Elektros perdavimo linijos

Ekspertas: pasitraukimas BRELL Lietuvai taps labai brangiu malonumu

(atnaujinta 17:45 2021.02.24)
Be to, pats procesas sumažins energijos tiekimo patikimumą Baltijos šalims, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Be Baltarusijos ir Rusijos energijos tiekimo, Baltijos šalių energetikos sistemoje gali įvykti kolapsas, interviu Sputnik Lietuva sakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Sausį visose Baltijos šalyse didmeninė elektros energijos kaina kilo po keliolika procentų. Lietuvoje ji augo mažiausiai — 17 proc. iki 53,64 Eur/MWh.

Pažymima, kad energijos srautai iš Rusijos, palyginti su gruodžiu, padidėjo beveik tris kartus.

"Arba tektų pirkti brangesnę energiją kažkur Lenkijoje ir taip išleisti daug daugiau pinigų savo energetikos sistemos stabilizavimui. Tada, žinoma, ir Švedija pirktų elektrą brangesnėmis kainomis. Vis dar neaišku, ar tinklų pajėgumų pakaktų, kad būtų galima ir sau perduoti energiją, ir Latvijai, ir Švedijai. Tai dar kartą parodo, kad, pirma, pasitraukimas iš BRELL bus labai brangus malonumas Baltijos šalims. Antra, tai sukels energijos tiekimo patikimumo sumažėjimą Baltijos šalyse ir Švedijoje, kuri dabar de facto gauna Rusijos elektros energiją tranzitu per Lietuvą", — sakė jis.

Juškovas pažymėjo, kad politikai niekada nepripažins, jog Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL — neteisingas sprendimas, tačiau bet kokio nepaprasto įvykio atveju kaltinami energetikai.

"Deja, politikai vadovaujasi savo pačių samprotavimais ir neklauso profesionalių energetikų. Šiuo atžvilgiu galų gale mokės paprasti vartotojai, kurie tam tikru momentu apskritai bus be elektros energijos, arba ji ženkliai pabrangs", — pridūrė ekspertas.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrinį kabelį "Harmony Link". Tai planuojama padaryti iki 2025 metų.

Lietuva siekį išeiti iš BRELL paaiškina noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes energijos tarifai neišvengiamai kils.

Tačiau Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
BRELL, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (106)
Dar šia tema
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Pernai Lietuvoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1,5 %
Lietuva išreiškė nepasitenkinimą dėl energijos iš Baltarusijos patekimo į Ukrainą
Vakcinacija nuo koronaviruso Kaune

Didžiausias Lietuvoje skiepijimo centras išnaudojo vakcinų atsargas

(atnaujinta 17:28 2021.04.11)
Pasak Kauno savivaldybės, šią savaitę bendras vakcinacijos efektyvumo rodiklis mieste viršijo 20 procentus

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Kauno vakcinacijos centre pasibaigė vakcinos atsargos, todėl gydytojai sekmadienį ir pirmadienį buvo priversti sustabdyti procedūrą. Apie tai pranešė Kauno miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Vos per penkias dienas buvo paskiepyta daugiau nei 17 tūkst. Nauja vakcinos siunta — 7 tūkstančiai "Pfizer" dozių —nuo antradienio leis pasiskiepyti vyresniems nei 65 metų žmonėms.

Nuo antradienio iki šeštadienio didžiausią Lietuvoje skiepų centrą, esantį Kauno ledo rūmuose, aplankė daugiau nei 16,5 tūkst. Namuose ši procedūra buvo atlikta maždaug 700 žmonių, kuriems sunku judėti arba kuriuos reikia prižiūrėti.

"Priešvelykinis planas pasiteisino. Per šventes sudarėme galimybę Kauno poliklinikos medikams atsikvėpti, o iškart po to kibome į darbus, kad išnaudotume visas Kaune gautas vakcinas. Dabar tenka padaryti kelių dienų pauzę. Pirmadienį Kauną turi pasiekti apie 7 tūkstančiai "Pfizer" dozių, todėl nuo antradienio visas jas norime paskirti 65 metų ir vyresniems gyventojams. Registracija atvira visiems šios amžiaus grupės žmonėms, o vietų skaičius palengva mažėja", — teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauniečių susidomėjimas vakcinomis pastaruoju metu akivaizdžiai auga, sakė meras. Šią savaitę į skiepijimą buvo pakviesti visų prioritetinių grupių atstovai: pensininkai, pedagogai, absolventai, suaugusieji, sergantys lėtinėmis ligomis, specialiųjų tarnybų atstovai ir net kelių didelių įmonių darbuotojai.

