COVID-19 testas, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą tik su neigiamu COVID-19 testu: įvedami nauji reikalavimai

(atnaujinta 17:07 2021.03.05)
Nuo kitos savaitės įsigalioja prievolė turėti neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą atvykstant į Lietuvą

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Visi į Lietuvą iš užsienio atvykstantys keleiviai privalės turėti neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, praneša Susisiekimo ministerija.

Ne seniau kaip prieš 3 paras iki atvykimo atliktą tyrimą koronaviruso infekcijai nustatyti ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą privalės turėti visi į Lietuvą iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keleiviai.

Reikalavimas įsigalioja nuo kovo 10 dienos ir bus taikomas atvykstant bet kokios rūšies transportu tarptautinio susisiekimo maršrutais. 

"Visi asmenys, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvą keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, privalo turėti dokumentą (viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų) apie asmeniui ne seniau nei 72 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvos Respubliką atliktą tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti  ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą", — nurodoma Vyriausybės nutarime.

Tuo tarpu serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas. 

"Šis sprendimas itin svarbus siekiant stabdyti COVID-19 viruso ir jo atmainų patekimą į Lietuvą bei kuo labiau sumažinti viruso plitimo šalyje riziką. Susisiekimo sektoriuje dėsime visas pastangas, kad atvykimo į šalį vartuose, atvykstant bet kokios rūšies transportu, būtų užtikrintas minėtų reikalavimų laikymasis", — sako Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Visi vežėjai, organizuojantys ir vykdantys keleivių vežimą tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, privalės užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai, neturintys COVID-19 tyrimo ir gauto neigiamo tyrimo atsakymo.

Išimtis bus daroma tik ekipažų ir įgulų nariams, kurie vykdo keleivių vežimus tarptautinio susisiekimo maršrutais visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat tranzitu per Lietuvą vykstantiems asmenims, asmenims iki 16 metų, taip pat nuo COVID-19 paskiepytiems ar šia liga persirgusiems žmonėms, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, ir nuo teigiamo tyrimo rezultato iki atvykimo į Lietuvą praėjo ne daugiau kaip 90 dienų.

Iki šiol atvykstantieji ar grįžtantieji iš paveiktų šalių sąraše esančių valstybių turėjo turėti ne seniau nei prieš dvi paras iki atvykimo atliktą COVID-19 tyrimą arba jį pasidaryti Lietuvoje.

Nuo vasario 8 dienos sugriežtinus visų į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikrą, patekimo į šalį vietose — oro uostuose ir jūrų uoste — įrengtuose kontrolės punktuose ir toliau tikrinamos keleivių užpildytos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) nustatytos anketos, QR kodas, įvertinami keleivių turimi COVID-19 ligos tyrimų rezultatai ir jų atlikimo laikas. Atvykę ar grįžtantys keleiviai privalo izoliuotis.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos. Pandemijos metu šalyje iš viso buvo nustatyti 201 335 COVID-19 atvejai, mirė daugiau nei 3 tūkst. žmonių.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1788)
Dar šia tema
Papasakota, kaip britiškoji COVID-19 atmaina plinta šalies regionuose
"Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį": Grybauskaitė pasiskiepijo nuo COVID-19
Lietuvoje šiek tiek sumažėjo naujų COVID-19 atvejų skaičius
Prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti Šri Lankos gyventojai

Išdavė signalizacija: prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti užsieniečiai

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Trims jaunuoliams už pažeidimus gresia daugiau nei 900 eurų bauda ir deportavimas į gimtinę

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Šri Lankos gyventojai buvo aptikti puskilometrio atstumu nuo Baltarusijos valstybinės sienos, praneša Baltarusijos pasienio komiteto spaudos tarnyba.

Užsieniečius išdavė apsaugos signalizacija. Smurgainio pasieniečiai nedelsiant išvyko pagal aliarmą, o tarnybinis šuo buvo paleistas sekti pėdsakus. Netrukus Baltarusijos pasieniečiai sulaikė tris jaunuolius. Dokumentų tie neturėjo.

Vaikinai sugebėjo paaiškinti, kad jie yra Šri Lankos piliečiai ir ketina patekti į ES šalis ieškodami geresnio gyvenimo.

