Medicininė kaukė

Vaistininkai papasakojo, kodėl vaistinėse nėra medžiaginių kaukių

(atnaujinta 20:20 2021.02.20)
Pasak farmacininkės, vienkartines kaukes žmonės keičia dažniau, nes netgi ir tuo atveju, kai pamiršta tai padaryti, pastebi, kad jos išsitepė ar sušlapo, ir tai lyg priminimas

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Neturinčios sertifikato kaukės yra mažai efektyvios, o kai kuriose šalyse jas dėvėti net draudžiama, įspėja "Eurovaistinės" vaistininkai.

"Eurovaistinės" vaistininkė Jovita Juodsnukytė papasakoja, kad vis dar labai daug šalies gyventojų dėvi kaukes, kurių neefektyvumas jau yra moksliškai įrodytas. "Pačių pasigamintos medžiaginės kaukės neapsaugo nei nuo viruso platinimo, nei užsikrėtimo, tai tik barjeras, bet viruso dalelių nesustabdo, nes tai yra ne tam pritaikyta medžiaga. Jos veikia labiau kaip psichologinė apsauga", — paaiškina vaistininkė.

Pasak farmacininkės, vienkartines kaukes žmonės keičia dažniau, nes netgi ir tuo atveju, kai pamiršta tai padaryti, pastebi, kad jos išsitepė ar sušlapo ir tai lyg priminimas. "Dažnas medžiagines kaukes tikrai dėvi ilgiau ir neprižiūri jų pagal reikalavimus", — pastebi ji.

Bendrovės komunikacijos vadovė Laura Bielskė sako, kad pasikeitus karantino sąlygoms ir nuo pirmadienio į darbą sugrįžus grožio specialistams, pastebima, kad vaistinėse padaugėjo įsigyjančių medicinines kaukes. "Klientai iš karto pastebėjo, kad turime ir naujieną — sertifikuotas juodas vienkartines kaukes, jų populiarumą pastebėjom per pirmas kelias dienas, klientai įsigijo daugiau nei 2 000 vienetų šių kaukių", — sakė bendrovės atstovė.

Dar viena naujovė, apie kurią su vaistininkais kalbasi klientai, — dviejų kaukių dėvėjimas vienu metu. Vaistininkai sako, kad toks kaukių dėvėjimas gali būti tinkamas esant viešose vietose, kur nepavyksta išvengti aplinkinių. Primenama, kad siekiant apsisaugoti nuo virusų, svarbiausia yra ne kiek kaukių vienu metu dėvima, o kaip dažnai jos yra keičiamos ir ar teisingai dėvimos. Keisti kaukes reikia kas 2–3 valandas arba kaukei sušlapus.

Taip pat pabrėžiama, jog apsauginę kaukę reikia dėtis mėlyna puse į viršų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad apsauginė kaukė turi viršų ir apačią ir šios siūlės nėra vienodos. Paėmę jausite, kad viena kraštinė yra kietesnė, ten yra metalinė viela, kurią galite išlankstyti pagal savo nosį, o apatinis kraštas turėtų priglusti prie smakro. Kaukę reikia dėti tiksliai prie nosies, užkabinti už ausų ir patempti apačią, kad ji priglustų prie smakro.

Svarbu, kad nusiėmę kaukę, iškart ją išmestumėte ir nenaudotumėte antrą kartą. Juodsnukytė primena, kad nusiėmus kaukę būtina nusiplauti rankas ir neskubėti liesti veido. Žiemą išėjus pasivaikščioti rekomenduojama turėti bent keletą kaukių, nes jos greičiau sudrėksta.

Tegai:
koronavirusas, kaukės, vaistinės
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1484)
Dar šia tema
Paaiškėjo, kurią vietą Lietuva užima Europoje pagal sergamumą COVID-19
Rusijos URM pasiūlė užsienio diplomatams pasiskiepyti nuo COVID-19
Socialdemokratai Vyriausybei siūlo atsisakyti visuotinio karantino
kovo 7-osios šventės

Kokia šiandien diena: kovo 7-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.03.06)
Kovo 7 yra 66-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 299 dienos

Šiandien saulė teka 06:57, leidžiasi 18:14, dienos ilgumas 11:07.

Savo vardadienį šiandien švenčia Felicita, Rimtautas, Galmantė, Tomas ir Laima.

Kovo 7-oji Lietuvos istorijoje

1905 metais gimė Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1994 m.);

1916 metais gimė Filipas Bonoskis, JAV lietuvių rašytojas;

1942 metais gimė Birutė Teresė Lengvenienė, pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja;

1951 metais gimė Vytautas Grigolis, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2006 m.);

1953 metais gimė Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (g. 1869 m.);

1961 metais gimė Artūras Antanas Skučas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Sąjūdžio pagrindinių įkūrėjų, buvo pagrindinis Sąjūdžio Žinių redaktorius, organizatorius. Kūrė Savanorius, vėliau, Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyrių, kuriam vadovavo iki 1993 m.;

1970 metais gimė Darius Bražiūnas, Lietuvos skulptorius;

1992 – atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje;

2002 metais karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas.

Kovo 7-oji pasaulio istorijoje

1780 m. – Aleksandras Dešapelis, pasaulio šachmatų čempionas (1800–1821 m.) (m. 1847 m.);

1857 metais gimė Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1940 m.);

1876 metais Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) gavo patentą savo išrastam įtaisui, kurį jis pavadino telefonu;

1998 – buvęs SS kapitonas Erichas Prybkė (Erich Priebke) kariniame apeliaciniame teisme nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dalyvavimą didžiausiose Italijoje per Antrąjį pasaulinį karą žudynėse;

1999 metais mirė Stanley Kubrick, vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių (g. 1928 m.);

2013 metais mirė Damiano Damiani, italų kino režisierius, filmų apie mafiją kūrėjas (g. 1922 m.).

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Lietuvos paštas

Lietuvos paštas įspėja apie siuntų ir laiškų vėlavimus

(atnaujinta 22:26 2021.03.06)
Anot bendrovės, siuntos vėluoja dėl automatizuoto siuntų skirstymo sistemos diegimo ir neįprastai didelio siuntų srauto

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Lietuvos paštas praneša apie dalies siuntų ir laiškų vėlavimus.

Vėlavimų priežastys — vis dar išliekantis ypač didelis siuntų srautas ir pereinamasis laikotarpis diegiant automatizuotą siuntų skirstymą. 

"Nuo kovo 1-osios Lietuvos paštas pradėjo perėjimą prie automatizuoto siuntų skirstymo. Šiuo metu esame pereinamajame laikotarpyje: palaipsniui pajungiame ir kalibruojame visus operacijų procesus, kurių yra šimtai, atliekame sistemų tobulinimo darbus. Kadangi veiklą vykdome 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę, visus šiuos darbus tenka įgyvendinti paraleliai, nestabdant einamosios veiklos. Tokios apimties projekte neišvengiamai kyla ir iššūkių, dėl kurių šiuo laikotarpiu dalis siuntų gali vėluoti", — teigia Norbertas Žioba, Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų vadovas.

Anot jo, siekiant užtikrinti kuo spartesnį ir sklandesnį siuntų pristatymą, Lietuvos paštas šiuo laikotarpiu dedikavo papildomą žmonių komandą, kuri Vilniaus logistikos centre pamainomis dirba visą parą. Papildomi darbuotojai taip pat įdarbinti kituose padaliniuose, didesniais pajėgumais šiuo laikotarpiu veiks ir klientus aptarnaujantis kontaktų centras. 

Žioba pažymi, kad papildomų iššūkių šiuo metu kelia vis dar dėl pandemijos sutrikusi tarptautinė logistikos grandinė, taip pat neįprastai didelis siuntų srautas, kuris išlieka panašiame lygyje kaip intensyviausiais lapkričio–gruodžio mėnesiais. 

Lietuvos paštas
© Sputnik / Владислав Адамовский

Vasario mėnesio duomenys rodo, kad LP EXPRESS paštomatais ir kurjeriais keliavęs siuntų kiekis buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei tuo pačiu periodu prieš metus. Dėl to pereinamuoju veiklos laikotarpiu atsirado vėlavimų.

"Perėjimą prie automatizuoto skirstymo buvome suplanavę kovą, kai siuntų srautas paprastai būna sumažėjęs. Tačiau dėl karantino ribojimų jis išlieka labai aukštas. Dėl to paskutinius automatizuoto skirstymo projekto etapus įmonės komandai tenka įgyvendinti išskirtinėmis sąlygomis, tad net ir su papildomais resursais bei prevencijos priemonėmis tam tikrų veiklos trikdžių išvengti, deja, nepavyksta. Dabar esame sutelkę visas pajėgas išspręsti susidariusius vėlavimus", — sako Žioba.

Bendrovė atkreipia dėmesį, kad šie vėlavimai — laikini. Baigtas diegti automatizuotas siuntų skirstymas padės gerinti pašto paslaugų kokybę, siuntų pristatymo greitį, mažins klaidų, kurios neišvengiamos siuntas skirstant rankiniu būdu, tikimybę.

Bendrovė atsiprašo klientų už nepatogumus ir deda visas pastangas, kad siuntos būtų pristatytos kaip įmanoma greičiau.

Tegai:
Lietuvos paštas
Dar šia tema
Lietuvos paštas: gruodį paštomatų siuntų kiekis išaugo beveik pustrečio karto