Nuo kitos savaitės, bent jau kelias dienas, daugiausia dėmesio bus skiriama 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms. Artimiausiu metu planuojama išleisti visą Kaune numatytą vakcinos tūrį — 7 tūkstančius "Pfizer" dozių.

Kaune gyvena beveik 60 tūkstančių 65 metų ir vyresnių žmonių. Naujausiais duomenimis, daugiau nei pusė jų buvo paskiepyti — daugiau nei 33 tūkst.

Apskritai vakcinacijos efektyvumas Kaune šią savaitę viršijo 20 proc. Pirmąją vakcinaciją atliko daugiau nei penktadalis miesto gyventojų, o daugiau kaip devyni procentai gyventojų yra visiškai paskiepyti.

Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio pabaigos. Tačiau nuo balandžio 7 dienos nutarta panaikinti judėjimo tarp savivaldybių apribojimus. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 226 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,6 tūkstančio žmonių.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Kaunas
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Vakcinacija Lietuvoje

Vilnius kviečia skiepytis vyresnius nei 55 metų gyventojus

(atnaujinta 17:12 2021.04.11)
Nuo balandžio 12 dienos, pirmadienio, popietės Vilnius dar labiau plės skiepijamųjų sąrašą — registracija "Pfizer" vakcina bus atverta 55–64 metų vilniečiams

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Vilnius skiepytis kvies vyresnius nei 55 metų gyventojus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Pabrėžiama, kad Vilnius pirmasis iš didmiesčių vakcinavo 55 proc. vyresnių nei 65 metų gyventojų, nuo praėjusio antradienio skiepytis kviečiami ir kontaktiniu būdu dirbantys pareigūnai bei prekybos sektoriaus darbuotojai bei strateginių įmonių darbuotojai (prioritetinė grupė 1.20), nuo penktadienio — neįgalūs ar neįgalius artimuosius slaugantys vilniečiai (prioritetinė grupė 1.18).

Tuo pačiu nuo šiandien, 16 val., iki pirmadienio popietės dar kartą išskirtinė galimybė registracijai sudaroma statistiškai jautriausiai koronavirusui gyventojų grupei — vyresniems nei 65 m. vilniečiams.

Nuo balandžio 12 dienos, pirmadienio, popietės Vilnius dar labiau plės skiepijamųjų sąrašą — registracija "Pfizer" vakcina bus atverta 55–64 m. vilniečiams.

"Velykų šventės nepraėjo be pasekmių — šiandien Santaros klinikose ir Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje baigiamos užpildyti sergantiems COVID-19 skirtos lovos. Ir daugiau nei pusė užėmusių jas — jaunesni nei 65 metų žmonės, tad turime paskubinti jų vakcinaciją, — teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Jos teigimu, amžiaus grupė nuo 55 metų apima nemažai pagal profesijas ar kitaip apibrėžtų prioritetinių grupių atstovų, kurie dar nėra vakcinuoti — mokytojai, pareigūnai, prekybos salių darbuotojai.

Tegai:
Vilnius, vakcinacija, vakcina
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Naikintuvai MIG-17

Karšti šaltojo karo patiekalai: JAV ir TSRS susirėmimai danguje

(atnaujinta 13:07 2021.04.11)
Kadangi sovietinis dangus buvo nelabai gerai saugomas, Amerikos lakūnai elgėsi įžūliai palei sovietų sienas — bombordavo tiek lauko aerodromus, tiek keleivinius lėktuvus

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Dvi kovotojų poros pakilo susitikti su sienos pažeidėju. Jie paleido įspėjamuosius šūvius — priešas atrėžė atsakomąja ugnimi. 1950 metų balandžio 8 dieną virš Sovietų Latvijos Liepojos uosto buvo numuštas JAV žvalgybinis lėktuvas, rašoma Sputnik radijo autorės Olgos Bugrovos medžiagoje.

Tai buvo pirmas kartas JAV ir Tarybų Sąjungos šaltojo karo istorijoje. JAV duomenimis, lėktuvas buvo keleivinis, beveik turistinis, skridęs iš Vokietijos į Švediją. Pilotas ir 9 keleiviai. Žuvusiųjų ilgai ieškojo jūroje, nerado nė vieno. Vėliau JAV pripažino, kad naikintuvas bombonešis "Korsar" tyčia pažeidė TSRS sieną.

Mes netyčia

Ore šaltasis karas lengvai virto karšta faze. Mušė vienas kitą be pokalbių. Tais pačiais 50-aisiais metais JAV patruliavimo lėktuvas numušė "MiG-15". Atsakymas atėjo beveik iš karto: panašų patrulinį lėktuvą "nusiuntė į žemę" sovietinis perėmėjas. Metų pabaigoje amerikiečiai neva per klaidą subombardavo sovietinį lauko aerodromą Primorskio krašte.

Tačiau tikrasis beteisiškumas prasidėjo 1952 metais, kai virš TSRS teritorijos buvo sunaikintas serijos "Il" keleivinis lėktuvas. Lėktuve buvo karių šeimos: skrido atostogų su vaikais ir žmonomis. Tas pats pasikartojo prie Vladivostoko 1953 metų liepą: vėl neginkluotas keleivinis "Il" ir vėl — sušaudymas. Tada TSRS pateikė ieškinį JAV. Bet, kaip visada, prasidėjo melas apie neteisingas koordinates ir pokalbiai tema "aš netyčia".

Per pirmuosius dešimt Šaltojo karo metų — 20 mirtinų avarijų ir vienas tikras oro mūšis (prieš keturis sovietinius naikintuvus). 14-oje iš 20 sienos pažeidimų epizodų sovietų pilotai numušė pažeidėjus.

Аэродром Североморск-3 в Мурманской области
© Sputnik / Павел Львов
Aerodromas Severomorsk-3 Murmansko srityje

Kiauras dangus

Amerikos lakūnų įžūlumas turėjo objektyvių priežasčių: sovietinis dangus buvo nelabai gerai saugomas. Pasakoja Oro gynybos pajėgų muziejaus direktorius karo istorikas Jurijus Knutovas:

"50-aisiais buvo daug oro sienos pažeidimų. TSRS nusileido JAV pagal naikintuvų aviacijos, kuri buvo apginkluota daugiausia patrankomis, technines charakteristikas; zenitinių raketų pajėgos TSRS pasirodė tik 1957 metais. Maskva buvo uždaryta oro gynybos sistemos skydu po to, kai U-2 iš Vokietijos ramiai nuskrido iki sovietų sostinę, nufotografavo Kremlių, kelias gynybos įmones ir nusileido Norvegijos aerodrome. Pažeidėjai veikė įžūliai, nesidrovėdami, tikėdamiesi, kad Tarybų Sąjunga pasiduos tokiam spaudimui. Todėl sovietų pilotams buvo pavesta sunaikinti žvalgą. Vykdydami įsakymą "numušti bet kokiomis priemonėmis", jie netgi taranavo".

Обломки американского самолёта-разведчика Lockheed U-2, пилотируемого Ф. Пауэрсом и сбитого 1 мая 1960 г
© Sputnik / Владимир Минкевич
Frensiso Pauerso pilotuojamo ir 1960 metų gegužės 1 d. numušto amerikiečių žvalgybinio lėktuvo "Lockheed U-2" nuolaužos

Nepaisant visų savo privalumų, JAV Karinės oro pajėgos patyrė didelių nuostolių palei sovietų sienas. Remiantis neseniai išslaptintais duomenimis, 1950–1970 metais buvo numušti 252 pilotai: 90 išgyveno, 24 mirusiųjų palaikai buvo palaidoti tėvynėje. Likę 138 yra laikomi dingusiais be žinios.

Tegai:
naikintuvai, TSRS, JAV, šaltasis karas