Monetos

Vyriausybei pateikti pasiūlymai dėl pajamų netekusių individualiai dirbančių asmenų

(atnaujinta 15:41 2021.02.23)
Dabartinis individualią veiklą vykdančių asmenų palaikymo mechanizmas negali užtikrinti minimaliausių tokių asmenų poreikių: mėnesinė 260 Eur išmoka prilygsta skurdo ribai

VILNIUS, vasario 23 — Sputnik. Seimo Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas, reaguodamas į individualiai dirbančių asmenų, dėl karantino netekusių visų savo pajamų, prašymus, pateikė Vyriausybei pasiūlymus dėl savarankiškai dirbančių asmenų socialinių garantijų ir teisių užtikrinimo kriziniu laikotarpiu, rašoma Seimo pranešime.

Vilnius žiemą
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak Seimo nario, dabartinis individualią veiklą vykdančių asmenų palaikymo mechanizmas negali užtikrinti minimaliausių tokių asmenų poreikių: mėnesinė 260 Eur išmoka prilygsta skurdo ribai, o vasario 15 d. patvirtinta vienkartinė gyventojų pajamų mokesčio dydžio išmoka tik dar labiau suskaldo visuomenę, nes išmokos negaus asmenys, kurie savarankišką veiklą pradėjo 2020 metais.

Seimo narys siūlo:  nustatyti, kad išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui prilygtų MMA "į rankas", nes užkirtusi kelią vykdyti veiklą, Vyriausybė turėtų suteikti visas garantijas piliečių gyvenimo kokybei užtikrinti; panaikinti šiuo metu paramos gavimui būtiną minimalų 3 mėn. savarankiškos veiklos registracijos reikalavimą, nes toks apribojimas neleidžia visiems savarankiškai dirbantiems asmenims gauti išmokas; išplėsti paramos gavėjų ratą, nes šiuo metu į paveiktų nuo COVID-19 sričių sąrašą yra įtrauktos ne visos ūkinės veikos, nukentėjusios karantino metu ir asmenys negali gauti išmokos, priklausančios savarankiškai dirbantiesiems asmenims;  asmenims, dėl karantino nevykdžiusiems savarankiškos veiklos, įskaičiuoti šį laiko tarpą į būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti.

Parlamentaras įsitikinęs, kad krizės laikotarpiu valdžia turi solidarizuotis su savo šalies piliečiais ir, apribojusi žmonių galimybes dirbti ir užsidirbti, užtikrinti visiems Lietuvos gyventojams tinkamas gyvenimo sąlygas, ne priešindama, o vienydama visuomenę.

"Sunkiai paaiškinama logika, kuria vadovaujasi Vyriausybė, skirdama paramą savarankiškai dirbantiems asmenims. Tai labiau panašu į formalų klausimo sprendimą, nesigilinant į žmonių situacijas, jų likimus, iškeliant neaiškius ir neprotingus reikalavimus paramos gavimui. O juk mes kalbame apie beveik 70 000 (ir daugiau) Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių kiekvienas turi savo karantino istoriją: kažkam riekia maitinti vaikus, kažkam – mokėti paskolas, kažkam – atsiskaityti su nuomotojais",  – sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys Gedvilas.

Artimiausiu metu parlamentaras ketina užregistruoti Seime įstatymų pataisas, palengvinančias savarankišką veiklą vykdančių asmenų situaciją karantino laikotarpiu.

Tegai:
vyriausybė, karantinas, individuali veikla
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupę Astravo AE klausimams

(atnaujinta 11:24 2021.03.06)
Lietuvos energetikos ministro Dainius Kreivys pažymėjo, jog Astravo atominė elektrinė yra "geopolitinis projektas" ir bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupė, kuri keistųsi informacija apie Baltarusijos AE, elektros importą iš Rusijos, stebėtų ir analizuotų energijos tiekimo bei prekybos srautus, praneša Lietuvos energetikos ministerija.

Susitarimas buvo pasiektas per Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio susitikimą su Ukrainos kolega Jurijumi Vitrenko Kijeve.

