Vilniaus oro uostai

COVID-19 testą nuo vasario pabaigos bus galima atlikti greta Vilniaus oro uosto

(atnaujinta 12:58 2021.02.21)
Mokamas testavimas bus atliekamas laikinuose statiniuose, kurie bus įrengti greta oro uostų keleivių terminalų

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Planuojama, kad jau vasario pabaigoje įvairaus tipo koronaviruso testavimas vyks greta Vilniaus oro uosto, balandį paslaugos bus pradėtos teikti greta Kauno bei Palangos oro uostų, praneša Lietuvos oro uostai.

Turto nuomos konkursą koronaviruso testavimo paslaugoms teikti išnuomojamuose plotuose laimėjo medicinos laboratorinių tyrimų bendrovė "Rezus.lt".

Mokamas testavimas bus atliekamas laikinuose statiniuose, kurie bus įrengti greta oro uostų keleivių terminalų. Šiuose statiniuose bus įdiegtos visos reikalingos priemonės ir laikomasi reikalingų procedūrų sveikatos saugumui užtikrinti. Testavimo paslaugų teikimo laikas bus derinamas prie esamų skrydžių grafiko.

Testavimo paslaugas "Rezus.lt" darbuotojai teiks visiems oro uostų keleiviams pirmenybės tvarka, parodžius įsigytą skrydžio bilietą arba įlaipinimo kortelę.

Konkursą laimėjusi įmonė atliks ne mažiau kaip trijų tipų testus — PGR, greituosius PGR ir greituosius antigenų testus. Planuojama, kad plečiantis galimybėms testavimo rinkose — testavimo tipai oro uostuose taip pat gali būti pildomi.

Tegai:
Vilniaus oro uostas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1403)
Dar šia tema
Sveikatos ekspertų tarybos narys pakomentavo preliminarius 2020 metų mirštamumo rodiklius
Veryga piktinasi antigenų tyrimų pristatymo į šalį greičiu
Lietuvoje patvirtinti 365 nauji COVID-19 atvejai
Deguonies matavimas kraujyje

Lietuvoje nustatyta vienuolika naujų britiškosios COVID 19 mutacijos atvejų

(atnaujinta 07:36 2021.02.25)
Iš viso šiuo metu šalyje jau yra žinomų 12 atvejų, kai žmonės užsikrėtė britiškąja viruso atmaina. Pirmasis pacientas jau yra pasveikęs

VILNIUS, vasario 25— Sputnik.  Lietuvoje nustatyta vienuolika naujų britiškosios koronaviruso (COVID-19) atmainos atvejų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Tai patvirtinančius sekoskaitos tyrimų rezultatus šiandien gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų laboratorija, kurioje per pastarąją savaitę buvo ištirti 96 ėminiai, o šiandien 11-oje ėminių nustatyta šio viruso mutacija.   

Paaiškėjo, kad šeši ėminiai su britiškąja koronaviruso atmaina "atkeliavo" iš Vilkaviškio, keturi – iš Kauno, o vienas – iš Marijampolės. 

Iš viso šiuo metu šalyje jau yra žinomų 12 atvejų, kai žmonės užsikrėtė britiškąja viruso atmaina. Pirmasis pacientas jau yra pasveikęs. 

Lietuvoje yra daugiau nei 195 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, o mirė 3200. Visiškai paskiepyti daugiau nei 69 tūkstančiai žmonių.

Lietuvoje karantinas buvo įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo pat metu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas buvo pratęstas iki kovo 15 dienos. Leidžiama judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1403)
Dar šia tema
Vokietijoje daugėja pavojingesnių koronaviruso mutacijų
PSO įvardijo sąlygą, kai koronaviruso vakcina bus nenaudinga
PSO papasakojo apie dabartinės situacijos su koronavirusu ypatumus
Ingrida Šimonytė

Trečioji banga ar ne? Premjerė įvertino situaciją su COVID-19 

(atnaujinta 07:28 2021.02.25)
Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo tarpu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas pratęstas iki kovo 15 dienos

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė netikinti, kad respublikoje pastebėta trečioji koronaviruso banga. Ji apie tai pranešė po vyriausybės posėdžio.

"Aš vertinčiau tą situaciją kaip tam tikrą įstrigimą. Todėl siūloma esmingai išplėsti testavimo apimtis didesnėmis grupėmis. Tikėjomės to iš savivaldybių, tačiau pamatėme, kad rezultatas nelabai geras, testavimo apimtys nepadidėjo", — sakė ji.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė pratęsti karantiną iki kovo 31 dienos, taip pat iki kovo 15 dienos palikti gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau kartu leisti judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Čaplinskas pasisakė apie draudimo dėvėti medvilnines kaukes netinkamumą >>

Tačiau reikalingi kiti pakeitimai, sakė Šimonytė. Anot jos, sprendimas leisti savivaldybėms pačioms padidinti koronaviruso tyrimus pasirodė esąs neveiksmingas, nes šios apimtys žymiai nepadidėjo. Todėl, pasak ministrės pirmininkės, testavimo apimtis bus išplėsta vyriausybės įsakymu.

Pasak jos, išplėtus testavimo apimtis, bus aiškesnis COVID-19 paplitimo pasirinktose savivaldybėse vaizdas, sakė ji. Be to, Šimonytė teigė, kad testavimo rezultatai padės nuspręsti, ar toliau riboti gyventojų judėjimą.

Vyriausybės vadovės teigimu, kol prasidės skiepijimo procesas, visuomenė turės gyventi su apribojimais. Tuo pačiu ji neatmetė, kad Lietuva gali grįžti prie griežtų kovos su koronavirusu priemonių.

Kalbėdama apie pastaruoju metu išaugusį COVID-19 atvejų skaičių, ministrė pirmininkė teigė nesiejanti šių tendencijų su naujausiomis nuolaidomis su kirpyklų ir grožio paslaugomis. Tačiau Šimonytė pripažino, kad dėl priimtų sprendimų padidėjo žmonių mobilumas.

Lietuvoje yra daugiau nei 195 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, o mirė 3200. Visiškai paskiepyti daugiau nei 69 tūkstančiai žmonių.

Lietuvoje karantinas buvo įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo pat metu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas buvo pratęstas iki kovo 15 dienos. Leidžiama judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1403)
О чем другие молчат-III сезон: Кризис в Техасе: факторы, предпосылки и решения, 24.02.2021

Ekspertas patarė Lietuvai išeinant BRELL prisiminti apledėjusį Teksasą

Borisas Marcinkevičius mano, kad Lietuva pati eksperimentuoja, atsisakydama avarinių pajėgumų, kad kovotų su BelAE energija

Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar stebima Teksase.

Neįprastai šaltas ir snieguotas oras apėmė kelis JAV regionus, o šalčio aukomis tapo mažiausiai 58 žmonės. Sniego audros ir kiti oro įvykiai milijonams valstijos gyventojų sukėlė didžiulius energijos ir vandens tiekimo sutrikimus Teksase, taip pat eiles prie maisto produktų, kylančias dujų kainas ir daug kitų nepatogumų. Kaip rašo Poweroutage.com, tūkstančiai Teksaso vartotojų neturi elektros.

Marcinkevičius Teksasą pavadino ypatinga JAV valstija — ji izoliuota nuo visų kitų, nes ji nėra sinchronizuota nei su rytine, nei su vakarine energetikos sistema. Be to, nebuvo perteklinių avarinių pajėgumų, o tai taip pat turėjo įtakos tam, kas įvyko.

"Tie nuolatinės srovės įdėklai, kurie leido gauti elektrą iš kaimynų, dėl to, kad šaltis ir sniegas padengė 71 procentą JAV teritorijos ... Nieko neišėjo. Kaimynai neturėjo noro kažką atiduoti — kad tik patiems užtektų. Meksikoje taip pat yra aukų, nes pagrindiniai dujotiekiai iš Teksaso į Meksiką ėjo ir dujos nustojo tekėti per juos. Buvo "linksma" ne tik Teksase, bet ir Meksikoje, kur, regis, ir šalčių nebuvo, bet įvyko dujų ir elektros kainų šuolis", — teigė ekspertas.

Jo nuomone, Baltijos šalys, o ypač Lietuva, turėtų pagalvoti apie tai, kas vyksta JAV, ir atkreipti dėmesį į jų energetinę sistemą. Marcinkevičius priminė, kad Lietuva, skirtingai nei Latvija ir Estija, nuo šių metų pradžios pasitraukė iš BRELL energetiniame žiede dalyvaujančių šalių susitarimo dėl avarinių pajėgumų rezervavimo.

"Buvo sutartis, kad kiekvienas dalyvis rezerve laiko 100 megavatų galingumą. Taigi Lietuva to atsisakė, kad ir kaip būtų keista, kovodama su Baltarusijos atomine elektra. Atitinkamai dabar BRELL avarinių pajėgumų turi Baltarusija, Rusija, Latvija ir Estija. Lietuva atlieka dar vieną eksperimentą su savimi. Ji mėgsta tai daryti, tai yra jos stilius. Negalime tam sutrukdyti", — sakė jis.

Ekspertas mano, kad daug kas Lietuvos energetikos sektoriuje priklauso nuo oro sąlygų Baltijos šalyse. Tai lemia tiek SGD kroviniai, tiek ryšys su Švedija.

Išėjimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir "Harmony Link". Tai planuojama įvykti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
energija, Lietuva, BRELL