Kelias

Šalies keliams prižiūrėti, tiesti ir modernizuoti skirta 531,6 mln. eurų

(atnaujinta 10:07 2021.02.21)
Praėjusiais metais šalies keliams finansuoti teko 589,74 mln. eurų. Ši suma buvo didesnė, nes prie jos buvo pridėtos ankstesniais metais nepanaudotos programos lėšos

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Šiemet Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti 531,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Apie tai pranešė Susisiekimo ministerija.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tiksliniams projektams numatyta 145 mln. eurų KPPP lėšų. Jos bus paskirstytos rajoninės ir vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti, magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui ties Kaunu (nuo 89,40 iki 107 km) rekonstruoti, Klaipėdos miesto transporto infrastruktūros projektui ir Vilniuje dviejų lygių sankryžai Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl. rekonstrukcijos darbams.

Kitos lėšos — 386,6 tūkst. eurų — skirstomos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 65 proc. tenka valstybinės reikšmės keliams, 30 proc. — vietinės reikšmės keliams ir 5 proc. — numatomos rezervinės lėšos.

251,3 mln. eurų skiriama valstybinės reikšmės keliams: priežiūros darbams, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti bei kitoms kelių srities reikmėms finansuoti.

Kita dalis — beveik 116 mln. eurų — numatoma savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, taip pat valstybinių miškų, valstybės saugomų teritorijų vietinės reikšmės keliams bei Lietuvos kariuomenei, krašto apsaugos ir pasienio objektams reikalingiems vietinės reikšmės keliams.

Šiemet lėšos savivaldybių vietinės reikšmės keliams skirstomos siekiant išlaikyti paritetą tarp savivaldybių ir neišskirti vienos konkrečios savivaldybės ar jų grupės iš kitų, todėl Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybėms numatomos specialios KPPP lėšos kaip Sostinės regiono savivaldybėms, tačiau jos nebus dar kartą finansuojamos kaip rajonų aplink didmiesčius savivaldybės.

Praėjusiais metais šalies keliams finansuoti teko 589,74 mln. eurų. Ši suma buvo didesnė, nes prie jos buvo pridėtos ankstesniais metais nepanaudotos programos lėšos.

Tegai:
keliai, Susisiekimo ministerija
Dar šia tema
Šalies vairuotojus žiema užklupo nepasiruošusius
Vilnius

Specialistai patarė, kaip pradėti taupyti nuosavam būstui

(atnaujinta 10:39 2021.03.06)
Turėtume realistiškai įsivertinti sumą, už kurią galėtume sau leisti įsigyti būstą. Tuomet suskaičiuoti, kiek reikės sukaupti pradiniam įnašui bei nusimatyti, per kiek laiko tai realu padaryti

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Specialistai papasakojo, kaip taupyti nuosavam būstui. Apie tai rašo "Swedbank" spaudos tarnyba.

Nusistatykite tikslą

Elgsenos specialistai pabrėžia, kad norint pasiekti taupymo tikslų, jie turi būti konkretūs, išmatuojami. Todėl tikslas "sutaupyti pradinio įnašo įmokai" nepadės efektyviai jo siekti, greičiausiai būsime linkę atidėlioti taupymo pradžią.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Turėtume realistiškai įsivertinti sumą, už kurią galėtume sau leisti įsigyti būstą. Tuomet suskaičiuoti, kiek reikės sukaupti pradiniam įnašui bei nusimatyti, per kiek laiko tai realu padaryti.

Iš pirmo žvilgsnio 10 tūkst. eurų ar daugiau siekianti suma gali atrodyti neįveikiamai didelė. Tačiau išdalijus ją per, pavyzdžiui, penkerius taupymo metus, tai nebeatrodo kaip misija neįmanoma. Vis dėlto, čia svarbu prisiminti vieną taupymo ir investavimo tiesą — norint efektyviai sukaupti reikiamą pinigų sumą, pradėti reikia kuo anksčiau bei tai daryti reguliariai.

Įvertinkite ir sumažinkite išlaidas

Apskaičiavus, kiek per mėnesį teks atidėti taupymui, gali paaiškėti, kad tiek atliekamų pajamų neturime. Tiesa, nors neretai laikomės nuomonės, kad taupyti mums trukdo nepakankamos pajamos, realybėje tai dažniau nulemia subjektyvios priežastys — mūsų įpročiai ir pasirinkimai, kaip ir kam išleisti pinigus.

Taigi, reikėtų atidžiai įvertinti savo mėnesio išlaidas iki pačių smulkiausių. Pavyzdžiui, kiekvieną darbo dieną perkant puodelį kavos išsinešti, per metus gali susidaryti daugiau nei 500 eurų siekianti suma. Peržvelgus, kaip dažnai naują drabužį ar batų porą pirkome ne todėl, kad reikėjo, o todėl, kad norėjome, atrastume dar daugiau erdvės taupymui.

Tai nereiškia, kad savo išlaidas privalome sumažinti tik iki pačių būtiniausių. Pernelyg smarkiai save ribodami taip pat galime galiausiai prarasti motyvaciją taupyti. Tačiau racionaliai pasverti išlaidas, suskirstyti jas į būtinas ir nebūtinas bei dalį atidėti taupymui teks.

Paieškokite pigesnių būsto nuomos alternatyvų

Kol taupome nuosavam, svetimo būsto nuoma sudaro nemenką mūsų išlaidų dalį. Sumažinę šias išlaidas neabejotinai greičiau pasieksime tikslą mokėti ne būsto nuomos mokestį, o nuosavo būsto kredito įmokas.

Todėl kad ir kaip džiugina nepriklausomybė ir laisvė gyvenant vienam, verta pagalvoti apie kambarioką. Arba paieškoti pigesnio būsto nuomai. Tikėtina, kad dėl to teks laikinai paaukoti dalį patogumų ar estetinio pasitenkinimo namų aplinka, tačiau taip priartėsime prie nuosavų namų slenksčio.

Padidinkite pajamas papildomu darbu

Jei pagrindinės pajamos yra pernelyg mažos, kad susitaupytume reikiamą sumą per priimtiną laikotarpį arba norite paskubinti procesą, verta pagalvoti apie papildomą uždarbį. 

Tam, kad išlaikytume motyvaciją, papildomas darbas neturėtų tapti kančia. Todėl svarstydami apie veiklas, kurios galėtų atnešti papildomų pajamų, pirmiausia turėtume pagalvoti apie tai, ką mėgstame veikti.

Mėgstantiems vairuoti verta pagalvoti apie pavežėjo ar maisto pristatymo į namus darbą. Mylintys gyvūnus galėtų įsidarbinti kačių ar šunų auklėmis, kuriems savo augintinius galėtų patikėti atostogų išvykstantys žmonės. Jaučiantys pašaukimą edukuoti kitus turėtų įvertinti galimybę, pavyzdžiui, mokyti lietuvių kalbos šalyje gyvenančius užsieniečius.

Tai — tik dalis darbų, kurie gali atnešti papildomų pajamų. Taip pat galima pamėginti monetizuoti savo hobius ir talentus. Net ir papildomas 100 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius metų gale virstų apčiuopiama 1,2 tūkst. eurų suma.

Tegai:
būstas, Swedbank
Dar šia tema
Atskleista, kokia antrojo karantino įtaka gyventojų finansams ir jų emocinei būsenai
Lietuva daugiau pardavė į užsienį nei importavo
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupę Astravo AE klausimams

(atnaujinta 11:24 2021.03.06)
Lietuvos energetikos ministro Dainius Kreivys pažymėjo, jog Astravo atominė elektrinė yra "geopolitinis projektas" ir bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupė, kuri keistųsi informacija apie Baltarusijos AE, elektros importą iš Rusijos, stebėtų ir analizuotų energijos tiekimo bei prekybos srautus, praneša Lietuvos energetikos ministerija.

Susitarimas buvo pasiektas per Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio susitikimą su Ukrainos kolega Jurijumi Vitrenko Kijeve.

Kreivys pažymėjo, jog Astravo atominė elektrinė yra “geopolitinis projektas” ir bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė, todėl šalis turi solidarizuotis stabdant projekto tolimesnę plėtrą.

Jis pabrėžė, jog, pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie kelia rimtą rūpestį ir rodo didelį jos "nesaugumą". Ministras akcentavo svarbą neprekiauti nesaugia elektra iš Baltarusijos, kaip būtiną sąlygą stabdant II-ojo atominės elektrinės bloko statybas.

Planuojama, kad darbo grupė dalintųsi patirtimi apie vykstančius sinchronizacijos projektus bei informacija vykdant šalių desinchronizaciją nuo rusiškos elektros energijos tiekimo.

"Glaudus mūsų bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, siekiant energetinės nepriklausomybės – turime tai užtikrinti aukščiausiu politiniu lygiu", – akcentavo Kreivys.

Ministras Kreivys Ukrainos kolegai taip pat pristatė gerąją Lietuvos patirtį vystant biokuro sektorių ir pakvietė Vitrenko detaliau susipažinti su šia sritimi vizito Lietuvoje metu. 

Kreivys ir Vitrenko taip pat aptarė pasirengimą š. m. kovo 18 d. numatytai Lietuvos – Ukrainos Prezidentų tarybai.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pasiūlys Latvijai ir Estijai naują būdą boikotuoti Astravo AE
Astravo AE, pandemija ir bendras tikslas: Lietuvos ir Estijos vadovai surengė susitikimą
Šimonytė susitiko su Estijos prezidente: aptarė pandemiją, vakcinaciją ir Astravo AE