Kreivys pažymėjo, jog Astravo atominė elektrinė yra “geopolitinis projektas” ir bendra Lietuvos ir Ukrainos grėsmė, todėl šalis turi solidarizuotis stabdant projekto tolimesnę plėtrą.

Jis pabrėžė, jog, pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie kelia rimtą rūpestį ir rodo didelį jos "nesaugumą". Ministras akcentavo svarbą neprekiauti nesaugia elektra iš Baltarusijos, kaip būtiną sąlygą stabdant II-ojo atominės elektrinės bloko statybas.

Planuojama, kad darbo grupė dalintųsi patirtimi apie vykstančius sinchronizacijos projektus bei informacija vykdant šalių desinchronizaciją nuo rusiškos elektros energijos tiekimo.

"Glaudus mūsų bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, siekiant energetinės nepriklausomybės – turime tai užtikrinti aukščiausiu politiniu lygiu", – akcentavo Kreivys.

Ministras Kreivys Ukrainos kolegai taip pat pristatė gerąją Lietuvos patirtį vystant biokuro sektorių ir pakvietė Vitrenko detaliau susipažinti su šia sritimi vizito Lietuvoje metu. 

Kreivys ir Vitrenko taip pat aptarė pasirengimą š. m. kovo 18 d. numatytai Lietuvos – Ukrainos Prezidentų tarybai.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pasiūlys Latvijai ir Estijai naują būdą boikotuoti Astravo AE
Astravo AE, pandemija ir bendras tikslas: Lietuvos ir Estijos vadovai surengė susitikimą
Šimonytė susitiko su Estijos prezidente: aptarė pandemiją, vakcinaciją ir Astravo AE
AstraZeneca

Bent vieną skiepą nuo COVID-19 gavo 31,5 proc. vyresnių nei 80 metų gyventojų

(atnaujinta 10:41 2021.03.06)
Statistikos departamento duomenys rodo, kad pirmąja vakcinos doze paskiepyta 209 tūkst. šalies gyventojų

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 31,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo šeštadienio Statistikos departamento duomenys.

Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 17,6 proc.

Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta 209 tūkst. arba 7,48 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo 85, 3 tūkst. arba 3,05 procentai.

Statistikos departamento skelbiamas žemėlapis rodo, jog daugelyje savivaldybių vakcinacija vyksta daugiau mažiau tolygiai. Šią savaitę per parą darbo dienomis pirmąja doze Lietuvoje paskiepyta po 7,3-10 tūkst. žmonių kasdien. Savaitgalį paskiepijama po kelis šimtus žmonių.

Pandemijos metu šalyje iš viso buvo nustatyti 201 799 COVID-19 atvejai, iš viso žuvo 3 321 žmogus.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
COVID-19, vakcinacija, vakcina
Dar šia tema
Atnaujintas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas, jį papildė Malta ir Serbija
Lietuvoje nustatyta 450 naujų COVID-19 atvejų
COVID-19 traukiasi: NVS šalyse užsikrėtimų skaičius mažėja
Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Lietuvos VSD ataskaita ne nustebino, o pralinksmino atskleidė pikantiškas istorijas

(atnaujinta 10:38 2021.03.06)
Naujausia Lietuvos valstybės saugumo departamento vertinimas atrodo kaip jaudinantis trileris. Šaunias istorijas apie Rusijos šnipus papildė baltarusių "braškė". Turime pavydėti tiems, kurie gavo pilną jos versiją (21+) su antraše "visiškai slapta"

Pirmiausia sumanios Lietuvos žvalgybos operacijos dėka pavyko nukreipti Rusijos šnipinėjimo agentūros pajėgas nuo pagrindinio praėjusių metų įvykio — Seimo rinkimų. Lietuvos politinio elito karštas Baltarusijos opozicijos palaikymas išblaškė dėmesį. Tai sudarė oponentams įspūdį, kad "fronto pralaužimas" įvyks būtent Minsko kryptimi Astravo AE srityje. Ten buvo mesti pagrindiniai rezervai. Ir Kremliui nepakako jėgų kištis į Lietuvos seimūnų rinkimus.

