buvo dedama daug pastangų, kad būtų išardytas šnipų tinklas ir vietos nesantaikos kėlėjų pogrindis. Streikininkų ir agentų, taip pat profesionalaus operatyvininkų darbo dėka, prieš rinkimus pavyko susilpninti jų pajėgas.

"Jiems nepavyko sudaryti bendro rinkimų sąrašo dėl tarpusavio konfliktų ir organizacinių įgūdžių trūkumo, o kai kurių iš jų bandymai rinkti parašus kaip nepriklausomiems kandidatams baigėsi nesėkme", — pateikė ataskaitą VSD.

Na, toliau, mielas skaitytojau, tu viską žinai. Rinkimus laimėjo teisingiausios politinės jėgos — krikščionių konservatoriai ir rožiniai liberalai. Tačiau dar per anksti atsipalaiduoti. Po dvejų metų vyks vietos valdžios rinkimai. O Kremliuje nemiega. Rusijos ČK jau kuria naują klastą ir siunčia agentus į Lietuvą, kad sužinotų, kur yra Lietuvos miestų ir regionų Seimas, ministerijos ir vietos valdžios pastatai.

Vieną tokių šnipų, kaip du vandens lašai, panašų į "artimiausią Vladimiro Putino draugą", verslininką Jevgenijų Prigožiną, budrūs Lietuvos žvalgybos pareigūnai atsekė prie pat sienos Vilniaus oro uoste. Jau seniai žinoma, kad Rusijos šnipai, įpratę prie demonstratyvumo ir prabangos, privačiais lėktuvais skrenda į pasaulio demokratijos šalis ir atvirai vaikšto po sostines, nesidrovėdami fotografuojasi strateginių objektų — parlamentų, vyriausybių, ministerijų ir netgi NATO karinių bazių fone. Įžūlus, žinai!

Baltarusių kolegos prilygsta jiems. Prisižiūrėję filmų apie Džeimsą Bondą, Baltarusijos saugumo pareigūnai vilioja Lietuvos piliečius į "medaus spąstus". Toks patiklus lietuvis, žinantis valstybės paslaptis, atvyks į Minską ar Gomelį nusipirkti pigių cigarečių, degtinės ar benzino, o ten jo laukia graži čekistė. Ir štai — jie jau kartu lovoje! Ir vėliau grasina nusiųsti nuotraukas žmonai, jei jis neišduos "karinės paslapties". Bet lietuviai yra savo šalies patriotai. Net bijodami atskleisti trumpalaikę svetimavimą, jie nepasiduoda provokacijoms. Iš karto grįžę į gimtinę, jie skuba atgailauti į VSD. Netikite? Štai jums didvyriško 34 metų Lietuvos piliečio pavyzdys.

Tačiau kinų šnipai elgiasi sudėtingiau, o ne gremėzdiškai, kaip rusai ar baltarusiai. Su šmaikščia šypsena veide jie įsigyоф pasitikėjimą labai viliojančiais pasiūlymais. Jie siunčia humanitarinę pagalbą kaukių ir testų forma koronaviruso pandemijos metu. Jie siūlo naujausias technologijas ir milijardus dolerių investicijų į patiklias šalis. Bet mes žinome, kad tai ne iš grynos širdies, o tik dėl priedangos, norint sužinoti tą pačią Lietuvos "valstybinę paslaptį". O kas toji, ši paslaptis, kartais net patys Lietuvos žvalgybos pareigūnai nežino. Juk ji (paslaptis) yra paslėptas saloje, skrynioje, palaidotoje po šimtmečių senumo ąžuolu, pasodintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Net baisus šnipų navigacijos tinklas "Glonass" negali aptikti šios salos. Ir apie tą paslaptį Lietuvoje žino tik vienas žmogus. Jo vardas ir pavardė taip pat yra paslaptis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Kinija, Rusija, Lietuva, Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Dar šia tema
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas