Kriauklė virtuvėje, archyvinė nuotrauka

Tyrimas: tik 38 % Lietuvos gyventojų nepila į kanalizaciją neleistinų medžiagų

(atnaujinta 12:49 2021.03.03)
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius, cheminius valiklius, panaudotą aliejų ir maisto likučius

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje — šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. — saugo augalus, medžius, 60 proc. — taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

"Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų", — teigia Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis, tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Tuo tarpu 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

"Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami", — sako Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. "Vilniaus vandenų" užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Tegai:
Lietuva, tyrimas
Dar šia tema
Daugiausia buitinių nuotekų pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse
Lietuvai gresia šimtų milijonų eurų baudos dėl situacijos su nuotekomis
Lietuva pateko tarp ES antilyderių pagal žmonių, gyvenančių name be tualeto, skaičių
Vyras už grotų

Lietuvoje nuteistasis grasino psichiatrei pataisos namuose

(atnaujinta 14:04 2021.04.21)
Nuteistasis pareikalavo nutraukti jam taikomą gydymą ir išsiųsti jį į kalėjimo ligoninę, nors gydytojai pareiškė, kad stacionarinis gydymas nereikalingas

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Marijampolės pataisos namuose nuteistasis grasino gydytojai-psichiatrei susižaloti. Apie tai praneša Kalėjimų departamento spaudos tarnyba.

Policijos pareigūnai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Balandžio 20 dieną pas gydytoją-psichiatrę dukart ėjęs nuteistasis reikalavo nutraukti jam taikomą gydymą ir vežti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Pataisos įstaigos medikų teigimu, bausmę atliekančiam asmeniui buvo skirtas tinkamas gydymas ir ligoninės gydymo paslaugų nereikėjo. Pakartotinai antrąkart balandžio 21 dieną pas gydytoją psichiatrę atėjęs nuteistasis ją išplūdo necenzūriniais žodžiais ir grasino susižaloti pats. Medikė įvykio metu sužeista nebuvo, tačiau patyrė stresą.

Dėl įvykio Marijampolės pataisos namų direktoriui pateiktas tarnybinis pranešimas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius Virginijus Kulikauskas nurodė Marijampolės pataisos namų vadovybei kompleksiškai spręsti klausimą dėl medikų saugumo bendraujant su nuteistaisiais pacientais. Tai jau ne pirmas nuteistųjų incidentas su medikais šioje laisvės atėmimo įstaigoje.

Tegai:
Lietuva, pataisos namai, Kalėjimų departamentas, nuteistieji
Vakcinacija Lietuvoje

Lietuvoje pradedama vakcinacija "Jenssen" preparatu nuo COVID-19

(atnaujinta 13:01 2021.04.21)
Pirmą šios vakcinos siuntą Lietuva gavo balandžio 13 dieną. Tačiau gamintojas paprašė laikinai pristabdyti vakcinos realizavimą, kol bus ištirti reti šalutinių poveikių atvejai Jungtinėse Valstijose

VILNIUS, balandžio 21— Sputnik. Trečiadienį farmacijos kompanijos "Janssen Pharmaceutica NV" 4 800 vakcinos dozių, esančių Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje (ESSC), bus paskirstyta vakcinacijos centrams, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pabrėžiama, kad tik viena doze skiepijamos "Janssen" vakcinos bus skirtos vakcinuoti senjorus, lėtinėmis ligomis sergančius ligoninėse gydomus pacientus, taip pat asmenis, vykstančius dirbti į Lietuvos diplomatines ir konsulines įstaigas užsienio valstybėse.

Tai ketvirtoji vakcina nuo COVID-19, užregistruota naudojimui Europos Sąjungoje. Pirmą šios vakcinos siuntą Lietuva gavo balandžio 13 dieną. Tačiau gamintojas paprašė laikinai pristabdyti vakcinos realizavimą, kol bus ištirti reti šalutinių poveikių atvejai Jungtinėse Valstijose.

Antrasis karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Per visą laiką Lietuvoje buvo nustatyta per 236,5 tūkst. koronaviruso atvejų, daugiau kaip 3,8 tūkst. mirė.

Tegai:
vakcinacija, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
"Bloomberg": Ukraina puolė vaikytis nereikalingų vakcinų
Anykščių rajone nustatyta dar neidentifikuota koronaviruso mutacija
Santarose įrengiamos naujos reanimacijos vietos sunkiems COVID-19 pacientams
Žvakės

Maskvoje mirė paskutinis Bresto tvirtovės gynėjas

(atnaujinta 14:04 2021.04.21)
Tai nutiko vakar. Mirties priežastys dar nenurodytos. Paskutiniuoju metu veteranas gyveno Maskvoje

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Didžiojo Tėvynės karo veteranas, paskutinis kovotojas, gynęs Bresto tvirtovę, Piotras Kotelnikovas mirė Maskvoje būdamas 92 metų, pranešė Baltarusijos televizijos kanalas CTV.

Tai nutiko vakar. Mirties priežastys dar nenurodytos. Paskutiniuoju metu veteranas gyveno Maskvoje.

Kotelnikovas gimė 1929 metais Bogojavlenskio kaime, Zemečinskio rajone, Penzos srityje. Ankstyvoje vaikystėje jis liko našlaitis ir augo vaikų namuose, o karą sutiko Bresto tvirtovėje. Berniukas buvo dvylikametis muzikinio būrio auklėtinis.

Televizijos kanalas taip pat patikslino, kad Kotelnikovas tapo filmo "Bresto tvirtovė" veikėjo prototipu.

Bresto tvirtovės gynyba 1941 metų birželį tapo didvyriškumo, ištikimybės priesaikai ir meilei Tėvynei, kurią parodė sovietiniai žmonės Didžiojo Tėvynės karo metu, simboliu.

Tvirtovė pirmoji atliko vokiečių kariuomenės smūgį. Jos gynėjai be vandens, maisto ir ryšių, taip pat ūmiai trūkę amunicijos ir vaistų, bent mėnesį tęsė pasipriešinimą, likdami giliai Vermachto, kuris žengė į Maskvą, gale.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu 1965 metų gegužės 8 dieną jai buvo suteiktas"Tvirtovės didvyrio" vardas. 1971 metais atidarytas memorialinis kompleksas "Bresto tvirtovė".

Tegai:
Maskva, mirtis