"2020 metais vykusiems Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams nei Rusijos propagandistai, nei Kremliaus režimo pareigūnai didelio dėmesio neskyrė, rinkimų kampanijos metu nebuvo užfiksuota sistemingų bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus", — skelbiama vertinime.

Buvo dedama daug pastangų, kad būtų išardytas šnipų tinklas ir vietos nesantaikos kėlėjų pogrindis. Streikininkų ir agentų, taip pat profesionalaus operatyvininkų darbo dėka, prieš rinkimus pavyko susilpninti jų pajėgas.

"Jiems nepavyko sudaryti bendro rinkimų sąrašo dėl tarpusavio konfliktų ir organizacinių įgūdžių trūkumo, o kai kurių iš jų bandymai rinkti parašus kaip nepriklausomiems kandidatams baigėsi nesėkme", — pateikė ataskaitą VSD.

Na, toliau, mielas skaitytojau, tu viską žinai. Rinkimus laimėjo teisingiausios politinės jėgos — krikščionių konservatoriai ir rožiniai liberalai. Tačiau dar per anksti atsipalaiduoti. Po dvejų metų vyks vietos valdžios rinkimai. O Kremliuje nemiega. Rusijos ČK jau kuria naują klastą ir siunčia agentus į Lietuvą, kad sužinotų, kur yra Lietuvos miestų ir regionų Seimas, ministerijos ir vietos valdžios pastatai.

Vieną tokių šnipų, kaip du vandens lašai, panašų į "artimiausią Vladimiro Putino draugą", verslininką Jevgenijų Prigožiną, budrūs Lietuvos žvalgybos pareigūnai atsekė prie pat sienos Vilniaus oro uoste. Jau seniai žinoma, kad Rusijos šnipai, įpratę prie demonstratyvumo ir prabangos, privačiais lėktuvais skrenda į pasaulio demokratijos šalis ir atvirai vaikšto po sostines, nesidrovėdami fotografuojasi strateginių objektų — parlamentų, vyriausybių, ministerijų ir netgi NATO karinių bazių fone. Įžūlus, žinai!

Baltarusių kolegos prilygsta jiems. Prisižiūrėję filmų apie Džeimsą Bondą, Baltarusijos saugumo pareigūnai vilioja Lietuvos piliečius į "medaus spąstus". Toks patiklus lietuvis, žinantis valstybės paslaptis, atvyks į Minską ar Gomelį nusipirkti pigių cigarečių, degtinės ar benzino, o ten jo laukia graži čekistė. Ir štai — jie jau kartu lovoje! Ir vėliau grasina nusiųsti nuotraukas žmonai, jei jis neišduos "karinės paslapties". Bet lietuviai yra savo šalies patriotai. Net bijodami atskleisti trumpalaikę svetimavimą, jie nepasiduoda provokacijoms. Iš karto grįžę į gimtinę, jie skuba atgailauti į VSD. Netikite? Štai jums didvyriško 34 metų Lietuvos piliečio pavyzdys.

Tačiau kinų šnipai elgiasi sudėtingiau, o ne gremėzdiškai, kaip rusai ar baltarusiai. Su šmaikščia šypsena veide jie įsigyоф pasitikėjimą labai viliojančiais pasiūlymais. Jie siunčia humanitarinę pagalbą kaukių ir testų forma koronaviruso pandemijos metu. Jie siūlo naujausias technologijas ir milijardus dolerių investicijų į patiklias šalis. Bet mes žinome, kad tai ne iš grynos širdies, o tik dėl priedangos, norint sužinoti tą pačią Lietuvos "valstybinę paslaptį". O kas toji, ši paslaptis, kartais net patys Lietuvos žvalgybos pareigūnai nežino. Juk ji (paslaptis) yra paslėptas saloje, skrynioje, palaidotoje po šimtmečių senumo ąžuolu, pasodintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Net baisus šnipų navigacijos tinklas "Glonass" negali aptikti šios salos. Ir apie tą paslaptį Lietuvoje žino tik vienas žmogus. Jo vardas ir pavardė taip pat yra paslaptis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Kinija, Rusija, Lietuva, Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Dar šia tema
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas