Tvarkymas

Draudikai papasakojo, kada dulkių valymas gali sukelti traumas ir nuostolius

(atnaujinta 22:11 2021.02.23)
Draudimo bendrovės ekspertė sako, kad dažniausiomis traumų tvarkantis namuose aplinkybėmis tampa griuvimas, kritimas ar susižeidimas neatsargiai keliant daiktus

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Vieniems dulkių valymas ar siurbimas prilygsta meditacijai, kitiems tai — nemėgstamiausi buities darbai. Tačiau retas susimąsto, kad net ir tokia įprasta veikla kaip namų tvarkymas gali baigtis nudegimais, lūžiais ar sumušimais, dažnai nukenčia ir namų apyvokos daiktai bei įvairi technika, rašo draudimo bendrovė BTA.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Įvykių statistiką išnagrinėję draudikai teigia, kad tvarkant namus daugiausiai šansų, kad patirsite kojų traumą ar sudaužysite televizorių.

"Reguliariai sulaukiame pranešimų apie įvykius, kuomet tvarkantis namuose sugadinamas turtas arba susižeidžia žmonės. Apibendrinę poros pastarųjų metų informaciją matome, kad neatidi namų ruoša dažnai lemia įvairias kojų traumas, o dažniausiai švarinantis nukenčiantis turtas yra televizoriai", — teigia draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento vadovė Karolina E. Karpova.

Draudimo bendrovės ekspertė sako, kad dažniausiomis traumų tvarkantis namuose aplinkybėmis tampa griuvimas, kritimas ar susižeidimas neatsargiai keliant daiktus.

"Labai dažnas atvejis, kai žmogus, kur nors pasilipęs, kabina užuolaidas ar valo dulkes nuo aukščiau esančių paviršių, kurių gerai nepasiekia. Slystelėjus kojai ar susiūbavus daiktui, ant kurio stovima, gali nutikti nelaimė. Pavyzdžiui, esame fiksavę atvejų, kai užuolaidas kabinusi moteris nukrito nuo palangės ir susilaužė kulnakaulį, kitas žmogus valydamas dulkes krito nuo kėdės ir jam plyšo meniskas", — pasakoja ji.

Nors namų ruošos traumos dažniausiai būna nesunkios ir atsiperkama sumušimais ar patempimais, pasitaiko ir kojų bei rankų kaulų lūžių, prakirstų lūpų griūnant, šluota sužalotų akių ar stiprių nudegimų.

Gedimino prospektas Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Viena sunkiausių traumų Karpova vadina atvejį, kai itin karšti valymo įrenginio garai nudegino pėdą — patirtas gilus 3-iojo laipsnio nudegimas, medikams teko šalinti nekrotinius audinius, o žmogaus laukė ilgas gijimo procesas. 

Traumas tvarkant namus patiria ne tik žmonės, kartais negrįžtamai sugadinami ir daiktai. Draudikai pastebi, kad dažniausiai sudaužomi televizoriai, o antrąją vietą dalinasi stiklo gaminiai bei dulkių siurbliai. 

Taip pat Karpova pataria būti atsargiems valant langus, stiklines spintų duris ar šviestuvus — statistika rodo, kad šie darbai dažnai baigiasi dūžiais.

Siurbiant dulkes dažnai neatlaiko dulkių siurbliai, jie perkaista, ima smilkti ar net sprogsta. Dažnai kur nors užkliūva ir lūžta jų rankenos, taip pat dūžta korpusai, siurbliams nukritus iš didesnio aukščio. 

Karpova teigia, kad pastaruoju metu dažniau genda ir yra pažeidžiami siurbliai-robotai. "Daug gyventojų turi įsigiję šiuos inovatyvius įrenginius, tad ir jų gedimų atvejų registruojama vis daugiau. Dažniausiai šie siurbliai tiesiog nebeįsijungia, tačiau pasitaiko, kad jie nurieda nuo laiptų arba krenta iš antro aukšto ir dūžta. Todėl be priežiūros jų palikti nederėtų", — sako ji.

Incidentai nutinka ir virtuvėse — čia tvarkantis ar valant dulkes skyla kaitlenčių stiklai. Juos suskaldo tokie gana smulkūs, tačiau sunkoki daiktai kaip nukritusios pipirinės, tačiau pasitaiko ir keptuvių, stiklinių užkritimų. Tuo tarpu vonios kambariuose dūžta klozeto bakeliai, su šluota užkliudomos ir sudaužomos dušo galvutės.

Tegai:
nuostoliai, draudimas, tvarkymas, draudikai
Dar šia tema
Apklausa parodė, kas labiausiai nepatenkinti Europos Sąjungos politika
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
Apklausa atskleidė, kiek lietuvių galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą
Kelias Vilniuje

Bilotaitė aptarė su savivaldybėmis pasirengimą artėjančiam karantino sušvelninimui

(atnaujinta 16:05 2021.03.04)
Tuo pačiu pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su savivaldybių atstovais aptarė pandemijos valdymo priemones, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).

"Šiuo metu matome, kad yra susidarę savotiški klasteriai — savivaldybių grupės, regionai — kuriuose  sergamumo situacija yra nebloga, kitose savivaldybėse rodikliai prastesni. Turime patvirtintą karantino priemonių keitimo planą. Su savivaldybių atstovais diskutuojame, kaip galima būtų pritaikyti bendrą planą atskiroms savivaldybėms ar regionams", — sakė ji.

Tuo pačiu, susitikimo metu buvo kalbama apie savivaldybių ir centrinių institucijų bendradarbiavimą bei koordinavimą, švietimą. Ieškoma sprendimų, kad moksleiviai galėtų kuo greičiau grįžti į kontaktinį mokymąsi. 

Pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė.

"Apgailestaujame, kad vakcinavimo ir testavimo apimtys kol kas nėra didelės. Mes matome, kad jeigu yra pasirinkimas tarp testavimo ir netestavimo, tai piliečiai labiau renkasi nesitestuoti, o kadangi drausminių įrankių nėra, todėl sudėtinga siekti tikslo didinti testavimo apimtis", — sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Taip pat buvo aptartas ir judėjimo ribojimų atlaisvinimas savivaldybėse.

"Tam reikia ypač atsakingai pasiruošti, nes situacija savivaldybėse yra labai nevienoda. Akivaizdu, kad ten, kur yra geresnė situacija, ir judėjimas galėtų būti laisvesnis, o ten, kur yra blogiau, kur yra daugiau nei 500 susirgimo atvejų, turėtų būti atsakingiau žiūrima. Priešingu atveju neatsakingi sprendimai gali išauginti susirgimų skaičių", — sako Bilotaitė.

Karantinas galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. Nuo vasario 15 dienos atlaisvintos kai kurios veiklos. Leista veikti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, bei leidžiama atsidaryti grožio, masažo, tatuiruočių salonams.

Tegai:
Lietuva, karantinas, koronavirusas, savivaldybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Vakcina nuo COVID-19

Lietuvoje daugiau nei tūkstantis žmonių pasiskundė šalutiniu vakcinos poveikiu

(atnaujinta 15:01 2021.03.04)
Daugiausia skundų gauta dėl vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer", dešimytje pranešimų, vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Per pirmuosius du vakcinacijos nuo COVID-19 mėnesius Lietuvoje gautas 1201 pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną, praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

Remiantis VVKT duomenimis, pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas skaičius sudaro 0,5 procento nuo sunaudotų vakcinų dozių.

Nuo vakcinacijos pradžios dėl vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer" gauti 729 pranešimai, dėl vakcinos "Moderna" – 61 pranešimas, dėl vakcinos "AstraZeneca" — 401 pranešimas. 10 gautų ĮNR pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.

Pažymima, kad 868 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 22 — kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai — atitinkamai 817 ir 73 pranešimus.

Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 86, iš pacientų — 799; 5 pranešimai gauti iš Eudravigilance duomenų bazės.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, tai — karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, pykinimas injekcijos vietos reakcijos. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

Per pandemiją buvo nustatyta daugiau nei 200 tūkst. infekcijos atvejų, mirė 3 294 pacientai. Vien pirmąją vakcinos dozę gavo daugiau nei 189 tūkst. žmonių. Tuo tarpu daugiau nei 76 tūkstančiai gyventojų buvo visiškai paskiepyti.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO nerekomenduoja šalims įvesti COVID-19 pasus
Australijoje medicinos darbuotojas pateko į reanimaciją po to, kai pasiskiepijo "Pfizer"
Europos Sąjunga pradėjo "Sputnik V" vakcinos ekspertizę