COVID-19 testas

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 500 COVID-19 atvejų

(atnaujinta 10:29 2021.03.04)
Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau nei 200 tūkst. COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 7 117 žmonių, daugiau nei 186 tūkst. žmonių pasveiko

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąją parą buvo nustatyta 517 naujų koronaviruso atvejų, praneša Statistikos departamentas.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinti 200 884 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 7 117 žmonių, 186 737 žmonės pasveiko.

Be to, per pastarąsias 24 valandas nuo koronaviruso mirė 10 žmonių. Nuo pandemijos pradžios iš viso nuo koronaviruso žuvo 3 294 žmonės.

Per pastarąją parą pirmąją vakcinos dozę gavo 8 831 žmogus. Iš viso pirmąja doze buvo paskiepyti 189 903 žmonės, o visiškai paskiepyti — 76 081 žmogus.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1853)
Dar šia tema
Veryga paragino išsiaiškinti, kiek Lietuvos gyventojų persirgo COVID-19
Lietuva paskolins trims ES valstybėms 1,8 tūkst. dozių vakcinos nuo COVID-19
Estijoje mirė vyras, pasiskiepijęs "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19
Medicininė kaukė ir pirštinės

SAM kreipiasi į prokuratūrą: medikai negavo beveik milijoną apsaugos priemonių

(atnaujinta 11:38 2021.04.22)
Nustatyta, kad apsaugos priemonės iš Kinijos  pasiekė Lietuvą, tačiau šalyje kažkur pradingo

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl apsaugos priemonių už beveik 912 tūkst. eurų trūkumo. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) atliko 2020 metų pavasarį ekstremaliosios situacijos metu įsigytų asmens apsaugos priemonių vertinimą. Įvertinus už tiekimo grandinę atsakingų institucijų pateiktus dokumentus, buvo nustatytas asmens apsaugos priemonių trūkumas. 

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, tenka pripažinti ir apgailestauti, kad pagal sociologinių tyrimų duomenis sveikatos apsaugos sistema vis dar yra viena iš labiausiai korupcijos paveiktų viešojo sektoriaus sričių.

"Teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų mastas indikuoja, jog sveikatos apsaugos sistema nėra atspari korupcijos atžvilgiu. Nors tiriamų veiksmų pobūdis ir įžūlumas liūdina, tačiau suteikia dar daugiau motyvacijos skirti jėgas kovai su šia mūsų sistemos yda", – sako ministras.

Praeitų metų kovo mėnesį ESSC sudarė sutartį su tiekėju Harbin Shangyang Trading Co., Ltd. dėl asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo už daugiau nei 24,6 mln. eurų. 

Krovinių pristatymą į Lietuvą visų rūšių transportu organizavo Susisiekimo ministerija. Operacijų vadovo sprendimu, jai buvo pavesta pagal pateiktus sąrašus paskirstyti asmens apsaugos priemones gydymo ir kitoms įstaigoms, kurios buvo įpareigotos pateikti ESSC priėmimo-perdavimo aktus apie gautas ir suskaičiuotas prekes.

Gavus šiuos aktus, buvo pastebėtas ženklus prekių kiekio neatitikimas sutartyje su tiekėju ir sąskaitose nurodytu prekių kiekiu. Nustatyti faktiškai gautų prekių kiekio ESSC neturėjo galimybės, nes prekės buvo atgabentos, saugomos ir skirstomos iš AB Lietuvos paštas Logistikos centro. ESSC buvo pristatyti tik prekių likučiai.

Suskaičiavus šiuos likučius bei įstaigų gautas prekes, nustatyta, kad trūksta 844 245 vnt. prekių – apsauginių akinių, medicininių kepurių, medicininių kaukių, vienkartinių chalatų ir vienkartinių pirštinių – už 911 896,40 eurų.

Tiekėjas informavo ESSC, kad buvo pristatytos visos prekės bei pateikė sąskaitas, pakavimo sąrašus ir Kinijos muitinės eksporto deklaracijos formas, kurios patvirtino visų prekių pristatymą į Lietuvą.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1853)
Dar šia tema
Į Lietuvą pristatyta vienuoliktoji "AstraZeneca" vakcinų siunta
Lietuvoje pradedama vakcinacija "Jenssen" preparatu nuo COVID-19
Vyriausybė įvardijo, kokie numatomi karantino pakeitimai
SAM: kaupinių metodu tiriami pradinukai galės grįžti į klases netestuojant visos šeimos
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Seimas parengs Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų

(atnaujinta 09:41 2021.04.22)
Pasak seimo pirmininkės, parlamentinių frakcijų vadovai susitarė susitikti kitą savaitę ir parengti siūlymus Konstitucijos pakeitimui

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Visų Seimo frakcijų vadovai vieningai mano, kad tiesioginiai merų rinkimai turėtų būti įteisinti Konstitucijoje, ir patys parengs atitinkamas pataisas, praneša “Ekspress-nedelia” su nuorodą į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. 

Apie tai šalys susitarė parlamentinių frakcijų seniūnų ir Mišrios Seimo narių grupės vadovo susitikime.

"Visų frakcijų seniūnai, atstovai pritarė, kad Seime turėtume keisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus", – po  žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat pridūrė, kad kitą savaitę vėl vyks susitikimas tokiu pačiu formatu ir parengti siūlymus Konstitucijos pakeitimui. Seimo pirmininkė tikisi iki birželio jau turėti parengtą Konstitucijos pataisą, o galutinai ją priimti tikimasi kitų metų pradžioje.

