VILNIUS, vasario 23 — Sputnik. Šiandien Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje, kurioje Dainius Bertauskas ir Algirdas Paleckis yra kaltinami šnipinėję Rusijos žvalgybai, baigė liudytojų apklausą, rašoma teismo pranešime.
Parodymus teismui davė Sausio 13-osios byloje nuteistas buvęs sovietų karininkas Jurijus Melis ir šios bylos prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė. Byla buvo nagrinėjama nuotoliniu būdu naudojant vaizdo konferencijų programą zoom.
Liudytojas Jurijus Melis teismui pareiškė, jog nei Paleckio, nei Bertausko jis nepažįsta, apie šiuos asmenis skaitęs tik žiniasklaidoje. Liudytojas pridūrė, jog su Paleckiu niekada nėra susitikęs, su juo nebendravo ir nieko jo neprašė. Melis atsakydamas į teismo proceso dalyvių klausimus patvirtino, jog Rusijos ambasados Lietuvoje atstovai domisi jo padėtimi, jis su jais bendrauja.
Skorupskaitė-Lisauskienė teismui patvirtino, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Sausio 13-osios įvykių byloje, su kaltinamaisiais Bertausku ir Paleckiu jai bendrauti netekę, asmeniškai jų nepažįstanti.
Teismui buvo pateikta teismo proceso dalyvių įvairių prašymų. Kaltinamojo Paleckio gynėjai prašė užklausti Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šis atsakytų, ar yra įsipareigojimų tarp VSD ir Bertausko, jei taip – kokie šie įsipareigojimai. Kaltinamojo gynėjai taip pat pageidavo žvalgybinės Bertausko apklausos garso įrašų. Teismas pateikti tokią užklausą įpareigojo valstybės kaltintoją.
Kitas teismo posėdis numatytas kovo 16 dieną.
2020 metų kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas.
Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".
Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Kaip arešto priežastį jis nurodė tai, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl jo bendravimo su rusais.
Jis taip pat teigia, jog prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai pamina demokratines vertybes, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.
VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Kybartų kelio posto muitininkai silkių krovinyje rado kontrabandinių cigarečių, pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba savo Facebook paskyroje.
Muitininkai šį antradienį rentgenu patikrino vilkiku iš Kaliningrado srities gabentą 23,6 tonos silkių krovinį.
Patikrinimo metu nustatyta, kad šaldytos žuvies tėra vos 10 tonų — likusią krovinio dalį sudarė cigarečių kontrabanda.
Iš viso rastos 843 dėžės, tai yra 421 500 pakelių, įvairių rūšių nelegalių rūkalų, kurių vertė su mokesčiais sudaro apie 1,5 mln. eurų.
VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Ketvirtadienį Klaipėdos rajone, Kuršių mariose įlūžo žmogus. Jo pagalbos šauksmą išgirdę žvejai, iškvietė ugniagesius. Apie tai pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Incidentas įvyko Priekulės seniūnijoje, ties Kairių kaimu. Gelbėti nelaimėlio atskubėjo keturi Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai.
Kuršių marių ledu jiems pusantro kilometro teko bėgti ir stumti 2 gelbėjimo roges. Išsilaikyti virš vandens 40 minučių vyrui padėjo smaigai.
Ugniagesiai rankomis iš vandens ištraukė įlūžusi vyrą ir įkėlė jį į gelbėjimo roges. Jis buvo saugiai nugabentas į krantą ir perduotas medikams. Vyras buvo sąmoningas, bet sušalęs.
"Šiuo metu upių ledas jau nėra saugus. Vakar atlikome jo stebėseną Šventojoje. Daug kur upėje ledą semia vanduo, jis jau gerokai aptirpęs. Nors šiemet gelbėti įlūžusių upėje dar neteko, bet esu matęs žmogų žygiuojantį upe. Gaila, kad daugelis nesuvokia, kad toks vaikščiojimas pražūtingas, nes upėje įlūžusio beveik neįmanoma išgelbėti. Įlūžus gan greitai atsiduriama po ledu. Pėdos ant upių ledo rodo, kad žmonės visiškai nebrangina savo gyvybės", — teigia Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Dainius Vyšniauskas.
Nors ežerus vis dar kausto ledas, bet ir juose jau galima įlūžti, perspėja ugniagesiai.
"Daugelis ežerų dar yra padengta storu ledu, bet ten, kur įteka ar išteka vanduo, tos vietos jau gali būti pavojingos. Be to, ežeruose dabar gausu prigręžiotų žvejybai vietų. Palijus lietui, jos didėja, todėl reiktų elgtis labai saugiai", — sako Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Andrejevas.
Vasario mėnesį ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti keturis įlūžusius žmones. Per šį mėnesį buvo atlikta 19 gelbėjimo darbų vandenyje. Jų metu ištrauktas vienas skenduolis.
VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuvos viešbučiuose apsistojusių turistų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus, praneša Statistikos departamentas.
2020 metų ketvirtąjį ketvirtį viešbučiuose buvo apgyvendinta 320,8 tūkst. turistų, tai yra 61,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Turistų iš užsienio buvo 50,2 tūkst., arba 87,2 proc. mažiau, šalies gyventojų — 270,6 tūkst., arba 38,9 proc. mažiau.
2020 metų spalio mėnesį buvo apgyvendinta 35,4 proc. mažiau turistų, lapkritį — 68,4 proc. mažiau, gruodį — 83 proc. mažiau, palyginti su tais pačiais 2019 metų mėnesiais.
Nakvynių skaičius 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 732 tūkst., arba 58,7 proc. mažiau nei prieš metus. Vienas svečias viešbutyje praleido vidutiniškai dvi–tris naktis.
Kambarių užimtumas ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 29,9 proc., palyginti su 2019 metais.
Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 218,6 tūkst. turistų, arba 65,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Turistų iš užsienio skaičius sumažėjo 87,4 proc. ir sudarė 43,1 tūkst.
Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį buvo užimta 16,1 tūkst. numerių (2019 metų ketvirtąjį ketvirtį — 17 tūkst.), vietų juose — 35 tūkst. (2019 metų ketvirtąjį ketvirtį — 36,9 tūkst.).
Daugiausia viešbučių, svečių namuose ir moteliuose apsistojusių turistų atvyko iš Ukrainos — 6,3 tūkst., arba 14,6 proc. Iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos) atvyko 16,9 tūkst. žmonių, arba 39,2 proc.
Turistų iš ES (išskyrus JK) skaičius ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 metų, sumažėjo 88,4 proc. ir sudarė 20,6 tūkst.