Salantų miestelyje esantis tvenkinys

Į Salanto upę pateko teršalai, vyksta taršos šaltinio paieškos

(atnaujinta 11:13 2021.03.02)
Taršos vietos aptvertos boninėmis užtvaromis, įvykio vietoje budi priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Į Kretingos rajono Salantų miestelyje esantį tvenkinį pateko teršalai, praneša Aplinkos apsaugos departamentas. 

Pranešimą apie taršą aplinkosaugininkai gavo pirmadienio vakare. Preliminariais duomenimis, teka kuras skirtas krosnių kūrenimui.

Aplinkosaugininkai, siekdami, kad teršalai neplistų toliau Salanto upe, iš karto informavo ugniagesius gelbėtojus, kurie taršos vietą aptvėrė boninėmis užtvaromis ir taip sustabdė teršalų plitimą. 

Taip pat buvo iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija, kuri paėmė mėginius.

Šiuo metu įvykio vietoje budi priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurie prižiūri, kad teršalai nepatektų už boninių užtvarų bei užterštą vandenį pumpuoja į specialias talpas. 

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius savo profilyje Facebook prašo ir žmonių pagalbos, kad šie padėtų nustatyti pagrindinį teršalų šaltinį.

"Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos visą šį vakarą darbuojasi Salantuose, kur bando sustabdyti į Salantą betekančius teršalus — galimai dyzeliną. Teršalai atiteka drenažo vamzdynais, tačiau vis dar nepavyksta nustatyti iš kur. Tad prašome ir salantiškių, galimai žinančių kur yra "paslėptos dyzelino talpos", pagalbos!!!! Kad teršalai nepasklistų, buvo sumontuotos boninės užtvaros. Taip pat papildomos užtvaros atvežtos iš savivaldybės. Užterštas vanduo pumpuojamas į specialias talpas, kurių jau atvežta papildomai. Pasiruošta, esant reikalui, papildomai jų atvežti ir naktį", — rašė meras.

Dėl taršos Salantų miestelyje Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą. Teršėjui gresia bauda ir jis turės atlyginti paskaičiuotą žalą aplinkai.

Tegai:
aplinkos tarša
Dar šia tema
Iš Baltijos jūrą teršusios Lietuvos bendrovės pareikalauta milijonų eurų
Iš Lietuvos į Kuršių marias pateko teršalai
Diskoteka

Vilniuje beveik šimtas žmonių susirinko į vakarėlį karantino metu

(atnaujinta 19:35 2021.04.12)
Dauguma vakarėlio dalyvių buvo studentai, dalyvaujantys Europos Sąjungos švietimo programoje ERASMUS

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Vilniuje beveik šimtas žmonių susirinko į vakarėlį karantino metu, praneša Lietuvos policijos departamentas.

Incidentas įvyko naktį į šeštadienį Lietuvos sostinėje. Vilniaus policijos komisariato pareigūnai apie 00:30 gavo pranešimą, kad Kareivių gatvėje esančiame pastate garsiai groja muzika ir nesilaikoma karantino taisyklių.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado didelę minią žmonių, dauguma jų — ES švietimo programos "ERASMUS" studentai. Buvo nustatyta 89 buvusių vakarėlyje asmenų tapatybė.

Aplinkybės tikslinamos.

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo leista laisvai judėti tarp savivaldybių, respublikoje ir toliau galioja griežti epidemiologiniai apribojimai dėl koronaviruso. Be kito ko draudžiami viešieji renginiai ir dideli susibūrimai.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau nei 226 700 COVID-19 atvejų, beveik 3700 žmonių mirė.

Tegai:
vakarėlis, Lietuva, karantinas, koronavirusas, Vilnius
Dar šia tema
"Kovosime ir tikrai laimėsime". Vilniuje vyko protesto akcija prieš karantino apribojimus
Kauno policija pradėjo tyrimą aplink M.A.M.A muzikos apdovanojimus
"Savo pareigomis nesinaudojau". Jaunius pasisakė apie incidentą su policija
Skandalas Klaipėdoje: Gražulis sušoko skambant homofoginiai dainai
Kam Lietuvoje rašytas karantino įstatymas?
Moterys Vilniuje

Premjerė ragino greičiau skiepyti Lietuvos senjorus

(atnaujinta 18:54 2021.04.12)
Kaip pažymėjo Šimonytė, senjorai serga itin sunkiai, o šios grupės mirtingumas yra pats didžiausias

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad vyresnių nei 65 metų gtventojų skiepijimas ne visose šalies savivaldybėse tolygus ir paragino greičiau skiepyti senjorus. Apie tai praneša spaudos tarnyba.

Ministrė pirmininkė pirmadienį dalyvavo tradiciniame nuotoliniame susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas prioritetinei vyresnių nei 65 metų asmenų vakcinacijai ir diskusijai, kaip šį procesą būtų galima dar labiau paspartinti.

Anot premjerės, praeita savaitė buvo rekordinė pagal paskiepytų žmonių skaičių, tačiau vyresnių nei 65 metų senjorų skiepijimas ne visose šalies savivaldybėse tolygus: vienose sėkmingai sekasi juos skiepyti, ir jos gali būti pavyzdys kitoms savivaldybėms.

"Esu dėkinga už tai, ką padarėte, bet dar daug ką reikia padaryti. Virusas senjorams negailestingas, senjorai serga itin sunkiai, o šios grupės mirtingumas pats didžiausias. Vyriausybei šiuo metu svarbiausia apsaugoti juos: kuo greičiau kuo daugiau senjorų gaus skiepą, tuo greičiau galėsime pereiti prie kitų grupių skiepijimo. Savo ruožtu Vyriausybė mobilizuoja visas pajėgas, kad palengvintų savivaldai procesą. Pasitelkiami visi įmanomi resursai padėti savivaldybėms organizuoti senjorų atvežimą iki vakcinacijos vietų", – sakė Šimonytė.

Merams buvo pristatytos priemonės, skatinančios aktyvesnį senjorų vakcinavimą.

Šiandien Vyriausybė padidino leistiną asmenų iš skirtingų namų ūkių, galinčių vykti viename automobilyje, skaičių.

"Tokiu sprendimu siekiame paskatinti kaimynus, pažįstamus, kolegas pavežti pasiskiepyti tuos, kurie to padaryti patys negali. Esant poreikiui savivaldybės gali naudoti mokyklų geltonuosius autobusiukus senjorams pavežti iki vakcinavimo vietos arba vakcinavimo komandoms atvežti pas senjorus", – sakė premjerė.

Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 479,6 tūkst. gyventojų, tai yra 17,1 proc. visuomenės.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 226 783 žmonės, dėl ligos mirė 3 697 žmonės. Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 597 nauji koronaviruso atvejai, mirė 9 žmonės.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 444,7 atvejo.

Antrasis karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio pradžioje ir kol kas pratęstas iki balandžio pabaigos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, koronavirusas, vakcina, vakcinacija, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šalyje nustatyta beveik 600 naujų koronaviruso atvejų
VRM: nuo COVID-19 paskiepyta beveik 30 procentų pareigūnų
Lietuva gavo septynioliktą "BioNTech ir Pfizer" vakcinos nuo COVID-19 siuntą
Vilniaus klinikinėje ligoninėje liko 8 laisvos "kovidiniems" pacientams skirtos lovos
Mobiliojo ryšio bokštas

Lietuva nori atsikratyti "nepatikimų tiekėjų" 5G diegimo fone

(atnaujinta 20:52 2021.04.12)
Gamintojams ar tiekėjams, kurie neatitinka "nacionalinio saugumo interesų", teks rasti pakaitalus iki 2025 metų pabaigos, pranešė Krašto apsaugos ministerija

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvai ruošiantis diegti 5G mobiliųjį ryšį, siūloma, kad "nepatikimi" gamintojai ir tiekėjai Lietuvoje negalėtų dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje. Apie tai spaudos konferencijoje Seime pareiškė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Nepatikimi gamintojai ir tiekėjai negalėtų dalyvauti vykdant elektroninių ryšių veiklą Lietuvoje, ypač diegiant 5G infrastruktūrą", — pasakė jis.

Anušausko teigimu, svarbu, kad dabar būtų imtasi teisėkūros priemonių.

"Kontekste visada yra ir žvalgybos rizikos vertinimas, susijęs su trečiųjų šalių veikla <...> Jeigu mes įstatymais nenumatysime tam tikrų ribų, tai mūsų viešųjų pirkimų sistema veiks būtent taip, kaip veikia įprastai — ieškos pačio pigiausio tiekėjo", — pasakė KAM vadovas.

Pasak jo, artimiausiu metu Seimui bus pateiktos dvi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios įpareigos RRT prašyti specialios komisijos įvertinti įmonių atitiktį nacionalinio saugumo požiūriu.

"Sieksime užtikrinti, kad radijo ryšių skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus. RRT turės pareigą kreiptis į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dėl vertinimo, kai bus skiriami radijo ryšio dažniai, kai keičiami gamintojai ar tiekėjai, kai gaunama informacija, kad galimai naudojami nepatikimi gamintojai ar tiekėjai", — pasakė Anušauskas.

Ministras pareiškė, kad gamintojai ar tiekėjai, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų, turės būti pakeisti iki 2025 metų gruodžio pabaigos.

Kaip pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiunas, radijo dažnių naudojimas yra strategiškai svarbus diegiant 5G ryšius, todėl būtina reguliuoti jų konkursus ir aukcionus, susiejant šį procesą su nacionaliniu saugumu. Pasak jo, iki šiol RRT neprivalėjo kreiptis į komisiją, kad ji įvertintų būsimus sandorius, aukcionus ar konkursus.

Taip pat NSGK vadovas pareiškė, kad "nepatikimi" tiekėjai turėtų būti pašalinti iš visos elektroninių ryšių rinkos infrastruktūros.

"Iš tiesų kalbame apie 5G ryšį, tačiau turėkime galvoje, kad 5G ryšys yra susijęs su kitais ryšiais — tai yra 2G, 3G, 4G. 5G bus įrengiamas ant esamų platformų. Be jokios abejonės, kai tu diegsi 5G ryšį ir tą įrangą, kurią naudosi joje ir įrangos palaikymą, tai visiškai nuo įstayto įsigaliojimo turės ir privalės būti tik patikimi teikėjai", — pasakė jis.

Kovo pradžioje Kasčiūnas jau siūlė sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą. Jis siūlė "nustatyti labai konkrečius nedemokratinių šalių gamintojus", kurių informacinė ir ryšių įranga kelia "potencialią grėsmę šaliai ir nacionaliniam saugumui" ir neturėtų būti naudojama Lietuvoje diegiant 5G mobilųjį ryšį.

5G ryšys

Kai kuriuose Lietuvos miestuose jau veikia telekomunikacijų bendrovės "Telia" stotys, teikiančios 5G ryšį. Asmenys ir įmonės gali nemokamai išbandyti ryšį.

Tuo tarpu Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie joje įžvelgia "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Anksčiau Kasčiūnas Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai šiais metais.

Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos Kinijos investicijas į strateginius objektus, o apie Kinijos kompanijų dalyvavimą diegiant 5G ryšius net nebus diskutuojama.

Tegai:
Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Lietuva, nacionalinis saugumas