Lietuvoje potvyniai kelia pavojų 28 tūkst. hektarų miestų ir miestelių
(atnaujinta 11:37 2021.03.02)
Pabrėžiama, kad bendras upių atkarpų ir pakrančių, kuriose kyla potvynių rizika, ilgis sudaro 4 tūkst. kilometrųVILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Potvyniai kelia pavojų 28 tūkst. hektarų Lietuvos miestų ir miestelių, praneša Aplinkos ministerija.
Pažymima, kad dabar šalyje pajudėję ledonešiai ir kylantys upių potvyniai — vis retesnis reiškinys, todėl dėl visuotinio perkaitimo sukeltos klimato kaitos ateityje potvyniai dažniau kils po stichinių liūčių.
"Lietuvoje su potvyniais susiję ekstremalūs reiškiniai formuojasi 54 skirtingų upių atkarpose, taip pat, žinoma, Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse", — sakė Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja vandenų ir žemės gelmių klausimais Agnė Kniežaitė-Gofmanė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus Kęstučio Šetkaus teigimu, potvynių dinamikos pokyčius lems didėjantis kritulių kiekis.
"Kitas potvynius lemiantis faktorius — liūtys, kurios sukelia staigius lietaus poplūdžius. Pagal mokslines prognozes ateityje ekstremalios liūtys bus dažnesnės ir intensyvesnės, tai yra dar ekstremalesnės, todėl lietaus poplūdžių dažnės, didės jų mastas", — sako Kęstutis Šetkus.
Pabrėžiama, kad bendras upių atkarpų ir pakrančių, kuriose kyla potvynių rizika, ilgis sudaro 4 tūkst. kilometrų.
"Kylant oro temperatūrai šaltuoju metų laiku vis rečiau susiformuoja sniego danga, kurios tirpsmo vanduo kartu su pavasario liūtimis ir sukelia pavasario potvynius. Ateityje vidutiniai pavasario potvyniai tikriausiai toliau mažės, dalis pavasario potvynių vyks žiemą", — sakė Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas.
Teigiama, kad potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą, kuria siekiama sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, nustatė 2007 metų Europos Sąjungoje priimta Potvynių direktyva, pagal kurią šiuo metu atnaujinami potvynių žemėlapiai.
Tegai:
Šimonytė ragina užsienio lietuvius įtikinti savo artimuosius Lietuvoje pasiskiepyti
(atnaujinta 11:50 2021.04.21)
Ji šiandien nuotoliniu būdu susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke Dalia Henke, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke Dalia Asanavičiūte ir PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininku Vaidu MatulaičiuVILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina užsienio lietuvius įtikinti savo artimuosius Lietuvoje pasiskiepyti nuo koronaviruso. Apie tai pranešama Vyriausybės Facebook paskyroje.
Ji šiandien nuotoliniu būdu susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke Dalia Henke, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke Dalia Asanavičiūte ir PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininku Vaidu Matulaičiu.
"Nors esate toli nuo gimtinės Lietuvos, Jus jungia čia gyvenantys Jūsų artimieji. Todėl šiandien prašau Jūsų pagalbos — paraginkite savo tėvus ar senelius, kaimynus ar kitus pažįstamus senjorus Lietuvoje pasirūpinti savo sveikata ir gyvybe. Paraginkite juos pasiskiepyti nuo COVID-19", — teigiama pranešime.
Premjerės teigimu, skiepas yra vienintelis mokslo įrodytas būdas apsisaugoti nuo šio viruso bei apsaugoti aplinkinius.
"Juk grįžę vasarą į Lietuvą būsite pasiilgę apkabinti artimą", — sakė ji.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 516,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6 proc. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 10 270 žmonių, antra skiepo doze — 4 339. Iš viso 215 134 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 365 741 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 796 009 vakcinos.
Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.
Seimo komitetas nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena
(atnaujinta 12:06 2021.04.21)
Seimo nariai baiminasi, kad paskelbus Sausio 13-ąją nedarbo diena, nutrūktų jos minėjimo tradicijos VILNIUS, balandžio 21— Sputnik. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų.
"Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų", — pareiškė jis.
Be to, politikas pabrėžė, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių valstybių.
"Vyriausybės išvadoje buvo pažymėta, kad Lietuva išsiskiria kaip viena iš gausiausiai laisvadienių turinčių valstybių – 16, tai jei būtų priimtas papildomai dar vienai, turėtume 17 ir susilygintume su visiškai pirmaujančiomis valstybėmis, kurios yra kelios. Tai nėra gera tendencija žiūrint iš ekonominės pusės", — teigė komiteto vadovas.
Bendras vidutinis valstybinių švenčių skaičius Europos Sąjungoje yra 12. Šventinių dienų daugiau nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje ir Vengrijoje, kur jų yra 17.
Manoma, kad viena nedarbo diena Respublikos valstybės biudžetui kainuoja 50 milijonų eurų.
Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje
Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.