Lietuvos kariuomenės vadui nustatytas COVID-19
(atnaujinta 14:09 2021.03.02)
Kaip teigiama pranešime, kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomųVILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys susirgo koronavirusu, pranešė respublikos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba.
Nuo praėjusios savaitės pabaigos jis izoliavosi, kai paaiškėjo, kad jis bendravo su sergančiu asmeniu. Dieną prieš tai vadas pajuto specifinius peršalimo simptomus, todėl antradienį jam buvo atliktas testas. Dabar leitenantas jaučiasi gerai.
"Tarnybos reikalais tenka bendrauti su įvairiais asmenimis, laikomės saugaus atstumo, dėvime apsaugos priemones, matyt, kažkur prasprūdo. Iki šiol pavyko apsisaugoti nuo jo. Pasveiksiu. Kita gera žinia, kad vienas skiepas, skirtas man, dabar galės atitekti kažkam kitam", — teigia generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Pabrėžiama, kad kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų. Izoliacijoje šiuo metu yra dar keli artimos kariuomenės vado aplinkos kariai. Jie taip pat bus testuojami dėl COVID-19.
Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinti 199 825 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 7 109 žmonės, 185 770 žmonių pasveiko.
Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.
Išdavė signalizacija: prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti užsieniečiai
(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Trims jaunuoliams už pažeidimus gresia daugiau nei 900 eurų bauda ir deportavimas į gimtinę VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Šri Lankos gyventojai buvo aptikti puskilometrio atstumu nuo Baltarusijos valstybinės sienos, praneša Baltarusijos pasienio komiteto spaudos tarnyba.
Užsieniečius išdavė apsaugos signalizacija. Smurgainio pasieniečiai nedelsiant išvyko pagal aliarmą, o tarnybinis šuo buvo paleistas sekti pėdsakus. Netrukus Baltarusijos pasieniečiai sulaikė tris jaunuolius. Dokumentų tie neturėjo.
Vaikinai sugebėjo paaiškinti, kad jie yra Šri Lankos piliečiai ir ketina patekti į ES šalis ieškodami geresnio gyvenimo.
Vyksta tyrimas. Už bandymą neteisėtai kirsti sieną užsieniečiams bus skirta bauda iki 2900 Baltarusijos rublių (daugiau nei 900 eurų). Taip pat bus keliamas jų deportavimo į gimtinę klausimas.
Šis atvejis su Šri Lankos piliečiais nėra pirmas nuo mėnesio pradžios. Taigi balandžio 1 dieną netoli Baltarusijos ir Lietuvos pasienio kontrolės punkto "Benyakoniys" automobilyje buvo sulaikyti vyras ir trys merginos. Jie taip pat neturėjo oficialių dokumentų. Dabar svarstomas jų išsiuntimo klausimas.
O Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje balandžio pradžioje buvo sulaikyti 21 metų Etiopijos pilietė ir 31 metų Eritrėjoоу gimusi moteris, kurios vyko į ES. Jos taip pat bus grąžintos į gimtinę.
Vilniuje dėl judėjimo apribojimų oras pernai buvo švaresnis
(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės, tačiau didesnis užterštumas šiais teršalais buvo šaltuoju sezonuVILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Dėl karantino metu taikytų judėjimo apribojimų vilniečiai 2020 metais kvėpavo švaresniu oru negu 2019-aisiais, rodo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenys.
Vilniuje pastaraisiais metais daugiausia rūpesčių kelia oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Tačiau pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 — mažesnių nei 10 mikronų ir KD2,5 — iki 2,5 mikronų) koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės.
Didesnis užterštumas šiais teršalais, kaip ir paprastai, buvo šaltuoju sezonu, kai būstui šildyti naudojamas kietasis kuras.
Šiltuoju metų laiku daugiausia įtakos prastai oro kokybei turėjo transporto išmetami teršalai ir nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių, statybviečių, kelio remonto darbų vietų keliamos dulkės.
Pernai, kaip ir kasmet, pasitaikė dienų, kai oro užterštumas padidėdavo ir dėl teršalų pernašų iš kitų valstybių.
Azoto dioksido, anglies monoksido, ozono, policiklinių aromatinių angliavandenilių, daugelio sunkiųjų metalų vidutinė metinė koncentracija irgi neviršijo nustatytų normų.
Sostinės oro užterštumą tiria keturios automatinės oro kokybės tyrimų stotys: dvi prie intensyvaus eismo gatvių — Žirmūnuose ir Savanorių prospekte, kitos dvi — Senamiestyje ir Lazdynuose.
Vidutinė metinė transporto taršą atspindinčio azoto dioksido koncentracija Žirmūnuose, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 19 proc., Senamiestyje ir Savanorių prospekte — 17–22 proc., Lazdynuose šio teršalo koncentracija nepakito.
Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija padidėjo Senamiestyje ir Lazdynuose.
Anglies monoksido koncentracija Senamiestyje buvo didesnė, o kitose stotyse mažesnė nei 2019 m. Vidutinė metinė sunkiųjų metalų (nikelio, arseno, kadmio, švino) koncentracija sumažėjo arba nepakito. Sveikatai labiau kenkiančių policiklinių aromatinių angliavandenilių, išskyrus benzo(a)pireną, koncentracija buvo mažesnė nei 2019 metais.
Vilniaus miesto oro kokybę 2020-aisiais vertinant iš daugiau kaip 10 metų perspektyvos, stebima sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo tendencija.
Senamiestyje didėja ir didesnio diametro kietųjų dalelių koncentracija, o transporto taršai atspindėti skirtoje Žirmūnų tyrimų stotyje išmatuojama vis didesnė benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, nikelio koncentracija.