Naujagimis

Lietuvos moterys pirmagimio susilaukia anksčiau nei daugelis moterų ES

(atnaujinta 00:21 2021.03.01)
ES vidurkis yra 29,4 meto. Pabrėžiama, kad Lietuvoje pirmagimio susilaukiančių moterų amžius yra šiek tiek žemesnis už šią vertę

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, lietuvaitės pirmojo vaiko susilaukia būdamos 28 metų amžiaus.

Estijoje šis skaičius yra 28,2 meto, o Latvijoje — 27,3 meto.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

ES vidurkis yra 29,4 meto. Per pastaruosius metus vidutinis pirmagimio susilaukimo amžius padidėjo visose ES valstybėse narėse, nors ir nevienodai.

Didžiausias pokytis įvyko Estijoje, kur vidutinis gimdančių moterų amžius padidėjo vieneriais metais — nuo 27,2 2015 m. iki 28,2 2019 m. Po to Lietuva ir Liuksemburgas (abu +0,9 meto). Tuo pačiu laikotarpiu mažiausi pokyčiai buvo užfiksuoti Slovakijoje (+0,1 meto) ir Slovėnijoje (+0,2).

2019 metais motinos amžius nuo pirmojo gimdymo buvo vyresnis nei 31 metai trijose ES valstybėse narėse: Italijoje (31,3 meto), Ispanijoje ir Liuksemburge (abi — 31,1 meto).

Dviejose ES šalyse vidutinis pirmojo gimdymo amžius moterims buvo mažesnis nei 27 metai: Bulgarijoje (26,3 meto) ir Rumunijoje (26,9 meto).

Tegai:
Lietuva, ES, moterys, naujagimiai, Eurostatas
Astravo AE

Lietuva vis dar ieško sprendimų, kaip neįleisti Astravo AE elektros, sako Nausėda

(atnaujinta 20:55 2021.05.11)
Valstybės vadovas pažymėjo, kad Baltarusijos elektros neturėtų būti Lietuvos rinkoje, tačiau kartais atskirti elektros kilmę ganėtinai sudėtinga

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuva negali "nusisukti nuo Baltarusijos", tai būtų išdavystė, pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. 

Vertindamas dabartinę situaciją Baltarusijoje, Lietuvos vadovas tikino, kad reikia įsisamoninti, kad "revoliucijos užtrunka ilgesnį laiką".

"Režimas brutalia jėga, kitos minties persekiojimu konsolidavo savo situaciją ir tikisi, kad su Rusijos pagalbą galės kontroliuoti situaciją ir ateityje. Aš manau, kad baltarusių tauta pabudo. Mes negalime likti abejingi ir nusisukti nuo Baltarusijos. Tai būtų tiesiog išdavystė", – Rytų Europos studijų centro rengiamoje diskusijoje "Lietuvos užsienio politikos akiračiai" teigė Lietuvos prezidentas.

Kalbėdamas apie Astravo AE, Nausėda sakė, kad atsainus požiūris prieš dešimtmetį, dėl šio objekto statybų ir projekto buvo "klaida".

Nausėda pareiškė, kad šiuo metu dar nėra išspręsti visi klausimai, kurie yra susiję su tuo, kad į Lietuvos rinką nepatektų "nesaugi" Astravo AE elektra.

Prezidentas taip pat paragino energetikos ministrą Dainių Kreivį ir Vyriausybę "neprarasti gero įkarščio" ieškant šių sprendimų.

"2020 metų gruodžio mėnesio Europos Vadovų Taryboje buvo priimtas memorandumas šituo kausimu ir buvo numatyta, kad Europos Komisija kartu su visomis suinteresuotomis valstybėmis parengs programą, kaip sustabdyti elektros iš Baltarusijos patekimą į kontinentinės Europos tinklą. <…> Šiandien mes dar nesame išsprendę visų klausimų ir techninio pobūdžio klausimų, kurie yra susiję su nesaugios AE produkcijos patekimu į mūsų rinką. Aš noriu paraginti tiek energetikos ministrą, tiek Vyriausybę, tiek antiastravinį sąjūdį, kad neprarastų to gero įkarščio, kurį demonstravo iki Seimo rinkimų, ir aktyviai dalyvautų tokios programos, tokių priemonių parengime", — pareiškė Nausėda.

Jo teigimu, Lietuva šiuo klausimu turi daug bendraminčių, tai Lenkija ir kitos Baltijos valstybės. 

"Mes iš esmės sutariame tuo klausimu, kad Baltarusijos elektros neturėtų būti mūsų rinkoje, bet yra klausimų, kurių iki galo nesame išsprendę, kadangi tai yra ganėtinai komplikuota rinka. Jos nepalyginsi su kitų tradicinių produktų rinka ir kartais atskirti elektros kilmę ganėtinai sudėtinga", – sakė Nausėda.

Jis taip pat paminėjo, kad svarbu, jog Ukraina būtų pasiryžusi nepirkti Astravo AE energijos.

"Matau, kad šitoje vietoje taip pat yra teigiamų poslinkių. Be kita ko, Ukraina demonstruoja tvirtą pasiryžimą sinchronizuoti savo rinką su kontinentine Europa taip pat. Jei visi pasieksime rezultatą, susidarys savotiškas skydas <…>, kuriuo galime atsiverti tiek nuo Rusijos, tiek nuo Baltarusijos elektros", – teigė prezidentas.

Vertindamas Rytų partnerystės šalis ir jų ambicijas prisijungti prie Europos Sąjungos, Lietuvos prezidentas teigia, kad procesai nevyksta taip greitai, kaip galėtų.

"Reformos turi būti vykdomos dėl pačių Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo žmonių. Šitos reformos ilgainiui duos tikrų vaisių. Tačiau yra ir pasipriešinimo dėl jų, šių šalių viduje", – pareiškė Nausėda.

Padėtis Baltarusijoje ir Vilniaus bei Minsko ginčas dėl Astravo AE

Po 2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja naujų rinkimų ir inicijuoja tarptautinių sankcijų prieš Minską, kurias anksčiau patvirtino Vakarų šalys, išplėtimą. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Kaip pareiškė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando valdyti opoziciją. Taip pat apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė Rusijos valdžia.

Oficialus Vilnius yra kategoriškai prieš BelAE darbą ir pareiškia apie jos "nesaugumą", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų struktūrų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Astravo AE
Dar šia tema
"Ignitis grupė" dėl sąsajų su Astravo AE nutraukė sutartį dėl Mažeikių vėjo parko rangos
VATESI atsisakė dalyvauti viešuosiuose svarstymuose dėl Astravo AE
"Litgrid" prašo "Nord Pool" pradėti tyrimą dėl Astravo AE elektros Lietuvoje
Vilnius

Iki gripo sezono pabaigos liko tik dvi savaitės

(atnaujinta 16:17 2021.05.11)
Gegužės 3–9 dienomis daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje, mažiausia — Marijampolės apskrityje

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvoje per praėjusią savaitę sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius šiek tiek padidėjo. Apie tai pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 26,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų, tuo tarpu, kai ankstesniąją savaitę — 25,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Gegužės 3–9 dienomis daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (34,9 atvejo 10  tūkst. gyventojų), mažiausia — Marijampolės apskrityje (17,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę gripo atvejų nebuvo užfiksuota, savaitę prieš tai gripu sirgo 3 Lietuvos gyventojai.

2020–2021 metai gripo sezono metu dėl gripo ligoninėse nesigydė nė vienas asmuo. 

2020 metų 18 savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo beveik 3 kartus mažesnis ir siekė 8,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o tuo pačiu metu 2019 metais minėtas sergamumo rodiklis buvo didesnis — 37,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Tuo tarpu, šių metų 17 savaitę nebuvo paimta ėminių dėl gripo viruso nustatymo, todėl gripo virusas išskirtas nebuvo.

Nors iki gripo sezono pabaigos liko tik dvi savaitės, tačiau NVSC specialistai karantino laikotarpiu pataria ir toliau griežtai laikytis higienos taisyklių.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), gripas, Lietuva
Dar šia tema
Praėjusią savaitę šalyje nustatyti 364 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai
Lietuvoje nustatytas pirmasis "braziliškosios" padermės COVID-19 atvejis
Paukščių gripas patvirtintas dar dviejose naujose teritorijose
Koronavruso testas

PSO pranešė apie COVID-19 mirtingumą ir sergamumą

(atnaujinta 11:09 2021.05.11)
Pasak PSO vadovo, situacija išlieka pavojinga visame pasaulyje. Sergamumas ir mirtingumas nuo COVID-19 vis dar sparčiai auga Pietryčių Azijoje. Be to, kiekviename pasaulio regione yra šalių, kuriose infekcijos lygis vis dar didėja

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sergamumo ir mirtingumo nuo COVID-19 lygis pasaulyje pasiekė plynaukštę, spaudos konferencijoje sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, praneša RIA Novosti.

"Sumažėjimas vyksta visuose regionuose, įskaitant Ameriką [Šiaurės ir Pietų — Sputnik] ir Europą. Tačiau tai yra nepriimtinai aukštas plynaukštės lygis, kai praėjusią savaitę (pasaulyje — Sputnik] buvo daugiau nei 5,4 milijono COVID-19 atvejų ir beveik 90 tūkstančių mirčių", — sakė jis.

Pasak PSO vadovo, situacija išlieka pavojinga visame pasaulyje. Sergamumas ir mirtingumas nuo COVID-19 vis dar sparčiai auga Pietryčių Azijoje. Be to, kiekviename pasaulio regione yra šalių, kuriose infekcijos lygis vis dar didėja.

PSO ypač atidžiai stebi situaciją Indijoje, kur buvo nustatytas B.1.617 štamas. Organizacijos ekspertai nusprendė, kad šis viruso variantas kelia susirūpinimą pasauliniu lygiu.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje