Koronaviruso vakcina

Vyriausybė patvirtino "Novavax" vakcinos įsigijimą

(atnaujinta 12:06 2021.02.18)
Lietuva iš viso gaus 633 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių, o jų tiekimas turėtų prasidėti jau antrąjį šių metų ketvirtį

VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Vyriausybė nutarė įsigyti daugiau nei 16 tūkst. papildomų vakcinos dozių iš farmacijos kompanijos "Novavax", praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Pabrėžiama, kad Lietuva iš viso gaus 633 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių, o jų tiekimas turėtų prasidėti jau antrąjį šių metų ketvirtį.

"Europos Komisijai vykdant derybas su "Novavax" Ministrų kabinetas vasario 3 dieną pritarė 620 tūkst. vakcinos dozių pirkimui iš šio gamintojo, tačiau tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių proporcingai išdalijus kiekius Lietuvai atiteko kiek daugiau nei 616 tūkst. vakcinos dozių", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad kai kurios valstybės narės pageidavo įsigyti mažiau vakcinų, negu joms buvo siūloma vadovaujantis proporcingumo principu, todėl likusioms šalims buvo pasiūlyta papildomų vakcinų.

Tuo pačiu vyriausybė sutiko jų įsigyti, atsižvelgdama į ankstyvą tiekimo grafiką, paprastas transportavimo ir laikymo sąlygas bei apsaugą nuo COVID-19 Pietų Afrikos mutacijos.

Pažymima, kad ES šiuo metu yra užregistruotos ir naudojamos trijų gamintojų vakcinos: "BioNTech&Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca". Išankstinės sutartys taip pat yra sudarytos su farmacijos kompanijomis "Janssen Pharmaceutica NV", "Sanofi Pasteur & GSK" ir "CureVac". Europos Komisija taip pat vykdo derybas su kompanijomis "Novavax" ir "Valneva".

Lietuva užsitikrino daugiau nei 9 mln. vakcinos dozių. Šio kieko turėtų užtekti paskiepyti daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskieptų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.

Tegai:
Lietuva, vakcina, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1469)
Pasieniečiai

Pasieniečiai sulaikė teisėsaugos ieškomą Pasvalio rajono gyventoją

(atnaujinta 15:01 2021.03.04)
Šiemet pasieniečiai sulaikė 82 asmenis, kurių dėl nusikaltimų ar nusižengimų ieškojo Lietuvos ir užsienio valstybių teisėsauga

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Kalvarijos užkardos pasieniečiai sulaikė į šalį grįžtantį Pasvalio rajono gyventoją, kuris buvo ieškomas kaip kaltinamasis nusikaltimo padarymu, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Trečiadienį VSAT pareigūnai Lazdijų rajono Tarnaukos kaimo ribose, kelyje Seinai – Lazdijai, patikrinti sustabdė iš Lenkijos įvažiavusį mikroautobusą "Mercedes Benz" lietuviškais numeriais. Pasieniečiai patikrino juo į Lietuvą vykusių asmenų dokumentus.

Tarp jų buvo 24-erių Pasvalio rajono gyventojas. Pasieniečiai nustatė, kad jo paiešką 2020-ųjų liepą paskelbė Panevėžio apskrities policija. Vyras yra kaltinamas nusikaltimo padarymu.

VSAT pareigūnai jį išlaipino iš mikroautobuso, sulaikė ir pristatė į Kalvarijos užkardą. "Mercedes Benz" vairuotojui bei keleiviams leista vykti toliau.

Vėliau teisėsaugos ieškomą vyrą pasieniečiai perdavė atvykusiems paieškos iniciatoriams.

Iš viso šiemet pasieniečiai sulaikė 82 asmenis, kurių dėl nusikaltimų ar nusižengimų ieškojo Lietuvos ir užsienio valstybių teisėsauga.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Neapdraustą automobilį vairavęs Baltarusijos pilietis mėgino papirkti VSAT pareigūnę
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių
Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė
Kelias Vilniuje

Bilotaitė aptarė su savivaldybėmis pasirengimą artėjančiam karantino sušvelninimui

(atnaujinta 16:05 2021.03.04)
Tuo pačiu pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su savivaldybių atstovais aptarė pandemijos valdymo priemones, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).

"Šiuo metu matome, kad yra susidarę savotiški klasteriai — savivaldybių grupės, regionai — kuriuose  sergamumo situacija yra nebloga, kitose savivaldybėse rodikliai prastesni. Turime patvirtintą karantino priemonių keitimo planą. Su savivaldybių atstovais diskutuojame, kaip galima būtų pritaikyti bendrą planą atskiroms savivaldybėms ar regionams", — sakė ji.

Tuo pačiu, susitikimo metu buvo kalbama apie savivaldybių ir centrinių institucijų bendradarbiavimą bei koordinavimą, švietimą. Ieškoma sprendimų, kad moksleiviai galėtų kuo greičiau grįžti į kontaktinį mokymąsi. 

Pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė.

"Apgailestaujame, kad vakcinavimo ir testavimo apimtys kol kas nėra didelės. Mes matome, kad jeigu yra pasirinkimas tarp testavimo ir netestavimo, tai piliečiai labiau renkasi nesitestuoti, o kadangi drausminių įrankių nėra, todėl sudėtinga siekti tikslo didinti testavimo apimtis", — sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Taip pat buvo aptartas ir judėjimo ribojimų atlaisvinimas savivaldybėse.

"Tam reikia ypač atsakingai pasiruošti, nes situacija savivaldybėse yra labai nevienoda. Akivaizdu, kad ten, kur yra geresnė situacija, ir judėjimas galėtų būti laisvesnis, o ten, kur yra blogiau, kur yra daugiau nei 500 susirgimo atvejų, turėtų būti atsakingiau žiūrima. Priešingu atveju neatsakingi sprendimai gali išauginti susirgimų skaičių", — sako Bilotaitė.

Karantinas galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. Nuo vasario 15 dienos atlaisvintos kai kurios veiklos. Leista veikti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, bei leidžiama atsidaryti grožio, masažo, tatuiruočių salonams.

Tegai:
Lietuva, karantinas, koronavirusas, savivaldybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1469)
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu

Nausėda su EK pirmininkės pavaduotoju aptarė Astravo AE kausimą

(atnaujinta 14:56 2021.03.04)
Šiuo metu laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl Astravo AE elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Europos Komisijos vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už ekonomiką ir prekybą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta Astravo atominei elektrinei ir Europos Vadovų Tarybos sprendimui išnagrinėti priemones, užkertančios kelią Astravo AE pagamintos elektros energijos patekimui į ES rinką.

Президент Литвы Гитанас Науседа на дистанционной встрече с зампредседателем Еврокомиссии Валдисом Домбровскисом
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu

Šalies vadovas akcentavo, kad Astravo AE neatitiktis ES reikalavimams ir rekomendacijoms yra “ES principingumo ir politikos nuoseklumo išbandymas”, todėl visos streso testų rekomendacijos privalo būti įgyvendintos nedelsiant.

Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba dar gruodį paragino Europos Komisiją numatyti galimas priemones, kurios padėtų užkirsti kelią komerciniam elektros importui iš “nesaugių” trečiųjų šalių branduolinių jėgainių.

"Dabar metas valstybėms narėms imtis kolektyvinių veiksmų, kad apsaugotume ES rinką nuo nesaugios energijos importo iš trečiųjų šalių", – pabrėžė prezidentas.

Šalies vadovas priminė, kad laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje.

Pokalbio su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju metu taip pat aptarti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir "RailBalticos" projektai. 

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuvoje pareikšta, kad nepanaudotas penktadalis gautų vakcinos nuo COVID-19 dozių
Pokyčiai Prezidentūroje: traukiasi Bubnelis
Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje