Kauno oro uoste atidaromas pasaulinio lygio orlaivių dažymo angaras

Kauno oro uoste atidaromas pasaulinio lygio orlaivių dažymo angaras

(atnaujinta 21:33 2021.02.23)
Airijos sostinėje Dubline registruota bendrovė "MAAS Aviation" veiklą vykdo Europoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Tarptautinė orlaivių dažymo bendrovė "MAAS Aviation" Kauno oro uoste atidarė naujai pastatytą orlaivių dažymo angarą, kuris šiai įmonei yra vienuoliktas pasaulyje. Apie tai pranešė Lietuvos oro uostų spaudos tarnyba.

7 000 kvadratinių metrų ploto agare vienu metu bus galima dažyti du orlaivius. Šis angaras yra vienintelis tokio pobūdžio specializuotas objektas Lietuvoje ir vienas didžiausių Europoje, kuris leis bendrus "MAAS Aviation" pajėgumus Senajame žemyne padidinti 40 %.

Ateityje bendrovė "MAAS Aviation" planuoja Kauno angarą išplėsti, kad jame tilptų daugiau orlaivių. Planuojama, kad iš viso bus sukurta iki 80 darbo vietų.

Investicijos į šį modernų objektą oro uosto teritorijoje siekia kelis milijonus eurų. Dviejų platformų ir siaurų korpusų dažymo angare vienu metu gali tilpti iki dviejų A321 dydžio orlaivių. Tai populiariausias orlaivio tipas Lietuvoje.

Airijos Sostinėje Dubline registruota bendrovė "MAAS Aviation" veiklą vykdo Europoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2015 metais bendrovė turėjo 3 orlaivių dažymo angarus, šiemet "MAAS Aviation" šį skaičių jau padidino iki 11.

В Каунасском аэропорту открылся ангар мирового уровня для покраски самолетов
Kauno oro uoste atidaromas pasaulinio lygio orlaivių dažymo angaras

Įmonė prognozuoja, kad šiemet pavyks nudažyti iki 300 orlaivių, o apyvarta turėtų viršyti 28 milijonus USD. 

Tegai:
oro uostas, Kaunas
Dar šia tema
Nuo pirmadienio keliautojams įsigalios naujos procedūros dėl COVID-19
Pasieniečiai pasakojo, kaip šiuo metu vyksta į Lietuvą atvykstančių asmenų kontrolė
Latvijos aviacijos muziejus gali būti uždarytas dėl "Rail Baltica"
Lietuva

Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

(atnaujinta 17:36 2021.03.04)
Taip pat laboratorija leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Startuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo technologijas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pažymima, kad tam bus skiriama 6 mln. eurų ES investicijų.

Teigiama, kad tai bus pirma aukšto pasaulinio lygio mokslinė laboratorija respublikoje, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui.

Taip pat ši laboratorija įtvirtins ir išplės Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje aukščiausio lygio molekulinės biologijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pritaikymo erdvėje, leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

"Ši žinia reiškia, kad Lietuva visateisiškai ir aktyviai įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą. Šis įvykis reikšmingas dviem aspektais. Pirma, tokio centro kūrimas Lietuvoje — tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas", — sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ji pabrėžia dar vieną svarbų finansinį tokio centro įkūrimo Lietuvoje aspektą.

"Institute veiks konkurencinga tyrėjų atlyginimų sistema — tokiu būdu sudarysime naujas galimybes Lietuvos talentams dirbti mūsų šalyje ir vykdyti aukščiausios klasės tyrimus gaunant panašų atlyginimą, kurį jie gautų dirbdami tarptautinėse EMBL partnerystės tinklo  mokslo institutuose. Tai neabejotinai prisidės prie nacionalinės geriausių protų sugrąžinimo ir tarptautinių talentų pritraukimo į Lietuvą iniciatyvos, — pažymi ji.

Pabrėžiama, kad įsijungimas į EMBL skatina Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių —  biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.

Tegai:
mokslo tyrimai, mokslas, Lietuva
Klaipėdos uostas

Klaipėdos uosto direkcija stiprina akvatorijos taršos prevencijos priemones

(atnaujinta 17:09 2021.03.04)
Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Norint nustatyti galimus teršalų, išsiliejančių uosto akvatorijoje, židinius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija naftos taršos aptikimo daviklius perkelia į potencialiai problemiškiausias vietas, praneša uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad toks sprendimas jau duoda rezultatų — suveikus davikliui, pavyko užfiksuoti teršėją.

Pabrėžiama, kad suveikus prie Smiltelės upės žiočių sumontuotam naftos taršos aptikimo davikliui, Uosto direkcijos inspektorius nuvyko į įvykio vietą. Šioje vietoje buvo vykdoma bunkeravimo operacija ir aptikta, jog jos metu į akvatoriją prie krantinės pateko nežymus kiekis teršalų.

Pažymima, kad apie incidentą informuoti Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai.

"Net keletas litrų naftos produktų, patekusių į akvatoriją, gali pridaryti daug bėdos, nes teršalai akimirksniu pasklinda. Stiprindami taršos prevenciją, perkeliame naftos taršos aptikimo daviklius į galimai problemiškiausias vietas, kad galėtume dar operatyviau reaguoti ir nustatyti teršalų židinius. Akivaizdu, kad šis sprendimas pasiteisina — teršėjai bus užfiksuoti, tikimės, jog taip pavyks užkardyti teršalų patekimą į akvatoriją", — sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas.

"Daviklių tinklas išdėstomas ne tik uosto pusėje, bet keletas jų bus įrengta ir keliuose Smiltynės pusės taškuose. Tai leis užfiksuoti teršalus, patenkančius į uosto akvatoriją iš Kuršių marių. Taip pat naftos aptikimo daviklis yra sumontuotas ir prie Dangės žiočių, siekiant, kad tarša nepatektų į akvatoriją iš upės. Šie davikliai gali užfiksuoti benzino, dyzelino, tepalų, naftos dėmes. Joms priartėjus prie detektoriaus, šis sureaguoja — perduoda signalą į Uosto direkcijos dispečerinę", —  teigiama pranešime.

Tuo pačiu, nustačius taršą, Uosto direkcijos dispečeris nedelsdamas informuoja visas atsakingas tarnybas: Jūrų gelbėjimo koordinacinį centrą, aplinkosaugos ir kitas institucijas.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, Klaipėdos uostas