Anksčiau Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai, kurie buvo įvesti 2015 metais, prieštarauja respublikos Konstitucijai. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Prieš tai juos rinko savivaldybių tarybos.

Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra, pasibaigus šiuo metu išrinktų merų kadencijai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Tegai:
Konstitucija, Seimas
Dar šia tema
Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas
"Alko apokalipsė" Lietuvoje atšaukiama, sakė Seimo pirmininkė
Seimo komitetas nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena
Ingrida Šimonytė

Kur pinigai, Ingrida? Lėšų ES paskirstymas Lietuvoje "įslaptintas"

(atnaujinta 11:51 2021.04.22)
Vyriausybė slapta rengia planą, kaip atkurti koronaviruso pandemijos pažeistą ekonomiką ir paskirstyti Lietuvai iš ES konsoliduoto biudžeto skirtas lėšas. Prezidentas ir opozicija jau išreiškė susirūpinimą dėl neskaidrių ministrų kabineto veiksmų

Kaip žinoma iš Europos Komisijos pranešimų, krizei dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje įveikti iš ES biudžeto bus skirta beveik 2,2 mlrd. eurų. Suma įspūdinga. Kokiais tikslais vyriausybė ketina pinigus išleisti?

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — vyriausybei sako profesionalus ekonomistas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

O atsakymas — tyla. Opozicija taip pat domisi, kur valdančiosios partijos ketina išleisti tiek pinigų. O vyriausybės konsultacijas su verslo bendruomene, opozicijoje esančių "valstiečių" ("Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos") lyderis Ramūnas Karbauskis pavadino ne kitaip, nei "pasityčiojimu".

Ką norėjo pasakyti Karbauskis? Nesunku atspėti. Akivaizdu, kad didžioji dalis Europos pagalbos atiteks Lietuvos privačioms įmonėms, vienaip ar kitaip susijusioms su konservatoriais ir liberalais. Visi kiti gaus tik "likučius nuo ponų stalo".

Prisimenant garsiausius korupcijos skandalus naujausioje Lietuvos istorijoje, nesunku pastebėti, kad beveik kiekvienoje kyšo konservatorių ausys. Tai ir didžiausia afera dėl naftos bendrovės "Mažeikių nafta" pardavimo amerikiečiams, už kurią iš nuskurdusio Lietuvos biudžeto buvo sumokėta beveik milijardas litų. Vėliau sekė nešvarūs darbai dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir naujos atominės elektrinės statybos planai, kuriems buvo sukurtos dvi korporacijos - LEO LT ir Visagino atominė elektrinė. Po to dviejų komercinių bankų — "Snoro" ir Ūkio banko — garsūs bankrotai. Sako, kad Lietuvos galingieji gerai pasišildė rankas prie SGD terminalo "Independence" projekto. Kiek pinigų iš visų mokesčių mokėtojų kišenių į politikų kišenes ir slaptus partijos fondus ištekino visi šie "projektai"? Tikriausiai net patys aferų iniciatoriai nesuskaičiuoja.

O dabar laukia naujas iššūkis. Kaip "gražiai ir nepastebimai" išplėšti bent pusę iš 2,2 milijardo eurų, kuriuos ketinama nutekinti iš konsoliduoto Europos Sąjungos biudžeto į Lietuvą?

Naivus prezidentas Gitanas Nausėda dar per rinkimų kampaniją piešė spalvingą "gerovės valstybės" vaizdą rinkėjams. O dabar yra reali galimybė bent iš dalies įgyvendinti šias rožines svajones. Juk mažai Lietuvai du milijardai eurų yra reikšminga suma. Jei su ja elgiamasi racionaliai ir sąžiningai, tai gali pajausti dauguma šalies gyventojų. Ypač vargšai ir socialiai pažeidžiami. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad šie pinigai turėtų būti nukreipti struktūrinėms reformoms, o vyriausybės planas turėtų būti kuo labiau derinamas su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Bet vargu ar to imsis vietos milijonieriai — pagrindiniai dabartinės nutarties rėmėjais. Juk seniai žinoma, kad konservatoriai yra pagrindiniai stambaus verslo lobistai, priešingai nei buvę valdantieji "valstiečiai" ir "lenkai", ginantys vidutinio ir smulkaus verslo interesus.

Pavyzdžių nereikia toli ieškoti. Pirmąją daugiamilijoninę kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl pandemijos, gavo turizmo sektoriaus monopolistas — "Novaturas", kuriame dirba mažiau nei šimtas darbuotojų. Ir tai tuo metu, kai, remiantis Lietuvos turizmo verslo asociacijos informacija, turizmo sektoriuje dirba daugiau nei 55 tūkst. Asociacija taip pat priminė, kad smulkusis ir vidutinis turizmo verslas sukuria 70 procentų Lietuvos turizmo BVP, tačiau jis negavo ir negavo jokios realios ir išskirtinės vyriausybės paramos, skirtingai nei "Novaturas".

Taigi mes atidžiai stebime finansų magų rankas, įsisavinant milijardus dolerių investicijų į Lietuvą iš Europos biudžeto.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
lėšos, Ingrida Šimonytė