Vyksta tyrimas. Už bandymą neteisėtai kirsti sieną užsieniečiams bus skirta bauda iki 2900 Baltarusijos rublių (daugiau nei 900 eurų). Taip pat bus keliamas jų deportavimo į gimtinę klausimas.

Šis atvejis su Šri Lankos piliečiais nėra pirmas nuo mėnesio pradžios. Taigi balandžio 1 dieną netoli Baltarusijos ir Lietuvos pasienio kontrolės punkto "Benyakoniys" automobilyje buvo sulaikyti vyras ir trys merginos. Jie taip pat neturėjo oficialių dokumentų. Dabar svarstomas jų išsiuntimo klausimas.

O Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje balandžio pradžioje buvo sulaikyti 21 metų Etiopijos pilietė ir 31 metų Eritrėjoоу gimusi moteris, kurios vyko į ES. Jos taip pat bus grąžintos į gimtinę.

Tegai:
neteisėti migrantai, Lietuva, Baltarusija, pasieniečiai
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pradės dirbti dar trys kontrolės punktai
Italą vežęs tadžikas pasieniečiams pateikė, įtariama, suklastotą dokumentą
oro tarša, archyvinė nuotrauka

Vilniuje dėl judėjimo apribojimų oras pernai buvo švaresnis

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės, tačiau didesnis užterštumas šiais teršalais buvo šaltuoju sezonu

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Dėl karantino metu taikytų judėjimo apribojimų vilniečiai 2020 metais kvėpavo švaresniu oru negu 2019-aisiais, rodo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenys.

Vilniuje pastaraisiais metais daugiausia rūpesčių kelia oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Tačiau pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 — mažesnių nei 10 mikronų ir KD2,5 — iki 2,5 mikronų) koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės.

Didesnis užterštumas šiais teršalais, kaip ir paprastai, buvo šaltuoju sezonu, kai būstui šildyti naudojamas kietasis kuras.

Šiltuoju metų laiku daugiausia įtakos prastai oro kokybei turėjo transporto išmetami teršalai ir nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių, statybviečių, kelio remonto darbų vietų keliamos dulkės.

Pernai, kaip ir kasmet, pasitaikė dienų, kai oro užterštumas padidėdavo ir dėl teršalų pernašų iš kitų valstybių.

Azoto dioksido, anglies monoksido, ozono, policiklinių aromatinių angliavandenilių, daugelio sunkiųjų metalų vidutinė metinė koncentracija irgi neviršijo nustatytų normų.

Sostinės oro užterštumą tiria keturios automatinės oro kokybės tyrimų stotys: dvi prie intensyvaus eismo gatvių — Žirmūnuose ir Savanorių prospekte, kitos dvi — Senamiestyje ir Lazdynuose.

Vidutinė metinė transporto taršą atspindinčio azoto dioksido koncentracija Žirmūnuose, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 19 proc., Senamiestyje ir Savanorių prospekte — 17–22 proc., Lazdynuose šio teršalo koncentracija nepakito.

Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija padidėjo Senamiestyje ir Lazdynuose.

Anglies monoksido koncentracija Senamiestyje buvo didesnė, o kitose stotyse mažesnė nei 2019 m. Vidutinė metinė sunkiųjų metalų (nikelio, arseno, kadmio, švino) koncentracija sumažėjo arba nepakito. Sveikatai labiau kenkiančių policiklinių aromatinių angliavandenilių, išskyrus benzo(a)pireną, koncentracija buvo mažesnė nei 2019 metais.

Vilniaus miesto oro kokybę 2020-aisiais vertinant iš daugiau kaip 10 metų perspektyvos, stebima sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo tendencija.

Senamiestyje didėja ir didesnio diametro kietųjų dalelių koncentracija, o transporto taršai atspindėti skirtoje Žirmūnų tyrimų stotyje išmatuojama vis didesnė benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, nikelio koncentracija.

Tegai:
oras, Vilnius
Dar šia tema
Nuo pirmadienio — pokyčiai Vilniaus viešajame transporte
Vilniaus oro uoste nufilmuota atnaujinta operacijų valdymo sistema