Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvos gyventojai išsigrynino 0,25 mlrd. eurų mažiau

(atnaujinta 11:39 2021.03.03)
Tam daugiausia įtakos turėjo prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., palyginti su 2019 metais

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Per praėjusius metus bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų, nei 2019 metais, rodo "Swedbank" duomenys. 

"Bankomatais, kurie yra pagrindinė pinigų išgryninimo priemonė, praėjusiais metais pasinaudojo daugiau nei 1,3 mln. klientų. Nors tokių klientų skaičius išliko panašus kaip 2019 metais, matome, kad reikšmingai — net 247 mln. eurų — sumažėjo bendra išsiimtų pinigų suma", — sako Jūratė Gumuliauskienė, "Swedbank" Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė. 

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gumuliauskienė pažymi, kad tam daugiausia įtakos turėjo praėjusių metų pavasarį prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., palyginti su 2019 metais. 

Remiantis "Swedbank" duomenimis, vidutinė gyventojų per mėnesį išgryninama suma pernai siekia apie 440 eurų. Daugiau nei pusė (53 proc.) gyventojų per mėnesį išgrynina iki 300 eurų. Nuo 300 iki 580 eurų per mėnesį išsigrynina apie 19 proc. gyventojų, o dar didesnes nei 580 eurų sumas per mėnesį prireikia išsigryninti 8,4 proc. gyventojų. Beveik penktadalis banko klientų per visus praėjusius metus iš savo sąskaitos pinigų neišsigrynino nė karto. 

Daugėja atsiskaitymų kortelėmis

Kartu su grynųjų pinigų išgryninimo mažėjimu, auga atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis. "Swedbank" duomenys rodo, kad praėjusiais metais gyventojai kortelėmis atsiskaitė 227 mln. kartų ir išleido daugiau nei 4 mlrd. eurų — tai yra beveik 16 proc. daugiau nei 2019 metais. 

Vidutinė pirkinio suma siekė 18 eurų ir, palyginti su užpernai, buvo 4 proc. didesnė.  6 iš 10 atsiskaitymų kortele buvo vykdomi bekontakčiu būdu — apmokant bekontakte kortele, išmaniuoju telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Bekontakčių atsiskaitymų apimtys per praėjusius metus išaugo net 47 proc., o šiuo būdu atliktų mokėjimų vertė — 91 proc. iki 1,4 mlrd. eur.

Praėjusiais metais "Swedbank" taip pat fiksavo ir mokėjimo pervedimų internetu ir išmaniąja programėle augimą — šių operacijų pernai buvo atlikta 24 proc. daugiau, palyginti su 2019 m.

Tegai:
pinigai, Lietuva, Swedbank
Ekskavatorius

Teisiamas saugojamame piliakalnyje, Šilalės rajone, lobio ieškojęs vyras

(atnaujinta 10:17 2021.04.16)
Vietinis gyventojas kaltinamas nacionalinės reikšmės paminklo suniokojimu, skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 33-ejų metų Šilalės rajono gyventojas kaltinimas nacionalinės reikšmės paminklo — Vedrių piliakalnio — suniokojimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas dėl saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo arba suniokojimo buvo pradėtas po to, kai praėjusių metų birželį saugomoje piliakalnio papėdės gyvenvietės teritorijoje aptikta maždaug metro gylio bei 40 ir 12 metrų ploto iškasta duobė.

Tyrimo duomenimis, saugomoje teritorijoje esantis, ekskavatoriais iškastas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Įtariama, kad neteisėti juodžemio kasybos darbai galėjo nepataisomai sudarkyti nacionalinės reikšmės paminklą. Tyrimo metu nustatyta, kad iškasto kultūrinio sluoksnio vietoje rasta ir galimai archeologinių radinių — lipdytos keramikos, molio tinko, degusių akmenų.

Specialistų teigimu, šis piliakalnis archeologams galėjo atskleisti daug informacijos apie I–II tūkstantm. pr. čia gyvenusių žmonių kasdienybę. Skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis kasybos darbus atliko jam priklausančioje teritorijoje, tačiau pastaroji yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir turi paminklo statusą. Šio paminklo vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis, kurį naikinti ar kitaip žaloti draudžiama. Tokioms saugomoms teritorijoms yra taikomi griežti apribojimai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

Baudžiamasis kodeksas už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą ar sugadinimą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Tegai:
kultūros paveldas, Lietuva
COVID-19, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje daugiau nei 1000 naujų COVID-19 atvejų, mirė dar 7 žmonės

(atnaujinta 11:37 2021.04.16)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 1 088 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 231 601, 209 538 žmonės pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 68 990.

Per pastarąją parą fiksuojamos 7 mirtys nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 60 iki 89 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 739.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 16 948 žmonės, antra skiepo doze — 4 861 pilietis. Iš viso 204 533 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 341 767 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 750 833 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva prašo Danijos pasidalinti vakcina "Vaxzevria", kurios pastaroji atsisakė
Nuo šiol šalies gyventojai galės įsigyti savikontrolei skirtus greituosius antigeno testus
PSO papasakojo apie europiečių mirštamumą nuo COVID: 160 žmonių per minutę
Maisto produktai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos gyvūninių maisto produktų eksportas augo 25 proc.

(atnaujinta 10:39 2021.04.16)
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos įmonės bendrai eksportavo daugiau nei 106 tūkst. tonų gyvūninių maisto produktų; daugiausia – į Ukrainą, Libiją ir Moldovą

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Gyvūninių maisto produktų iš Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų ketvirtį augo ketvirtadaliu, rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys.

Šių metų sausio – kovo mėnesiais buvo eksportuota daugiau nei 106 tūkst. tonų gyvūninės kilmės maisto produktų arba 25 proc. jų daugiau nei pernai tuo pačiu laiku – pernai šios produkcijos išvežimai siekė 85 tūkst. tonų.

"Nepaisant pandemijos iššūkių, dokumentų, reikalingų eksportuojamai produkcijai, išdavimas vyksta sklandžiai, verslui būtinos paslaugos ir karantino metu suteikiamos operatyviai. Reikia pasidžiaugti, kad tai irgi prisideda prie nuosekliai augančių Lietuvos verslo eksporto apimčių", – sako VMVT direktorius Darius Remeika.

Daugiausiai – 45 proc. – paaugo žuvies ir žuvininkystės produktų eksportas. Didžiausi kiekiai šios produkcijos parduoti Ukrainos (39,3 tūkst. t) ir Moldovos (2,2 tūkst. t) rinkoms.

Šiemet taip pat stebimas didėjantis mėsos eksportas – per pirmą šių metų ketvirtį paaugo 26 proc., palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu. Jautieną Lietuvos gamintojai daugiausiai eksportavo į Norvegiją (466 t), Gruziją (171 t) ir Kiniją (101 t), tuo tarpu paukštieną – į Vietnamą (465 t), Kirgiziją (310 t), Sierą Leonę (226 t) bei Mozambiką (200 t).

Pieno produktų eksportas paaugo 15 proc. Jų daugiausia buvo eksportuota į Libiją (beveik 5 tūkst. t), Vietnamą (2,2 tūkst. t) ir Kiniją (1,7 tūkst. t).

Šiuo metu maisto produktus, pašarus ir gyvūnus Lietuvos įmonės gali eksportuoti į daugiau kaip 150 pasaulio valstybių. 

Kiekviena į užsienį išvežama produktų siunta yra tikrinama pagal tarptautinius, Europos Sąjungos, taip pat ir importuojančios šalies teisės aktų reikalavimus.

Tegai:
Moldova, maisto produktų eksportas, eksportas, Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Iš trijų Baltijos šalių lietuviai labiausiai nusiteikę ieškoti naujų eksporto rinkų
"Bloomberg": ES ketina blokuoti "AstraZeneca" eksportą į Didžiąją Britaniją
Rusija tapo pagrindine Lietuvos eksporto partnere